Gimdyti padės dainavimas. Ar tikrai operos solistės gimdo lengvai?

Nesupraskite pavadinimo tiesmukai – jums nereikės dainuoti ant gimdymo stalo. Tačiau keletas vokalinį meistriškumą ugdančių kvėpavimo pamokų kur kas palengvins gimdymą.

Muzikos pedagogė dr. Lolita Jolanta Navickienė

Gimdymo mokymuose moko dainuoti

Apie šią naujovę – diafragminio kvėpavimo pamokas, kuriame taikomas diafragminės paremties metodas nėščiosioms, – mums papasakojo Vilniaus gimdymo namų gydytoja akušerė-ginekologė Linda Širšinaitienė.

Jau kurį laiką šiuose gimdymo namuose vyksta mokymai, kurie kartu yra ir savotiškas mokslinis tyrimas – kaip teisingas, pačios gamtos žmogui duotas kvėpavimas gali lemti gimdymo sėkmę. Muzikos pedagogė dr. Lolita Jolanta Navickienė moko nėštukes kvėpavimo ypatumų, o paskui šios po gimdymo papasakoja, ar teisingo kvėpavimo įgūdžiai padėjo gimdant.

Dr. Lolita Jolanta Navickienė yra profesionali muzikantė, baigusi chorinį dirigavimą, daug metų studijavusi vokalą, dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei muzikinio ugdomojo sveikatinimo centre „Sveikutis“. Paprašėme Lolitos papasakoti, kokia sąsaja tarp dainavimo ir gimdymo. Ar tikrai operos solistės gimdo lengvai?

Veikia tie patys raumenys

Lolita Jolanta Navickienė visą laiką domėjosi garsų įtaka nėščiajai, vaisiui, ką tik gimusiam kūdikiui.

Daug įdomaus apie tai atradęs prof. Michailas Lazarevas, kuris net sukūrė prenatalinį (iki gimties) vaisiaus ugdymo metodą „Sonatal“, pripažintą unikaliu visame pasaulyje. Tyrinėdamas profesorius naudojo garsus kaip vaisiaus stimuliaciją. Jo siekis buvo didinti gimdos garsinę apsuptį ir ieškoti būdų, kaip galima aktyvuoti vaikelio smegenų neuronų jungtis. Taigi – garsas, muzika, vibracija yra labai svarbūs laukiantis ir gimdant.

Prisidėjo ir asmeninė muzikės patirtis, Lolita pasakoja: „Kadangi 10 metų mokiausi vokalo, pastebėjau, kad tiek dainuojant, tiek gimdymo metu (stumiant vaikelį) veikia tie patys raumenys. Dainuojant klasikinę muziką bel canto vokalinės technikos būdu ar džiazą, pop muziką, dirba diafragma ir pilvo raumenys, nes reikia ištęsti labai ilgas frazes.

nėštumas

Pixabay.com

Pradėjau mokyti moteris diafragminės paremties technikos, kai mokomės „paremti garsą“ tam, kad paskui, gimdymo metu, stumiant vaisių, gebėtum kvėpuoti pilvu, tinkamai aprūpinti save ir vaikelį deguonimi, aktyvuoti reikiamus raumenis ir nekelti kraujo spaudimo krūtinės srityje.

Gana greitai atėjo grįžtamoji informacija. Vienos moterys sakė, kad tai joms padeda gauti daugiau deguonies ir tampa lengviau kvėpuoti, kitos – kad joms kur kas lengviau stumti vaisių, trečios džiaugėsi, kad pavyko išvengti kraujosruvų.

Bet dauguma tvirtino, kad joms tai padėjo psichologiškai jaustis tvirčiau ir lengviau iškęsti sąrėmių skausmą. Tikriausiai pastebėjote, kad jeigu žmogus dainuoja taisyklingai, jis nerausta. O kai pradeda dainuoti savamokslis, koks kaimo dainorėlis, jis tuoj paraudonuoja, nes nemoka valdyti kvėpavimo, kitaip tariant, – dainuoja ne techniškai, „ant stygų“. Tas pats yra ir gimdymo metu – kai moteris stumdama nesilaiko tam tikrų technikų, visa stūmimo jėga nukeliauja į kaklą, galvą, akis, todėl daugybė moterų po gimdymo pastebi kraujosruvas – raudonus taškelius ant odos, akyse, neretai kyla vidinė sumaištis, nes nežino, kaip stumti ir kaip suprasti, atrodo, savaime suprantamą gydytojos prašymą „stumk!“.

Šią teoriją Lolita tikrino nemažai metų. Ilgainiui jau ne tik moterys, bet ir gydytojai pradėjo jausti skirtumą tarp tų, kurios gimdo išmokusios valdyti reikalingus raumenis. Kai gimdydavo Lolitos apmokyta moteris, sulaukdavo gydytojų klausimo: „Kokią sporto šaką kultivuoji, kad moki taip kvėpuoti?“. Kai Lolita pradėjo gauti gydytojų komentarų, nutarė, kad ši metodika verta platesnio pasiekiamumo.

