Teorinių žinių apie gimdymą galite pasisemti iš knygų, žurnalų ar interneto. Praktiškai pasimokyti, pavyzdžiui, kvėpavimo ar masažo galite tik motinystės mokyklose.
Kvėpavimas
Galėtume vaizdingai pasakyti, kad gimdos kaklelis irgi turi lūpas.
Jei gimdyvės lūpos suspaustos, įtemptos, jei ji kenčia tyliai, tai įsitempęs bus ir gimdos kaklelis, jam atsidarinėti bus sunku. Didžiausia jėga kvėpuojant turėtų būti iškvėpime. Rytų kovos meistrai iškvėpimui suteikia tokią jėgą, kad dūžta plytos. Senovėje sunkaus gimdymo metu moterims buvo duodama pūsti į butelį, nes būtent iškvepiant ir tuo pačiu pučiant atsipalaiduojama.
Gimdymo metu labai svarbu išmokti atpalaiduoti tarpvietę. Tam reikėtų ruoštis jau per nėštumą – atlikinėti daktaro Kėgelio pratimus. Tiesiog keletą kartų per dieną sutraukti tarpvietės raumenis, palaikyti įtemptus 10 sekundžių ir atpalaiduoti.
Treniruotas raumuo lengviau atsipalaiduoja, tad jei moteris treniravo savo tarpvietę, ji per gimdymą mokės ją lengviau atpalaiduoti. Kai tarpvietė atpalaiduota, būna mažiau plyšimų.
Energingai kvėpuojant džiūsta burna, todėl patariama turėti vandens buteliuką, vazelino lūpoms suminkštinti, o ypač geras sumanymas – ledukai, kuriuos galima čiulpti, ypač per paskutinius sąrėmius, kai nebegalima gerti (kad nesupykintų). Galima susišaldyti ne tik vandens, bet ir saldžių sulčių, kurios per gimdymą suteiks ir energijos.
Nuo labai stipraus kvėpavimo gali apsvaigti galva, šiek tiek tirpti pirštai, tai normalu.
Dainavimas
Jei neužtenka kvėpavimo, pridėkite dainavimą. Garsas gydo – tai žinota jau senų senovėje. Dar Vydūnas aprašė įvairius garsus, kuriais galima sukelti gydomąjį efektą. Dainuojant garsą „a“ sukeliama vibracija krūtinėje, todėl šis garsas gydo krūtinės ląstoje esančių organų ligas. Garsas „o“ sukelia vibraciją aplink bambą ir gydo pilvo organų negalavimus. Labiausiai gimdymo metu padeda žemas garsas „o“ (panašus į „ou“), kuris sukelia vibraciją mažajame dubenyje ir gimdoje. Šio garso dainavimas – tarsi akustinis gimdos masažas. Kuo žemesnis šis garsas, tuo geriau masažuoja.
Kad garsas geriau leistųsi žemyn, reikia atsisėsti tiesiai ir atpalaiduoti pilvą. Geriausia dainuoti pratisai, maždaug taip: „ooouuuooouuuooouuu“. Taip dainuojant vibracija masažuoja gimdos kaklelį, todėl šis greičiau atsidarinėja. Moterys šį garsą gimdymo metu atranda instinktyviai.
Jei gimdymo metu norisi šaukti (o tai – tikrai nieko blogo), geriau tai daryti ne garsu „a“, o jau minėtuoju „ou“. Galbūt akušeriams ir paprasčiau, kai gimdanti moteris tyli, neišleidžia nė garso, bet pačiai moteriai svarbiausia atsipalaiduoti, elgtis instinktyviai, taip, kaip „vidus liepia“. Todėl gėdytis šauksmo per gimdymą tikrai nereikia.
Masažas
Yra moterų, kurioms geriausia, kad per gimdymą prie jų niekas nesiliestų. Vyrams gali būti apmaudu – išmoksta masažo, nori glostyti žmoną, o ji stumia vyro rankas. Tėveliai neturėtų dėl to skaudintis. Kiekviena moteris intuityviai pajunta, kas jai geriausia. Vis dėlto dauguma gimdyvių sako, kad masažas joms labai padeda. Akušeriai net turi terminą „tėvelio gimdymas“, kai vyras net suplukęs masažuoja žmoną.
Jau per nėštumą pora gali pasimokyti ir pasitreniruoti, kaip vyras masažuos moterį gimdymo metu. Kad moteris įsitempusi, išduoda jos pečių juosta – ji irgi būna įtempta. Vyras dar prieš gimdymą turėtų pasipraktikuoti, kaip atrodo įtempta pečių juosta, o kaip – atpalaiduota. Tuomet tarp sąrėmių jis galėtų patikrinti, ar pečiai įtempti ir juo paglostyti, atpalaiduoti masažu. Masažo paslapčių (kaip ir teisingai kvėpuoti) skaitydami straipsnius neišmoksite. Užtat pabuvę kad ir trumpuose mokymuose, viską įsivaizduosite labai aiškiai. Per mokymus pamatysite, kokius nugaros ir strėnų taškus spausti, kai užeina skausmai.
