Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu
Jeigu auginate vaikutį, kurio oda sausa, jis serga žvyneline ar atopiniu dermatitu, pastebėsite, jog šaltuoju metų laiku odos būklė pablogėja. Vasarą, veikiant saulės spinduliams, oda pastorėja ir tampa atsparesnė aplinkos dirgikliams. O rudenį ir žiemą oda išsausėja, daugiau pleiskanoja, niežti.
Kodėl šaltis nepalankus odai
Sveiką odą saugo plonytė odos rūgščių plėvelė. Kol ji tvirta ir nepažeista, oda atrodo sveikai. Tačiau kai apsauginė plėvelė sutrūkinėja arba nusilupa, oda pradeda pleiskanoti, niežtėti – pasireiškia sausėjimo požymiai. Kai šalta, plėvelę pažeisti kur kas lengviau, ypač vaikų ir kūdikių. Kodėl?
Šaltuoju metų laiku odai tenka daugybė išbandymų:
Lauke odos tyko šaltis ir žvarbus vėjas.
Namuose odą džiovina šildymas.
Vaikštant iš lauko į namus ir iš namų į lauką, odai reikia greitai prisitaikyti prie temperatūrų pokyčių.
Per šalčius rengiamės vilnoniais drabužiais, kurie, liesdamiesi prie kūno odos, irgi ją dirgina, sausina.
Odos būklė labai priklauso nuo bendros organizmo sveikatos. O juk žiemą mums labiau trūksta vitaminų.
Kas penkto žmogaus oda sausa
Žmogaus oda per savaitę pagamina apie 100 g riebalų, kurie ją sutepa ir apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio. Tačiau civilizuotas žmogus negali gyventi nesiprausęs. Bent kartą per dieną, o neretai ir dažniau, palenda po dušu, lepinasi vonioje. Sauganti plėvelė nusiplauna kartu su nešvarumais. Odai tenka iš naujo atkurti natūralų apsauginį barjerą. Kai ji to nebespėja, pradeda sausėti – atsiranda pleiskanų, tempimo pojūtis.
Sausa oda vargina ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus nuo pat gimimo.
Moksliniai tyrimai rodo, kad sausą odą turi net 20 proc. visų žmonių. Tai nėra liga, kurią reikėtų gydyti vaistais. Tačiau jeigu į problemą nekreipsime dėmesio, jausimės nepatogiai dėl niežėjimo, pleiskanojimo ir bėrimų. Kad ir kokios priežastys būtų sukėlusios odos sausumą, atminkime: tokią odą prižiūrėti reikia kiek kitaip, nei sveiką.
Kaip suprasti, kad odai trūksta drėgmės
Oda pradeda šiauštis: pleiskanoti, šerpetoti, rausti, niežėti, atsiranda smulkių dehidratacinių raukšlyčių. Šie požymiai rodo, kad oda netekusi drėgmės (kitaip – dehidratuota). Klaidingai manoma, kad jei oda riebi, tai ji per šildymo sezoną nedžius ir nepleiskanos. Šiaušiasi ir pleiskanoja visų tipų oda – sausa, riebi, mišri, normali. Pirmiausia pamatome, kad šiaušiasi veido oda. Natūralu – ji mažiausiai apsaugota nuo temperatūrų pokyčio. Juk kūno odos temperatūrą stabilizuoja drabužiai, o veido oda visą laiką „nuoga“. Tačiau ir kūno oda parodo, kad jai šildymo sezonas nepatinka: pleiskanojančių salelių, paraudimų atsiranda ant šlaunų, blauzdų, išorinių rankų paviršių. Sausėja ir skylinėja padų oda, kulnai.
STOJAME Į ODOS SARGYBĄ
Maudymas
Jeigu jūsų ar vaiko oda sausa, pasistenkite dar labiau nepažeisti apsauginio odos barjero. Nei kasdienei higienai, nei maudymui nepatariama vartoti muilo. Nors etiketėje gali būti nurodyta, kad muilas tinka vaikams ir kūdikiams, tačiau jis tinka tik normaliai sveikai odai. Sausą odą geriausia prausti sindetais. Sindetiniai odos valikliai gali būti skysti arba kieti, visi jie yra bešarmiai, o PH atitinka 5,5. Sindetai putoja neblogiau už muilą.
Maudymui galite naudoti ir vonios aliejų. Pabandžiusios šią priemonę mamos labai ją pamėgsta, nes aliejukai maloniai padengia odą riebia plėvele.
Jei yra galimybė, maudymui rinkitės ne vandentiekio vandenį, o minkštesnį. Kur kas kokybiškesnis vanduo teka naudojant vandens filtrus, kurie įmontuojami visam namui ar atskiram butui. Kietas vanduo erzina odą. Nuprausus ir nušluosčius vaikutį, jį reikia kuo skubiau ištepti emoljentu (tepalu, kremu, pieneliu ar aliejumi). Rezultatas geriausias, jei tai suspėji padaryti per 3 minutes, kol oda dar drėgna. Tai padeda atstatyti pažeistą apsauginę plėvelę.
