Neringos Banienės nuotr. www.neringosfotografijos.lt
Kasmet gimsta vis daugiau kūdikių, kurių oda sausa. Gydytojai nežino šio reiškinio priežasties. Pasigirsta terminas „sausos odos epidemija“. Jei susilaukėte kūdikio, kurio oda sausa, turėsite išmokti kelių aprastų higienos taisyklių.
Kas sausina mažylių odą
Suaugusio žmogaus oda per savaitę pagamina apie 100 gramų riebalų, kurie ją sutepa ir apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio. Tačiau žmogus bent kartą per dieną, o neretai ir dažniau, palenda po dušu, lepinasi putų vonioje. Sauganti plėvelė nusiplauna kartu su nešvarumais. Odai tenka iš naujo atkurti natūralų apsauginį barjerą. Kai ji to nebespėja, pradeda sausėti – atsiranda pleiskanų, tempimo pojūtis. Sausa oda vargina ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus nuo pat gimimo. Net 15 proc. vaikų turi sausą odą.
Kai kurių vaikų oda tik linkusi sausėti – ji tampa sausesnė šildymo sezono metu ar pasikaitinus saulėje. Tokių vaikų odą sausina netinkama mityba, netinkama kasdienė priežiūra, kosmetika. Sausa oda gali būti kitų ligų pasekmė: pavyzdžiui, dažnai tuo skundžiasi sergantieji cukriniu diabetu, alergija, psoriaze ir kitomis ligomis.
Daug blogiau, kai kūdikio oda sausa jau nuo gimimo. Tokį odos tipą galime paveldėti iš tėvų ar senelių. Jeigu vaiko odelė iš prigimties sausa, ji būna plona, prasišviečianti, pleiskanojanti, kartais truputį pilkšvoko atspalvio.
Kaip prižiūrėti sausą odą
Sausą odą rekomenduojama prausti tik bešarmiais prausikliais. Tokių prausiklių etiketėse nurodyta, jog pH yra 5,5. Jautriai odai prausti tinka prausikliai su šlapalu (urea). Šlapalas ilgą laiką drėkina odą, todėl nuprausus veidą ar ištrinkus galvą su tokia priemone, neatsiras pleiskanų, odos neniežtės. Jei oda ypač sausa, linkusi ragėti, gydytojas gali skirti kosmetikos ir su 10 procentų šlapalo. Veido priežiūrai skirta kosmetika gaminama su 5 proc. šlapalo.
Nei kasdienei higienai, nei maudymui nepatariama naudoti paprasto muilo. Nors etiketėje gali būti nurodyta, kad muilas tinka vaikams ir kūdikiams, tačiau jis tinka tik normaliai sveikai odai. Galima maudymui naudoti kremo-aliejaus vonelę.
Aliejus sutepa ir apsaugo odą jau maudantis duše arba vonioje.
Jei yra galimybė, vaikui maudyti rinkitės ne kietą vandentiekio vandenį, o minkštesnį. Toks vanduo teka naudojant vandens filtrus, kurie įmontuojami visam namui ar atskiram butui.
Vaiko galvytę trinkite specialiu šampūnu, skirtu sausai, į atopinį dermatitą linkusiai galvos odai.
Nupraustą ir nušluostytą vaikutį kuo skubiau ištepkite kremais ar losjonais, skirtais sausai ir jautriai odai prižiūrėti. Dabar gausu įvairių sausos odos priežiūros priemonių: aliejų, losjonų, kremų, kuriais reikėtų tepti odelę reguliariai kas 4 valandas. Tai padaryti nėra lengva, bet jei vaiko odelė linkusi sausėti, du kartai per dieną – tai mažiausiai. Reikėtų nepatingėti dažniau patepti labiausiai išsausėjusias, suragėjusias vietas: alkūnes, keliukus, padukus.
Vaiką renkite tik natūralaus pluošto drabužiais, naudokite natūralią patalynę ir rankšluosčius.
Odą labiau niežės, kai vaikas bus pervargęs, nusidūkęs, suplukęs, per šiltai aprengtas ar užklotas.