Koks yra netaisyklingas kvėpavimas

nėštumas

Pixabay.com

Apie tai, kaip nereikia kvėpuoti gimdymo metu, muzikos pedagogė gali papasakoti iš asmeninės patirties. „Mano pačios gimdymas buvo labai sunkus. Jo nereikia pateikti kaip dabar aktualaus pavyzdžio, nes gimdžiau seniai, buvau vos 23 metų. Nieko nežinojau – nei kaip kvėpuoti, nei kaip stumti. Tad stūmiau viskuo, kuo tik galima – skruostais, pečiais, galva, rankomis, bet ne tuo, kuo reikia. Pamenu, akušerė man sakė: „Stenėk, tarsi eitumei į tualetą“. Bet stresas ėmė viršų. Iš tiesų akušerės visada pasako, kokius raumenis naudoti stūmimo metu, bet kai esi ant gimdymo stalo, tikrai ne laikas mokytis ir galvoti“, – prisimena Lolita.

Taigi, išgryninusi metodiką, moteris kreipėsi į Vilniaus gimdymo namus ir pasiūlė nemokamus mokymus besilaukiančioms moteris – juk kai moteris gimdo pasirengusi, ir gydytojams daug lengviau.

Jos neleidžia jokių garsų

Lolita Jolanta Navickienė net sutriko išgirdusi klausimą, ar akušerių netrikdo, kai kvėpavimo technikos apmokyta gimdyvė pradeda garsiai alsuoti, dainuoti ar net riaumoti? „Jos per gimdymą neleidžia jokių garsų! Garsus mes laidžiame per pamokas, kai mokau moteris, pasitelkus tam tikrus garsus, pajusti tuos raumenis, kuriuos mes naudojame dainuodami ir kurių reikės stumiant vaikelį. Žmogaus kūne yra 7 diafragmos, pačios ryškiausios yra krūtinės ir dubens dugno. Reikia išmokti atskirti kvėpavimą krūtine ir kvėpavimą pilvu. Kai gimdanti moteris kvėpuoja krūtine, tuomet ir kyla spaudimas viršutinėje kūno dalyje – krūtinės ląstoje. Kai moteris kvėpuoja pilvu, ji įjungia reikiamus raumenis ir deguonimi aprūpina vaikutį. Ir mama, ir vaikas jaučiasi geriau, gimdymas vyksta sklandžiau. Per pamokas nemokau moterų stumti, o mokau dainuojant pajausti tuos raumenis, kurie bus reikalingi gimdant. Moteris išmoksta pajusti tam tikras įvaržas, atramas, todėl ir metodas vadinasi diafragminės paremties metodu.

Tad per praktinius užsiėmimus mes padainuojame“, – pasakoja Lolita.

Dar šiek tiek apie „garsus leidžiančią gimdyvę“. Lolitos nuomone, jeigu moteriai norisi gimdant leisti garsus, ji turi juos leisti, tik ne visi garsai padės. Tarkime, sakydami atvirą A mes tik išleisime orą kaip iš baliono, greitai prarasime jo rezervą ir vėl norėsime įkvėpti, bet yra ir orą tausojančių garsų, kurie padės išlyginti kvėpavimą, sumažinti įtampą.

Kaip vyksta mokymai

Mokymosi procesas gana ilgas, tenka išklausyti 8–10 užsiėmimų, nes diafragminės paremties metodas nėra toks paprastas, ne veltui vokalistai tinkamai paremti garsą ir dainuoti mokosi daugybę metų.

„Pradedame nuo mokymosi kvėpuoti pilvu, kai įkvepiant pilvas eina į priekį, o iškvepiant – traukiasi. Tada pereiname prie tam tikrų garsų tarimo. Moters vokaliniai gebėjimai ar muzikinė klausa tam neturi absoliučiai jokios reikšmės. Jei moteris moka kalbėti, garsą pasakyti galės. Tada moteris mokosi savikontrolės, ji vieną ranką laiko po krūtine, kitą deda ant krūtinės. Tikslas – atliekant garso pratimus stebėti, kad visiškai nesikilnotų krūtinė, nejudėtų pečiai, nekiltų į viršų kaklas, moteris neraustų ir jai nesidarytų karšta. Turi įvykti tarsi kūno atskyrimas, kai dirba tik apatinė kūno dalis nuo liemens žemyn, o viršutinė dalis lieka visiškai rami. Moterys pajunta, kaip toks kvėpavimas nuramina ir koks jis yra tylus. Tą ramybę jos labiausiai ir pabrėžia po gimdymo – juk kai moteris rami, tai ji girdi, mato, suvokia, palaiko kontaktą su medikais. Nekyla panika, kaip gali atsitikti, kai moteris kvėpuoja viršumi arba bet kaip. Deguonies perviršis, kai kvėpuojama krūtine, gimdo pojūtį, kad oro tuoj trūks, tada kvėpavimas dar labiau dažnėja ir aktyvėja, užsisuka užburtas ratas“, – apie mokymus pasakoja Lolita.