Lygiai taip pat reikėtų elgtis lankant baseiną. Chloruotą baseino vandenį būtina kruopščiai nuprausti po dušu naudojant sindetą, tada vaiką gerai nušluostyti ir greitai sutepti.
Laukas
Mamos, kurios augina alergiškus vaikus, pastebi, kad žiemą bėrimai būna gausesni, ilgiau gyja. Tačiau alergiškam vaikui reikia gryno oro, todėl šaltesnėmis dienomis būtinai veskite vaiką laukan. Tik tinkamai paruoškite odelę prieš eidami pasivaikščioti.
Eidami į lauką, būtinai patepkite atviras odos vietas apsauginiu kremu. Nebijokite riebaus tepalo užtepti ir ant alergiškos, išbertos vaiko skruostukų odelės – jis tikrai nepakenks, tik apsaugos nuo šalčio.
Priminsime, kad nuo šalčio saugo tik specialūs vaikams skirti riebūs kremai ir tepalai. Mamų kosmetika jokiu būdu netinka! Kremu ar tepalu vaikutį reikėtų ištepti valandą laiko prieš pasivaikščiojimą. Kosmetinė priemonė turi visiškai įsigerti į odelę, jos turi nebesimatyti ant odos paviršiaus. Jei vaiko oda dar blizga – į lauką per anksti.
Tie vaikučiai, kurie gimsta žiemą, lieka truputį nuskriausti – jie beveik negauna gryno oro. Šaltą vėjuotą dieną vežti naujagimio į lauką nepataria nei pediatrai, nei odos gydytojai. Tada jau geriau ilgiau vėdinti vaiko kambarį ar truputį pabūti balkone, kuris apsaugotas nuo vėjo.
Galbūt ne visiems teko girdėti apie kūdikių odos ligą, vadinamą panikulitu. Laimei, ji nėra dažna, bet mamos vis tiek turėtų žinoti apie ją, jei kartais pastebėtų panašių simptomų ir savo mažyliui. Panikulitas būdingas vaikams iki metų. Išnešus vaikutį į šaltą orą, oda sureaguoja – po poros valandų visi vaiko odos sluoksniai sukietėja. Jei pastebėjote, kad taip nutiko, skubiai kreipkitės į gydytoją, nes tai odos uždegimas.
Šaltuoju metų laiku itin kenčia vaiko rankytės – ilgiau pabuvusios drėgnose vilnonėse ar sintetinėse pirštinėse, rankos sudirgsta, pasidaro šiurkščios, raudonos, atsiranda nuožvarbų. Todėl prieš einant į lauką, ne tik veidelį, bet ir rankytes reikėtų patepti specialiu tepalu. Nesvarbu, kad rankos bus su šiltomis pirštinėmis. Apsauginė tepalo plėvelė neleis odai sudirgti. Geriausia įsigyti tokias pirštines, kurių vidus medvilninis, o viršutinis sluoksnis neperšlampamas. Tada net ir patekus drėgmei ar šalčiui, odelė bus mažiau traumuojama.
Kasdienybė
Sausą odą reikėtų įsivaizduoti kaip alkaną vaikutį – jam reikia duoti valgyti, tada nurimsta. Emoljentai – tai sausos odos maistas. Pagal sausumo laipsnį, pritaikykite labiausiai tinkamą. Jei oda beveik sveika, tiks losjonai, pieneliai, jei sausumas varginantis – reikės kremų ir tepalų. Oda geria toleruoja riebius kremus su lanolino rūgštimi.
Mamos kartais daro klaidą, išspausdamos tik žirniuko dydžio kremo gabaliuką ir juo truputį patepdamos. Teisingai drėkinanti priemonė naudojama tada, kai per savaitę išnaudojamas 100 g kremo indelis. Vaiko oda tepama kas 4 valandas, o rečiausiai – 2 kartus per dieną. Reikėtų dažniau patepti labiausiai išsausėjusias, suragėjusias vietas: alkūnes, keliukus, padukus.
Patarimai perkantiems odos priežiūros priemones:
Nepirkite priemonių, jei nėra informacijos apie jų sudedamąsias dalis, instrukcijos, kaip saugiai naudoti. Jei ši informacija netelpa ant gaminio, ji turi būti pridėta atskirai.
Venkite produktų, kuriuose yra sintetinių kvapiųjų ir dažančiųjų medžiagų.
Pikite Europos Sąjungoje pagamintas higienos priemones ir kosmetiką – čia keliami griežtesni reikalavimai sudedamosioms dalims. Pavyzdžiui, ES draudžiama kosmetikoje naudoti apie 1000 medžiagų, o JAV – tik kelios dešimtys.
„Natūrali“ kosmetika nebūtinai reiškia saugi ar iš tikrųjų natūrali. Gaminiuose, kurie reklamuojami kaip „natūralūs“ ar „organinės kilmės“ yra tik keletas natūralių komponentų, o visa kita – sintetinės medžiagos.
Pirkite tik tiek priemonės, kiek būtina.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