Jei gydytojas dėl kokių nors odos problemų skyrė vartoti vaistus, juos reikėtų derinti su drėkinamosiomis kosmetikos priemonėmis. Sudrėkinta oda kur kas geriau pasisavina vaistų veikliąsias medžiagas, o ir pačių vaistų dozių pakanka mažesnių. Bet koks uždegimas veikia odą kaip gaisras žolę. Net ir gaisrui praėjus, lieka išdegusi iki šaknų žemė, o po ligos – visiškai išsiderinusios natūralios odos savybės. Tada gydytojai pataria naudoti švelnią drėkinamąją kosmetiką, kuri pamažu atstatys nualintą odą.
Odą ramina druskos vonios, o štai vaistažolių vonios gali sukelti odos alergiją.
Vaikai, kurių oda sausa, gali lankyti baseiną, tik po pasiplaukiojimo reikia kruopščiai po dušu nuplauti chloruotą vandenį (chloras labai sausina odą).
Viso kūno odai nepatariama naudoti labai riebių tepalų, nes odos paviršių jie padengia riebalinamąja, apsaugine, plėvele. Itin riebūs tepalai naudojami šalčio profilaktikai. Jais reikia tepti veidą ir rankytes prieš einant į lauką.
Sausos odos kūdikiai daugiau šunta
Nors kartą iššunta absoliučiai visi kūdikiai, tačiau tie, kurių oda sausa, kenčia labiau. Kadangi apsauginis odos sluoksnis plonesnis nei kitų kūdikių, sausiaodžiams iššutimus gali sukelti menkiausias dirgiklis, – pavyzdžiui, per ankštos sauskelnės ar daugiau enzimų turinčios išmatos, kai kūdikis pradedamas papildomai maitinti.
Žinome, kad pagrindinė iššutimų priežastis – oda po sauskelnėmis nekvėpuoja, yra drėgna, todėl tampa jautri, lengvai pažeidžiama. Kūdikiams, kurių oda sausa, nereikia nei drėgmės, nei blogos higienos – jie gali iššusti be priežasties.
Tokiems kūdikiams kartais išvis netinka sauskelnės, juos tenka auginti, naudojant medžiaginius vystyklus.
Profilaktiniai tepalai ir kremai nuo iššutimo turi cinko, kuris odos pažeidimus gydo, bet kartu ir odą sausina. Kai oda ir taip sausa, mamos bijo naudoti cinko turinčias priemones. Renkantis priemonę nuo iššutimo vaikui, kurio oda probleminė, reikia žiūrėti, kad kitos sudedamosios dalys – konkrečiai, aliejai – odą maitintų ir drėkintų.
Iššutimai, gydant cinko turinčia priemone, išnyksta per savaitę. Jeigu problema trunka ilgiau, parodykite vaiko gydytojui – galbūt tai kandidozinis vystyklų bėrimas (pienligė), o tokiam gydyti reikia antigrybelinių vaistų.
Grybelis puola, kai vaikas buvo ilgai gydomas antibiotikais, kurie išnaikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir gerąsias bakterijas.
Ligos šaltinis, kuris perduoda kūdikiui grybelius, dažnai būna pati mama (bet ne visada). Kūdikis gali užsikrėsti gimdamas, kai keliauja pro gimdymo takus ir makštį, o jei mama sirgo pienlige, ji šių grybelių gali perduoti ir kūdikiui.
Kūdikis užsikrėsti gali ir jau gimęs, jei mama ar kiti šeimos nariai nesilaiko higienos taisyklių: nulaižo kūdikio čiulptukus, patys atkanda ar net sukramto maistą. Kūdikiui iš burnos su seilėmis ir maistu grybeliai patenka į skrandį ir toliau keliauja žarnynu, kol pasiekia išangę. Burnos pienligę turinčiam kūdikiui gali išsivystyti ir sėdmenų, tarpvietės bei kirkšnių uždegimas, dar vadinamas kandidoziniu vystyklų bėrimu.
Jei, naudodami antigrybelinius vaistus, per penkias dienas pagerėjimo nesulaukėte, kreipkitės į gydytoją – galbūt tą vaistą reikia pakeisti kitu, nes yra daug grybelių atmainų.
Konsultavo doc. Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
