Nuotrauka easyfoto.lt
Kūdikio odelė vadinama aksomine, šilkine, persikine. Jei norime, kad ji tokia ir būtų, turime labai atsakingai ją prižiūrėti. Kiekvienu etapu reikalinga vis kitokia kūdikio odos priežiūra. Pataria gydytoja neonatologė dr. Eglė Markūnienė.
Oda tik ką po gimimo
Tik ką gimusio vaikučio odelė dar nėra tokia graži, kaip tikisi tėvai. Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškės mase – verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo.
Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, padukai ir delnai išmirkę, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs.
Neišnešiotų naujagimių odelė turi mažiau kalogeno, yra plonesnė nei išnešiotų, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau pažeidžiama, lengviau susidaro pragulos. Vaikučio poodis sudarytas iš riebalinio audinio, kuris kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą. Jei naujagimis gimė prieš laiką, jo odelė neturi poodinio riebalinio sluoksnio, daug lengviau gali iššusti.
Ant naujagimio odelės yra plačiai išsidėsčiusių, bet negausių švelnių plaukelių (lanugo). Po gimimo 2-3 savaites naujagimio odelė būna sausa, šerpetojanti. Šiuo laikotarpiu priežiūrai tinka natūralūs aliejai.
Įvairūs odos „ženklai“
Per pirmas dvi savaites ant naujagimio odos galite pastebėti šiuos pokyčius:
Milia – baltus taškiukus ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros.
Prakaitinį bėrimą – atsiradusį dėl prakaito liaukų užsikimšimo.
Toksinę eritemą – netaisyklingas raudonas dėmės, kurių centre matyti gelsvas bėrimo elementas. Šis bėrimas nesusijęs su motinos mityba. Tai naujagimio organizmo reakcija į baltymų apykaitos persitvarkymą.
Mongolines dėmes – tai netolygus pigmento pasiskirstymas.
„Gandro žnybį“ – kraujagyslių tinklo paryškėjimą pakaušyje, kaktoje ar ant akių vokų. Išnyksta per 2-6 mėn.
Seborėjinį dermatitą (pleiskanas) – ant kaktos, plaukučiuose. Po maudymo pleiskanotas vietas reikia patepti aliejuku, skirtu kūdikio odelės priežiūrai, pagamintu iš kuo natūralesnių aliejų (saulėgrąžų, simondsijų, migdolų), ar drėkinamaisiais kremais, losjonais. Ypač tinka losjonas su 2 proc. šlapalo. Kai pleiskanos išmirksta, jas reikia švelniai iššukuoti tankiomis šukomis.
Pirmasis šokas odelei
Maždaug 10-14 parą po gimimo naujagimiams prasideda vadinamasis žarnyno kataras (fiziologinis viduriavimas) – išmatos tampa dažnos, vandeningos, dirgina odą. Viduriavimas trunka 4-6 savaites. Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Šiuo laikotarpiu itin dėmesingai reikia prižiūrėti tarpvietę, dažnai keisti vystyklus, daryti oro vonias. Nuo drėgmės ir odelės dirginimo gali padėti kūdikių odelės priežiūrai skirti tepalai su cinko oksidu (ZnO).
Vėlesni pavojai
Vėliau, kūdikiui sparčiai augant, iššutimų gali atsirasi sėdmenų srityje, šlaunų raukšlėse, pažastyse. Kontaktinį dermatitą sėdmenų srityje sukelia vystyklų drėgmė, šiluma, dėl kurių padaugėja odos paviršiuje gyvuojančių bakterijų, grybelių. Odą dirgina ir šlapime bei išmatose esantys fermentai. Šlapimo šarminė aplinka keičia odos rūgštinę aplinką, atsiranda paraudimų, šlapiuojančių, perštinčių žaizdelių. Prasideda alerginė reakcija, prisideda bakterinė ir grybelinė odos infekcija.
Kūdikio maitinimas adaptuotais pieno mišiniais dar labiau didina iššutimų riziką, nes nuo mišinių kinta šlapimo ir išmatų sudėtis, skatinama alergija.
Pradėjus primaitinti pasikeičia išmatų sudėtis, tuštinimosi dažnumas – paprastai pradėti primaitinti kūdikiai pradeda tuštintis dažniau, skysčiau. Tad reikia vėl būti budriems ir daugiau dėmesio skirti odos higienai.
