Kai tėvai pasiskundžia, kad jų kūdikis šunta, gydytojai atsako vis tą patį: tikriausiai trūksta higienos.
Tačiau visų kūdikių sumauti ant vieno kurpalio negalima. Yra būklių ir situacijų, kai iššutimai kamuos ir idealiai prižiūrimus kūdikius.
Kūdikis gimė neišnešiotas. Kuo kūdikis gimė labiau pirma laiko, tuo jo odos barjerinės ir imuninės savybės silpnesnės. Neišnešiotų naujagimių odelė turi mažiau kolageno, yra plonesnė nei išnešiotų, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau pažeidžiama. Vaikučio poodis sudarytas iš riebalinio audinio, kuris kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą. Jei naujagimis gimė prieš laiką, jo odelė neturi poodinio riebalinio sluoksnio, greičiau iššunta.
Kūdikio oda sausa. Įvairios literatūros duomenimis, apie 15 proc. kūdikių oda yra sausa. Jeigu vaiko odelė iš prigimties sausa, ji būna plona, persišviečianti, pleiskanojanti, pilkšvoko atspalvio. Sausaodžiams iššutimus gali sukelti menkiausias dirgiklis, pavyzdžiui, per ankštos sauskelnės ar daugiau enzimų turinčios išmatos, kai kūdikis pradedamas papildomai maitinti. Žinome, kad pagrindinė iššutimų priežastis – oda po sauskelnėmis nekvėpuoja, yra drėgna, todėl tampa jautri, lengvai pažeidžiama. Kūdikiams, kurių oda sausa, nereikia nei drėgmės, nei blogos higienos – jie gali iššusti, regis, be priežasties. Tokiems kūdikiams kartais išvis netinka sauskelnės, juos tenka auginti, naudojant medžiaginius vystyklus.
Renkantis priemonę nuo iššutimo kūdikiui, kurio oda sausa, reikia žiūrėti, kad, be pagrindinės sudedamosios dalies – cinko oksido, – priemonėje būtų ir odą maitinančių bei elastingumą atkuriančių sudėtinių dalių.
Kūdikis serga atopiniu dermatitu. Kūdikių, sergančių atopiniu dermatitu, iššutimai būna labiau išreikšti, dažniau komplikuojasi į vystyklų dermatitą, jų sunkiau sekasi išvengti, jie sunkiau gydomi. Mediciniškai svarstant, – pirmiausia turi būti gydoma pagrindinė liga (atopinis dermatitas), tada ir iššutimų sumažės. Tačiau atopinis dermatitas – nelengvai valdoma, banguojanti liga, jos per savaitę neįveiksi. Jei kūdikiui nustatytas atopinis dermatitas, būtina jo sauskelnių sritį ir odos raukšleles prižiūrėti itin atidžiai.
Kūdikis viduriuoja. Odos pažeidimų apie išangę, labai panašių į iššutimus, gali atsirasti viduriuojantiems kūdikiams. Kai kūdikis viduriuoja, dažniau jį apiplaukite, gerai nusausinkite ir ilgiau palaikykite nuogu užpakaliuku.
Kūdikis turi antsvorio. Bet kurio amžiaus vaikams, turintiems antsvorio ir nutukusiems, iššutimų atsiranda dažniau ne tik užpakaliuko srityje, bet ir įvairiose odos klostėse, pažastyse, net kaklo raukšlėse.
Kūdikis linkęs prakaituoti. Labiau prakaituoja kūdikiai, kuriems trūksta vitamino D. Kartais gausesnis prakaitavimas yra tiesiog organizmo ypatumas, kurį kūdikis paveldi. Suaugusiesiems naudojamos prakaitavimą mažinančios priemonės vaikams, ypač mažiems, netinka. Lieka tik higiena, atidesnis sauskelnių zonos stebėjimas, ir – jokios sintetikos bei gumos ant kūdikio kūno.
Jei taip nutiko jūsų kūdikiui
Kad kompleksiškai išspręstumėte visas atsiradusias šuntančios odos problemas, patariama įsigyti tokią priemonę su cinko oksidu, kurioje dar būtų įvairių aliejų ir odos gijimą skatinančių medžiagų (pavyzdžiui, pantenolio).
Kasdien apiplaukite ar išvalykite visas kūdikio odos raukšles, ne tik užpakaliuko zoną, ir gerai jas nusausinkite.
Sausą kūdikio odelę apipurkškite tiksotropine cinko oksido suspensija šuntančių odos vietų profilaktikai.
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“