Bobutės sakydavo, kad kūdikio užpakaliukas – tai mamos rūpestingumo sertifikatas. Jei aksominis ir lygus – vadinasi, mama stengiasi. Jei iššutęs, paraudęs – mamai rašome minusą.
Dauguma mamų pasakys, kad tokie verdiktai – per griežti.
Retai kuris kūdikis nešunta, o išlaikyti kūdikio užpakaliuko odelę sveiką – didelis darbas.
Odai trūksta oro
Pagrindinė priežastis, dėl kurios kūdikiai šunta – oda po sauskelnėmis nekvėpuoja, yra drėgna. Nuolat drėgmės veikiama oda pakinta, tampa jautri, lengvai pažeidžiama. Ją dirgina trynimasis į sauskelnes, irstantis šlapimas ir išmatos. Kol kūdikis valgo tik mamos pieną, išmatos būna rūgštesnės, jų enzimai mažiau aktyvūs. Todėl žindomi kūdikiai šunta rečiau.
Kai kūdikis pradeda valgyti „rimtesnį“ maistą (7-12 mėnesiais), išmatos tampa labiau šarmingos, jų enzimai – aktyvesni.
Todėl vaikas smarkiau šunta. Viduriuojančio vaiko išmatos irgi „agresyvios“. Po sauskelnėmis, šiltoje, drėgnoje aplinkoje susidaro puiki terpė daugintis bakterijoms ir grybeliams.
Pirmoji pagalba iššutus
1. Kuo sausiau, tuo geriau. Šuntančio vaikučio oda turi būti kuo sausesnė, nes drėgmė – puiki terpė daugintis mikroorganizmams, kurie ir sukelia odos uždegimą.
2. Specialus nusausinimas. Nuprausę užpakaliuką nusausinkite švelniu rankšluosčiu. Jokiu būdu negalima trinti, o tik apspaudyti. Dauguma frotinių rankšluosčių gali būti per grubūs, tada sausinkite minkšta medžiaga, pavyzdžiui, flanele. Odą galima padžiovinti drungna plaukų džiovintuvo oro srove.
3. Kremai. Visiškai sausą odelę patepkite specialiu kremu. Jei iššutimų jau yra, tepti reikia po kiekvieno sauskelnių keitimo.
4. Sauskelnių keitimas. Sauskelnes ar vystyklus pirmaisiais mėnesiais reikia keisti prieš kiekvieną maitinimą ir po jo bei kiekvieną kartą kūdikiui pasituštinus (10-12 kartų per parą). Vėliau pakanka sauskelnes pakeisti po kiekvieno maitinimo, bet ne rečiau nei 6 kartus per parą.
5. Sauskelnių dydis. Sauskelnės turi būti tinkamo dydžio – jokiu būdu ne per mažos. Sauskelnės turi gerai priglusti, tačiau jų nereikia užsegti labai tampriai. Užklijavus juosteles, tarp sauskelnių priekinės dalies ir kūdikio pilvuko turėtų pralįsti mamos pirštas.
6. Sauskelnių rūšis. Jei kūdikis šunta, gali būti, kad jam netinka sauskelnių rūšis. Kartais tenka išbandyti visas, kurias siūlo prekybos centrai ir… pereiti prie daugkartinių vystyklų.
7. Stop muilui. Nereikėtų pernelyg dažnai prausti užpakaliuko muilu – muilą naudokite, tik kai vaikas pasituština. Muilo likučius visada reikia kruopščiai nuplauti.
8. Oro vonios. Kūdikį dažniau palaikykite nesuvystytą. Vasarą jis gali nuogas būti didžiąją dienos dalį.
9. Drėgnos servetėlės netinka. Iššutusių vietų nevalykite drėgnomis higieninėmis servetėlėmis: jose esančios medžiagos gali dar labiau sudirginti jau suerzintą odelę. Jokiu būdu nieko netepkite ant drėgnos odos, nebarstykite miltelių – jie ant pažeistos odos gali sudaryti savotišką luobelę, po kuria bėrimas toliau plis.
10. Jokios saviveiklos. Savamoksliškai negydykite vystyklų bėrimo antibiotikų, hormonų tepalais. Netinkamai naudojami tokie tepalai gali tik dar labiau pakenkti. Iššutus labiausiai tinka kremai ar tepalai, turintys cinko oksido. Kasdienei priežiūrai tokio tepalo nebūtina vartoti, pakaks kokybiško apsauginio tepaliuko. Po kiekvieno nuprausimo užkaliuką reikia patepti vėl.
Jei nepadėjo ši 10 žingsnių programa ir vaiko užpakaliukas raudonas nuolatos, pasitarkite su savo pediatru – gal reikės rimtesnio gydymo, nes tai gali būti grybelinė infekcija ar kitos odos ligos.
„Mamos žurnalas“