Šunta… daugiau nei pusė
Manoma, kad neiššutęs kūdikis – mamos garbės reikalas. Jei šunta, vadinasi, neprižiūrėtas. Tokia nuomonė tik iš dalies teisinga, nes įvairių studijų duomenimis, 40-60 proc. kūdikių nors kartą buvo išberti vystyklų srityje. Kūdikių odos barjerinės, imuninės ir kitos savybės yra labai skirtingos. Todėl tų pačių tėvų skirtingi vaikai tuo pačiu amžiaus tarpsniu ir taikant tas pačias odos priežiūros priemones gali skirtingai reaguoti.
Kaip gydydavo senovėje
Kūdikiai šusdavo visais laikais. Kol nebuvo tokios gausos įvairių kūno priežiūrai skirtų priemonių, motinos nuo iššutimų vaikus saugodavo palikdamos juos nuogais užpakaliukais. Galima rasti etnografinių lovelių ar vygių, kur sėdmenų srityje padaryta angelė laisvai pasišalinti išmatoms ir šlapimui. Būdavo naudojami lininiai vystyklai, o tai itin gera drėgmę sugerianti medžiaga. Į kirkšnis kūdikiams dėdavo linų plaušų. Plaudavo užpakaliukus tik vandeniu, nes muilas buvo itin didelė prabanga.
Kasdienė odos priežiūra
Iššutimai pasireiškia paraudimu, papuliniu bėrimu, įtrūkimais. Dermatitas iš tarpvietės vėliau plinta į lytinių organų sritį, užpakaliuką, pilvą, šlaunų vidinį paviršių. Pateiksime rekomendacijų, kaip saugoti kūdikį nuo iššutimų.
Vystyklai turi būti keičiami, kai tik suteršiami, sauskelnės – kas 2-3 val. Anksčiau teigta, kad pakanka keisti kas 4 val., dabar manoma, kad tai per ilgas laikas. Net jei sauskelnės atrodo tuščios ir lengvos, į jas kūdikis galėjo pasišlapinti kelis lašiukus, o šie jau dirgina odą.
Naudokite vystyklus/sauskelnes, kurie geriau sugeria skysčius, nedirgina odos. Naudokite medvilninius, bambukinius natūralius vystyklus-kelnaites.
Oro vonios privalomos kiekvieną kartą keičiant vystyklus/sauskelnes.
Plaukite kūdikio ir mažo vaiko užpakaliuką po kiekvieno pasituštinimo tik šiltu vandeniu, stenkitės nenaudoti muilo, ypač šarminio. Jei vandentiekio vanduo labai kietas, jis gerokai sausina kūdikio odelę.
Maudykite kūdikį kas antrą-trečią dieną.
Rankšluosčiai turi būti gerai išskalauti (be skalbimo miltelių ir baliklio likučių).
Odos priežiūrai naudokite specialias odos priežiūrai skirtas priemones: iššutimams gydyti bei saugoti skirti tepalai su cinko oksidu, odelei maitinti – riebūs tepalai ir kremai. Idealu, jei naudosite priemonę, kuri ir gydo, ir maitina, ir saugo (todėl atidžiai skaitykite priemonės sudėtį).
Vos atsiradus paraudimui, reikėtų profilaktiškai vartoti tepalus ar purškalus su cinko oksidu, ypač papurkšti prieš nakties miegą, kai tikėtina, kad oda ilgiau bus drėgna. Priemonės su cinku rekomenduojamos todėl, kad jos dezinfekuoja, sutraukia ir sausina odą. Dėl to sumažėja bakterijų.
Jei renkatės pudras, jos turi būti pagamintos avižų, kukurūzų, ryžių miltų, bulvių krakmolo, pataisų pagrindu. Pudros su talku netinka, nes didina alergijos, astmos riziką.
Šiuo metu itin paplitusios drėgnos servetėlės užpakaliukui prižiūrėti didina odos pažeidimo riziką, tačiau tinka pirminiam apšluostymui, kol nunešime iki vandens čiaupo ir kūdikį apiprausime.
Kartais tenka išbandyti kelias priemones, kol atrandi konkretaus vaiko odelei tinkamą preparatą.
Kada laikas pas gydytoją
Jei taikant šias priemones iššutimams būdingi požymiai nemažėja per 3-4 dienas (ar jei pažeidimas didėja, apima vis didesnius odos plotus), reikėtų pasitarti su gydytoju ir bandyti parinkti antriniam odos pažeidimui (bakteriniam, grybelinam) gydyti tinkančius medikamentus.
„Mamos žurnalas“