Kartais moterims labai padeda ant tų taškų uždėti ledo kubeliai (minėjome, kad jie labai praverčia ir išdžiūvus burnai). Jei moteris nenori, kad liestųsi prie jos nugaros ir strėnų, skausmus gali sumažinti švelnus blauzdų ar pėdų masažas. Pėdose, kaip visi žinome, yra daugybė akupunktūrinių taškų, kuriuos paspaudus sumažėja net stiprūs mėnesinių skausmai. Net jei vyras nežino tų taškų, masažuodamas visą moters pėdą jis netyčia juos suras ir skausmas palengvės. Blauzdose irgi yra minėtų akupunktūrinių taškų. Jų gausu ir galvoje. Žodžiu – kur, ką ir kaip masažuoti, jus pamokys motinystės mokyklėlėse, tačiau atėjus gimdymui kartu surasite geriausiai jums tinkantį masažą.
Masažavimui tinka specialūs mediniai rutuliukai, rankiniai masažuokliai, net teniso kamuoliukai, bet geriausiai „veikia“ mylinčios ir šiek tiek pamokytos rankos.
Kūno padėtis
Mažiausiai skauda, kai moteris per sąrėmius guli ant šono arba vaikšto. Labiausiai skauda, kai moteris statiškai guli ant nugaros. Natūraliausia gimdymui yra vertikali padėtis, todėl gimdyvei, kol atsidarinėja kaklelis, siūloma sėdėti ant kamuolio arba ant kėdės su atlošu. Kėdė su atlošu patogi tuo, kad ant jos galima sėdėti „atvirkščiai“, apsižergus atlošą. Tarp sąrėmių ant atlošo patogu padėti galvą ir pailsėti. Kai pečiai turi atramą, jie lengviau atsipalaiduoja. Galima klūpėti apsikabinus kamuolį.
Kūno padėtį, kaip ir masažą ar kvėpavimo (dainavimo) būdą moteris išsirenka intuityviai pati. Tačiau turi būti iš ko rinktis.
Jei gimdykloje nebus nei kėdės, nei kamuolio, moteris neturės pasirinkimo laisvės.
Gimdos kaklelis greičiau atsidarinėja, kai moters juda. Štai dėl ko akušeriai prašo ne gulinėti, o pasivaikščioti, kad ir pirmyn-atgal koridoriumi. Puikiai kakleliui atsidarinėti ir galvutei įsistatyti padeda… šokiai. Pavyzdžiui, pilvo šokis, kai moteris klubais lėtai suka aštuoniukę. Arba rumba, kurios metu daromi gilūs įtupstai (kuo gilesnis įtupstas, tuo daugiau erdvės išsilaisvina dubenyje).
Moterys per sąrėmius instinktyviai lenkiasi į priekį, ieško atramos rankoms. Stovint tokia poza (pasilenkus į priekį ir atsirėmus rankomis) atsiranda daugiau laisvos vietos dubenyje, mažėja spaudimas ir skausmas.
Apklausos parodė, kad jei moteriai pačiai leistų rinktis gimdymo pozą, daugiau nei pusė norėtų gimdyti klūpodamos ar tupėdamos. Tačiau pas mus tokia gimdymo poza nėra populiari, nes tuomet akušerei nėra patogu vaikelį priimti. PSAO rekomendacijose sakoma, kad moteris gali pati pasirinkti gimdymo pozą. Natūraliausia gimdymo poza yra tupint. Kad ir kaip neromantiškai nuskambėtų, tačiau gimdymo refleksas yra panašus į tuštinimosi (abiem atvejais veikia gravitacijos jėga).
Vaikščiodami miške ir užsimanę tuštintis žmonės nesigula ant nugaros, o tupiasi. Deja, Lietuvoje tokia poza gimdančių moterų praktiškai nėra, nors tam nereikia specialios įrangos. Juokaujama, kad geriausia įranga gimdant tupint – vyras, kuris prilaiko už nugaros, nes be atramos moteris neišlaikytų pusiausvyros.
Gerai gimdymo eigą veikia padėtis klūpant. Kartais tokia poza tarsi „užveda“ gimdymą. Ne veltui nėščiai moteriai patariama nevengti… grindų plovimo ropomis. Esant ropomis pailsi stuburas, inkstai, todėl bent 3 kartus per dieną po 15 minučių nėščia moteris turėtų pabūti keturpėsčia. Anksčiau nėščiosios ir be patarimo atlikdavo šį „pratimą“, nes klūpodamos ravėdavo daržus, rinkdavo obuolius, kasdavo bulves.
Kai moteris sąrėmių metu klūpo, linguoja, šoka, vaikšto – žodžiu, juda – vadinama „aktyviu gimdymu“. Tuomet vaisiaus galvutė remiasi į kaklelį, sąrėmiai stiprėja, kaklelis greičiau atsidarinėja. Be to, judanti moteris yra padėties šeimininkė – gali pasirinkti patogiausią padėtį.
Vonia ir dušas
Gimdymui padeda viskas, kas padeda atsipalaiduoti – muzika, prieblanda, šiluma, šilta vonia, kuri dar vadinama „aquaduriniu nuskausminimu“ (aqua – vanduo), nes savo poveikiu beveik prilygsta epiduriniam nuskausminimui. Tik šį nuskausminimo būdą akušerė Banga siūlo pasilikti pabaigai, nes jei gimdyvė į šiltą vonią įlips sąrėmiams vos tik prasidėjus, jie gali ir pasibaigti. Manoma, kad geriausia į šiltą vonią lipti, kai gimdos kaklelis atsidaręs 6-7 cm.
Epidurinis nuskausminimas
Įvairios motinystės mokyklos turi savo pozicijas šiuo klausimu. Vienur išgirsite besąlygišką „už“, kitur išklausysite neigiamų argumentų. Apsisprendimas ar gimdyti natūraliai, ar su epiduriniu nuskausminimu – asmeninis kiekvienos moters reikalas.
Kiekviena šalis turi savo „epidurines“ tradicijas. Pavyzdžiui, Ispanijoje net yra įstatymas, kad „kiekvienas gimdymas turi būti nuskausmintas“. Vis dėlto ten epidurinė nejautra pritaikoma ne 100, o 70 proc. moterų, nes kitoms paprasčiausiai nespėjama. Švedijoje atsiradus šiam nuskausminimui, jis buvo labai populiarus, o pastaruoju metu švedės epiduro atsisako.
Vokietijoje, Norvegijoje, Olandijoje epiduriniu nuskausminimu pasinaudoja apie 10 proc. moterų.
Trys komplikacijų, susijusių su epiduriniu nuskausminimu, rūšys.
Pirma. Epidurinio nuskausminimo įtaka gimdymo procesui. Nuskausminus sulėtėja gimdymo veikla, todėl tenka leisti „skatinamuosius“ (oksitociną). Dėl epidurinės nejautros krenta moters kraujospūdis, kad taip neatsitiktų, į veną lašinami skysčiai, ir moteris tampa nejudri – negali judėti, vaikščioti. Dėl to blogai įsistato vaisiaus galvutė. Taikant epidurinę nejautrą dažniau plyšta tarpvietė, dažniau prireikia neplanuotos cezario pjūvio operacijos.
Antra. Epidurinio nuskausminimo įtaka mamai. Po gimdymo kai kurias mamas ilgai kamuoja galvos skausmas. Skauda ir dūrio vietą – dažnai moteris net po kelerių metų gali parodyti, kur durta. Manoma, kad gimdymo skausmas skatina išsiskirti motinystės hormonus. Buvo atliktas eksperimentas – nuskausminti avių gimdymą. Be skausmo ėriukus atsivedusios avys jais nenorėjo rūpintis, nes jų kraujyje neišsiskyrė motinystės hormonas. Kai moteris pagimdo natūraliai, tiek jos, tiek vaikelio kraujyje cirkuliuoja hormonai, kurie sukelia laimę ir euforiją. Tai tarsi narkotikai, todėl sakome, kad mama ir vaikas pajunta priklausomybę vienas nuo kito. Dėl skausmo susiformuoja hormonų kokteilis, kuris suklijuoja mamą ir vaiką tarsi klijai.
Trečia. Epidurinio nuskausminimo įtaka vaikeliui. Pastebima, kad gimusiems po epidurinės nejautros vaikeliams labiau būdingi neaiškios kilmės karščiavimai, vangumas, mieguistumas ar dirglumas. Tokie naujagimiai sunkiau ima krūtį, vangiau žinda. Bloga žindymo pradžia lemia trumpesnį žindymą apskritai.
Epidurinė nejautra nėra paprasta injekcija. Nuo „noriu“ iki „nebeskauda“ praeina mažiausiai valanda – tam turi pasiruošti anesteziologas, turi kruopščiai atlikti procedūrą, turi suveikti vaistai. Tad apsispręsti, reikės jums epidurinės nejautros, ar nereikės, verta dar tada, kai gimdos kaklelis atsidaręs iki 5 cm. Tuomet pati moteris ir akušeriai mato, kaip gimdymo procesas „įsisiūbuoja“, kiek moteris turi jėgų ir ištvermės rezervo. Daugiausiai nepatogumų ir komplikacijų kyla, kai nuskausminama pačioje gimdymo pradžioje. Tada neįsivažiuoja normalus gimdymo mechanizmas.
Vis dėlto ne vaistai, masažai, kvėpavimas ar pozos suformuoja prisiminimus apie gimdymą, o emocinis fonas. Žmonės, kurie padėjo pagimdyti, mylimas žmogus, pati gimdymo aura.
„Mamos žurnalas“