Endometriozė

Pixabay.com

Mokymo grupės nedidelės, po 6–7 moteris, kad galima būtų kiekvienai skirti pakankamai dėmesio. Yra parengtos 4 nuotolinės kvėpavimo pamokos, pagal kurias galima mokytis namuose savarankiškai. Tad moteris gali ateiti į vieną kitą užsėmimą, pajusti, kas yra kas, ir toliau mokytis namuose.

Žinoma, nėštukės gauna ir namų darbų. Geras pratimas – per šiaudelį pūsti orą į stiklinę, arba dainuoti mėgstamą dainą, stengiantis kuo ilgiau ištęsti frazes. Moterys pamato, kad vos tik pradeda kvėpuoti ne taip, pradeda trūkti oro. O kai kvėpuoja pilvu, gali labai ilgai pūsti orą ar tęsti frazę. „Ne veltui į užsėmimus prašau atvykti su drabužiu, kurio dekoltė yra atvira. Tada moterys pačios pamato, kas vyksta su kraujotaka: jeigu tik ne taip kvėpuoja, kaklas raudonuoja, visas kraujagyslių tinklelis tampa matomas, atsiranda dėmių“, – sako Lolita Jolanta Navickienė.

Moterų atsiliepimai

Per šį tyrimą moterys pildo dvi anketas – kai išmoksta kvėpuoti, ir jau po gimdymo, kaip joms pavyko.

Dauguma anketų džiugina, nes moterys po gimdymo neturi kraujosruvų, yra greitas vaisiaus išstūmimo gimdymo takais etapas.

Lolita pasidomėjo, kodėl kai kurios moterys apskritai skeptiškai žiūri į nėštukių muzikavimą ir nurodė 5 mitus:

  1. Kažkas apie tą muzikos poveikį vaikeliui girdėta, bet tai dar neįrodyta.
  2. Neturiu klausos, neduok Dieve dar sugadinsiu vaikui klausą.
  3. Man nereikia, kad vaikas turėtų talentų, svarbu, kad jis būtų sveikas.
  4. Tai tik turtingų moterų užsiėmimas, kai jos neturi ką veikti.
  5. Visos pagimdo sveikus ir protingus vaikus, ir tos kurios muzikavo nėštumo metu, ir tos kurios nemuzikavo. Žinau, kad muzika naudinga vaisiui, bet užteks paklausyti muzikos, ir bus gana.

„Gaila dėl šių mitų. Nes muzikavimas nėštumo metu – labai naudingas tiek pačiai moteriai, tiek jos laukiamam vaikeliui. Jis gali gimti sveikesnis, gabesnis, negu jo tėvai. O kas dėl diafragminio kvėpavimą – jis nėra vaistai, nepaaiškinamos stimuliacijos, o visiškai natūralus dalykas. Diafragminis kvėpavimas žmogui yra prigimtinis – juk vaikai gimsta kvėpuodami pilvukais. Paskui, patiriant stresą, kvėpavimas keičiasi, tampa mišriu, krūtininiu ar lekuojančiu. Jeigu paprašytumėte vaiko užsidėti rankas ant pečių ir pakvėpuoti, pamatytumėte, kad jo pečiai nejuda. Mes irgi visos taip galime, tik reikia truputį pasimokyti.

Jeigu pavyktų kiekvienai besilaukiančiai moteriai pasimokyti kvėpavimo, gimdymai būtų daug lengvesni“, – įsitikusi Lolita Jolanta Navickienė.

Linda Sirsinaitiene

Ginekologė Linda Širšinaitienė

Gydytoja akušerė-ginekologė Linda Širšinaitienė:

Vokalo dėstytojos Lolitos Navickienės patirtis ir noras padėti nėščiosioms sužavėjo. Pati idėja pasirodė labai priimtina ir reali. Gimdyvei tikrai svarbu mokėti valdyti kvėpavimą gimdymo metu. Moteris suvokia, kas vyksta su jos organizmu ir kaip ji pati gali sau padėti ir kvėpavimo pratimais. Keičiasi ir moters raumenų būklė, jie jau taip neįsitempia.

Taisyklingai kvėpuodama, moteris gali atsipalaiduoti tarp sąrėmių, atpalaiduoti savo kūną ir pailsėti minutėlę. Kai moteris sąmoningai ruošiasi gimdymui, būna geresnis kontaktas su ja, gimdyvė nesutrinka, tiksliau vykdo medikų nurodymus, mažiau pavargsta. Pats stūmimo procesas būna efektyvesnis, nes jėga sutelkiama ten, kur reikia, o ne „į žandus“. Stipraus skausmo akimirkomis sunkoka nepasiruošusiai gimdyvei suprasti ir tiksliai vykdyti mūsų patarimus. Tikrai taip, visos pagimdo, bet labiau išvargsta, būna daug emocijų, blaškymosi. Akušerija yra menas, ir jeigu mes „gerai diriguosime“, o atlikėjas tiksliai išpildys natas, turėsime puikų kūrinį – sveiką mamytę ir sveiką naujagimį.

Neila Ramoškienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


penki + = 9

Kitos temos: