Norėčiau gimdyti ne gulėdama, o klūpėdama. Kai apie tai užsiminiau ginekologei, ji iš manęs išsišaipė

Romo Čekanavičiaus nuotr.

Romo Čekanavičiaus nuotr.

„Norėčiau gimdyti ne gulėdama, o klūpėdama. Kai apie tai užsiminiau savo ginekologei, ji iš manęs išsišaipė. Ar turiu teisę pasirinkti gimdymo padėtį? Kodėl sakoma, kad gimdyti tupint daug lengviau nei gulint?“ Rasa

Medicinos literatūroje rašoma, kad gimdymas – tai procesas, kuomet dėl reguliarių, vis stiprėjančių sąrėmių atsiveria gimdos kaklelis ir vaikelis išstumiamas gimdymo takais. Po to užgimsta placenta ir vaisiaus dangalais.

Pagal PSAO apibūdinimą, normalus gimdymas yra toks, kuris prasideda savaime, vaisius gimsta pakaušiu, išnešiotas, gimdyvės pastangų dėka, mama priskiriama mažos nėštumo rizikos grupei ir po gimdymo ji bei vaikelis jaučiasi gerai. Gimdymo pradžia skaičiuojama nuo reguliarių sąrėmių atsiradimo arba vaisiaus vandenų nutekėjimo. Mokslininkai mano, kad gimdymo pradžiai labai svarbūs vaisiaus smegenų dalių, kurios kontroliuoja vaiko vystymąsi, išskiriami hormonai.

Skiriami trys gimdymo laikotarpiai. Kiekvienu jų moters padėtys gali būti vis kitokios.

Moters padėtys pirmuoju – atsidarymo laikotarpiu

Atsidarymo laikotarpis tęsiasi nuo pirmųjų sąrėmių pradžios iki visiško gimdo kaklelio atsivėrimo. Visiškai atsivėręs kaklelis būna 10 cm. Šis etapas pirmą kartą gimdant trunka 15-18 valandų, pakartotinai gimdant – 6-8 valandas. Sąrėmis prasideda gimdos viršutinėje dalyje, čia jis juntamas stipriausiai ir trunka ilgiausiai. Raumeninės skaidulos tempiamos į šalis, vaikelis spaudžiamas žemyn. Gimdos raumuo jautriausias tempimui, todėl mama jaučia stipriausią skausmą pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijos vietoje. Skausmo pojūtis labai priklauso nuo pasirinktos aplinkos gimdymui, šeimos pasirengimo, išmanymo. Sakoma, kad pažįstamos ir sienos padeda. Todėl labai pravartu lankyti nėščiosioms skirtus užsiėmimus, ypač naudinga lankytis tame stacionare, kur planuojate gimdyti. Svarbūs ir asmenys, dalyvaujantys gimdyme. Pažįstami žmonės sukelia daugiau pasitikėjimo, tai mažina baimę, stresą, o kartu ir skausmą. Skausmas priklauso ir nuo mamos asmeninių savybių, vadinamojo skausmo slenksčio. Padeda saviitaiga, žinios, patirtis.

Gimdos raumuo susitraukdamas palinksta į priekį, todėl gulint dalis energijos būna skiriama gravitacijos jėgoms įveikti. Stovint ar klūpant palinkus į priekį šis pasipriešinimas pats mažiausias, sąrėmiai efektyviausi, mažiau skausmingi.

Sąrėmių metu mamytei patariama laisvai judėti, pačiai atrasti norimą padėtį, kuri mažintų nemalonius pojūčius. Aktyvus judėjimas mažina skausmo pojūtį, skatina gimdos raumenis susitraukinėti, trumpina gimdymo laiką.

Gulint ant nugaros gimda savo svoriu spaudžia stambią arteriją, vadinamą aorta, kuria teka kraujas iš motinos širdies, todėl pablogėja gimdos aprūpinimas krauju. Judant vertikalioje padėtyje vaikelis krauju aprūpinamas geriausiai. Prispaudus vadinamąją tuščiąją veną, kuria kraujas grįžta atgal į moters širdį, gali sumažėti moters kraujospūdis, apimti silpnumas.

