Lietuvė Aurelija ir belgas Dominic gyvena Londone. Jų dukra Isabellė gimė Lotus būdu. Šeima sutiko pasidalinti savo patirtimi apie Lietuvoje dar negirdėtą gimdymo būdą.
Kaip sužinojau apie Lotus
Aš sužinojau apie Lotus gimdymą visai atsitiktinai, kai šnekučiavausi su gydytojais apie gimdymo pasirinkimus. Gydytoja, kuri skatina gimdyti namuose, papasakojo apie tai, kad visi vaikučiai pravirksta kerpant virkštelę. Pasidomėjau, ar yra švelnesnis būdas nei virkštelės kirpimas, ir sužinojau apie Lotus gimdymą. Pradėjau ieškoti daugiau informacijos.
Lotus gimdymas yra toks, kai virkštelė nenukerpama, o paliekama iki tol, kol savaime nudžiūna ir nukrenta. Paprastai tai atsitinka apie trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo, greičiau nei nukristų kirpta virkštelė.
Net šeimos, kurios nepasiruošusios Lotus gimdymui, gali pasinaudoti natūralia virkštelės priežiūra. Patartina nekirpti virkštelės, o palaukti, kol placenta gimsta. Dar geriau palaukti, kol virkštelė nustoja pulsuoti. Pulsuojanti virkštelė – natūralus gamtos būdas perduoti kiek galima daugiau deguonies ir kraujo, prisotinto geležies, kuris ateina iš placentos. Tai užtikrina artumą tarp ką tik gimusio vaikelio ir mamos. Manoma, kad toks užtęstas atėjimas į šį pasaulį leidžia vaikeliui pasijusti daugiau vertinamam, skatina savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
Lotus esmė
Gimdymo metu mamos smegenys gamina oksitociną – meilės hormoną. Oksitocinas skatina sąrėmius, sumažina stresą, raminamai veikia būsimą mamytę ir skatina prisirišimą prie kūdikėlio. Hormonų ryšys ir poveikis tarp mamos placentos ir naujagimio yra moksliškai pripažintas. Kai vaikelis užgimsta, posmegeninė endokrininė liauka nusiunčia signalą placentai ir praneša, kad vaikas jau gimė. Gavusi šią žinią, placenta atsikabina ir ruošiasi užgimimui. Mamos smegenys tada išskiria antrą dozę oksitocino ir paskatina sąrėmius, kurie padeda užgimti placentai. Placentai gimus išskiriama paskutinė dozė oksitocino, kuris per placentą perduodamas naujagimiui, šis ramiai ir švelniai priimamas į šį pasaulį. Jei iki placentos užgimimo virkštelė būna nukirpta, vaikelis tos dozės negauna.
Lotus gimdymo būdas populiariausias Australijoje, bet vis daugiau šeimų iš Europos renkasi gimdyti šiuo būdu. Anglijoje šiuo metu vis daugiau informacijos pateikiama apie Lotus gimdymą, ir kiekviena šeima gali nuspręsti – ar jiems tai tinkamas gimdymo būdas.
Placentos priežiūra
Susiradusi visą informaciją, nusprendžiau gimdyti Lotus būdu. Tai suteikė man džiaugsmo, bet kartu ir atnešė jauduliuko. Reikėjo dar daug ką sužinoti apie placentos priežiūrą tas 3-4 dienas, kol ji natūraliai nukris. Nebuvau tikra, ar mokėsiu prižiūrėti placentą, kuri bus taip arti mano dukrelės. Susisiekiau su šeimomis, kurios gimdė tokiu būdu. Norėjau sužinoti, kaip joms sekėsi, kodėl jie pasirinko šį būdą. Gyvi pasakojimai ir patirtys suteikė man daugiau informacijos nei literatūra. Pagrindinis patarimas buvo nuplauti placentą, nusausinti per sietelį, tada pabarstyti jūros druskomis ir kvapiosiomis žolelėmis, kurios skatintų placentos sausėjimo ir džiūvimo procesą. Placentą galima suvynioti į vystykliuką ar įdėti į savo pasidarytą placentos maišelį. Kai kurie tėvai pasirenka nieko nedėti ant placentos ir leisti jai džiūti natūraliai. Vienintelis dalykas, kuri pastebėjo Lotus gimdymą išbandę tėvai, buvo savitas placentos kvapas, bet nė vienas nepasakė, kad jis bjaurus.
Isabelle gimimas
Mano gimdymas buvo toks, apie kokį svajojau. Sąrėmiai prasidėjo po vidurnakčio. Šeimos nežadinusi įsijungiau savo mėgstamą muziką, užsidegiau kvepiančias žvakutes, pasitiesiau jogos kilimėlį ir kiekvieną sąrėmį sutikdavau su tam tikru jogos judesiu. Kai pajutau, kad sąrėmiai stiprėja, pažadinau savo sužadėtinį ir paprašiau prileisti vandens į gimdymui skirtą baseiniuką.
Dominicas paskambino mūsų gydytojai ir pranešė apie prasidėjusį gimdymą. Pirmagimė Emilia ramiai miegojo, mes nusprendėme jos nežadinti.
Visus namus gaubė švelni vidurnakčio ramuma. Gydytoja skubėjo priimti mano vaikelio. Deja, ji nesuspėjo. Kol gydytoja kitame kambaryje susidėjo gimdymui skirtus daiktus, aš įlipau į baseiniuką ir pagimdžiau savo mažąją Isabelle. Tik įlipusi į baseiniuką pagalvojau – rėkti ar ne? Tada paliečiau savo kūdikėlio galvytę, man iš džiaugsmo suvirpėjo širdis, o mažoji iš savo buvusio namelio įplaukė į mano rankas. Suklykti taip ir nesuspėjau. Pakėlusi ir priglaudusi prie krūtinės savo dukrelę pranešiau Dominicui ir gydytojai, kad susilaukėme antrosios mergaitės. Iš laimės visi apsiverkėme.
Baseine pasilikome laukti placentos. Nuo džiaugsmingo šurmulio prabudo Emilia. Dominicas buvo paruošęs man užkandėlių, kuriuos Emilia atnešė į baseiniuką. Vieną sausainiuką suvalgė pati, vieną padavė man, o trečią norėjo paduoti savo ką tik užgimusiai sesutei.
Emilia, prieš 11 dienų atšventusi savo antrąjį gimtadienį, labai laukė sesutės ir norėjo iškart prie jos prisiglausti. Deja, jos į baseiniuką nepriėmėme.
Placentos priežiūra
Placenta man niekaip neužgimė. Truputėlį išsigandau, nes gydytoja pranešė – jei placenta neišlįs per valandą, teks nukirpti virkštelę ir traukti placentą jau atskirai. Pagalvojau, kad išsvajotam Lotus gimdymui atėjo pabaiga. Gydytoja patarė išlipti iš vandens ir truputėlį pajudėti. Su savo mažąja atsiguliau ant jogos kilimėlio. Pagaliau sąrėmiai sugrįžo ir placenta užgimė.
Nenorėjau skubinti šių magiškų akimirkų ir pasirinkau tik nusausinti placentą, apibarstyti jūros druska ir rozmarinu. Jūros druska padeda placentai džiūti ir negesti. O rozmarinas yra vienas iš mėgstamiausių mano prieskonių. Jis skleidžia stiprų, širdžiai mielą kvapą.
Isabellės virkštelė buvo labai trumpa, todėl buvo truputėli nepatogu laikyti placentą visą laiką šalia. Placenta apibarstydavome jūros druska kelis kartus per dieną. Vyresnėlei Emiliai labai patiko placentos rūpinimosi procesas. Dominicas truputėlį prisibijojo ir buvo be galo atsargus nešiodamas Isabellę su placenta. Jis negalėjo sulaukti kada, pasak jo, „tas mėsos gabalas“ nukris. Placenta, nesulaukusi ketvirtosios dienos, atsiskyrė nuo mano mažosios Isabellės. Prabudusi Emilia pribėgo pabučiuoti savo sesutės ir sutriko neradusi šalia placentos. Ji pagalvojo, kad Isabellė, pasak jos, placentą kažkur pametė.
Visi mūsų klausinėjo apie tai, ar mūsų šuniukai Neda ir Leo nesusiviliojo placenta. Atvirai pasakius, jie net nebandė artintis prie placentos, tarsi žinodami, kokią svarbią funkciją ši nuostabi Isabellės „draugė“ atliko visus praėjusius 9 mėnesius.
Beje, mūsų namuose placenta tikrai neskleidė jokio kvapo.
Atsiskyrimas nuo placentos
Pasirinkus Lotus gimdymą visada galima pakeisti nuomonę ir sprendimą. Virkštelė gali būti nukirpta, jei mamytė ir kūdikėlis pajunta, kad atėjo laikas atsiskirti su placenta. Kuo ilgiau leidžiama placentai pasilikti prie kūdikėlio, tuo daugiau laiko mažylis turi švelnesniam adaptavimuisi prie šio pasaulio.
Kai Isabellė nusprendė atsijungti nuo savo placentos, mus apėmė toks džiaugsmas, tarsi dukra gimtų iš naujo. Ji visiškai prisijungė prie mūsų mažos šeimynėlės. Ji – tokia mažutė ir gležnutė – sugebėjo atsinešti tiek daug meilės ir šilumos į mūsų gyvenimą. Net ir Dominicas, kuris nebuvo sužavėtas, pasak jo, mano visokiausiomis hipiškomis ir fėjų atneštomis idėjomis, pripažino, kad Isabellės Lotus gimimas turėjo ypatingos reikšmės mūsų visų gyvenimams. Kai virkštelė nukrito, bambutės nereikėjo niekuo tepti. Bambutė susiformavo labai graži.
Šiuo metu placenta padėta į jai skirtą dėžutę. Vasarą važiuosime į Prieraišiosios tėvystės šeimų stovyklą, kur atliksime mažutę placentos laidojimo ceremoniją. Pasodinsime kriaušės medelį. Kadaise mano tėvelis pasodino man ir sesutei po kriaušės medelį, ir aš noriu, kad mano dukrelės po tokį turėtų.
„Mamos žurnalas“