Sąrėmių metu moteriai rekomenduojama stovint siūbuoti dubenį, klubus į šonus, pirmyn-atgal, aštuoniukėmis. Tai padeda vaikučio galvutei geriau, taisyklingiau įsistatyti į dubenį.

Klūpojimas ar pusiau klūpojimas išlaiko vertikalią kūno padėtį ir taupo moters jėgas, reikalingas vaikeliui išstumti. Klūpojimas daugelyje religijų laikomas padėtimi maldai – tai padeda atsipalaiduoti, rasti vidinės energijos, padeda medituoti tarp sąrėmių.

Moteriai tupint iki maksimumo padidėja dubens matmenys. 1-2 cm padidėję vadinamieji išėjimo matmenys leidžia vaikeliui lengviau tilpti tarp kaulinio dubens.

Moters padėtys antruoju – išvarymo laikotarpiu

Šis gimdymo laikotarpis trunka nuo 15-20 minučių iki 2 valandų. Per šį laiką vaikelis sukasi per mamos kaulinį dubenį, taikosi ir gimsta. Tuo metu atsiranda nevalingi diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimai, vadinami stangomis. Stangų metu moteris jaučia nevalingą norą tuštintis.

Skausmo pojūtis mažėja. Stangas stiprina gilus, ritmiškas kvėpavimas. Lengvas lekavimas silpnina stangas, tai ypač svarbu, kai vaiko galvutė slenka pro lytinį tarpą.

Moteriai lengviau stangas praleisti vertikalioje padėtyje. Moteriai stovint vyras ją gali laikyti už pažastų. Galima iš priekio leisti laikytis už stipriai pritvirtinto daikto, įtvaro ar kabėti apsivijus vyrui galvą rankomis. Galima klūpoti atsirėmus į minkštą kamuolį. Jei trūksta jėgų ar atsirado medicininis poreikis, patariama gulėti tik ant šono, geriau kairiojo.

Net Egipto hieroglifai žodį „gimdyti“ vaizdavo tupinčios moters piešinėliu. Patogi stangintis ir pusiau sėdima padėtis, kai vaikelio slinkimo kelias sutampa su moters kaulinio dubens vidine ašimi. Primityviose kultūrose moterys vis dar gimdo tupėdamos ar vertikalioje padėtyje palinkusios į priekį – tai joms spontaniška, natūralu. Vakarų pasaulis nori tobulinti viską, taip pat ir gimdymo padėtis – tik kažin ar tai naudinga.

Antropologų duomenys patvirtino, kad vertikali padėtis gimdymo metu dominavo šimtmečiais. Taigi, renkantis gimdymui vietą, svarbu sužinoti stacionaro darbuotojų nuostatą, ką jie mano apie gimdymo pozas, ar jie palaikys Jūsų idėją gimdyti klūpomis ar tupint.

Pasirinkus teisingą gimdymui padėtį, judėjimo laisvę atsidarymo laikotarpiu didžioji vaikelio gimimo šventė bus maloni nuo pirmųjų iki paskutiniųjų akimirkų. Šviesūs prisiminimai lydės visą gyvenimą.

Įdomu

JAV buvo atliktas tyrimas – apklausta 3500 gimdžiusių moterų apie gimdymo pozas. Apklausos rezultatai įrodė, kad vertikali (tupint, klūpint) ir šoninė (ne gimdymo kėdėje) pozos padeda išvengti tarpvietės kirpimo ir plyšimų. Po šio tyrimo pasirodė mokslinių darbų, teigiančių, kad gimdymas ant nugaros neturi privalumų moteriai. Atvirkščiai – buvo išvardinti gimdymo gulint ant nugaros trūkumai: sunku stumti, gimdos svoris užgula arterijas ir venas, o tai neigiamai veikia motinos kraujo spaudimą, kūdikiui stinga deguonies, per daug ištempta tarpvietė, todėl didėja plyšimų skaičius ir jų gilumo laipsnis, kliudo savaimingam placentos gimimui – tokiais atvejais ji traukiama už virkštelės, stumiama, ir rizika nukraujuoti padidėja.

Kauno II klinikinės ligoninės Akušerijos skyriaus vyr.akušerė Ilona Joneliūnienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai


Žymos: ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


šeši + = 15

Kitos temos: