Vėtrės Antanavičiūtės nuotr.
Šaltuoju metų laiku net ir sveikos odos būklė pablogėja. Kodėl taip nutinka, ką daryti?
Kodėl šaltasis sezonas nepalankus odai
Žiemą mūsų oda susiduria su nepalankiomis oro sąlygomis: ją veikia orų kaita, šaltis, žvarba, vėjas, taip pat dideli temperatūrų šuoliai, kai iš minusinės temperatūros lauke patenkame į prišildytas patalpas. Didžiausi temperatūrų šuoliai, kurie pasitaiko per didžiuosius šalčius, išties milžiniški: nuo –20ºC (lauke) iki +20ºC (patalpose). Vaikštant iš lauko į namus ir iš namų į lauką, ką darome keletą kartų per dieną, odai reikia labai greitai prisitaikyti prie temperatūrų pokyčių.
Kaip suprasti, kad oda nukentėjo
Tai, kad šios nepalankios sąlygos veikia odą neigiamai, pirmiausia mums išduoda vaikų skruostai. Nuo mažiausių kūdikėlių, gulinčių vežimuose, iki besmegenius lipdančių ūgtelėjusių vaikų – nė vienas nėra apsaugotas nuo nuožvarbų. Visiškai nesvarbu, koks odos tipas, koks vaiko amžius. Paraudę skruostai rodo, kad tai jau yra odos uždegimas, kurio pagrindiniai požymiai yra trys: paraudimas, pleiskanojimas (šerpetojimas) ir niežėjimas
Nuožvarbos itin greitai pažeidžia ir vaiko rankutes, nes vaikų pirštinės dažnai būna drėgnos, jie jas mėgsta nusimauti.
Jeigu vaiko oda sausa ar vaikui nustatyta atopinė odos būklė, jo oda į žiemos oro keliamus nepatogumus reaguos kur kas greičiau ir stipriau – uždegimas gali prasidėti ūmiai ir su didele jėga. Uždegimas tuomet apima ne tik veidą ir rankas, bet ir visą kūno odą – ji dar labiau sausėja, pleiskanoja, niežti. Vaikas niežtinčią odą kasosi, gali ją pažeisti, įnešti infekciją. Kartais tai baigiasi ir rimta egzemos rūšimi.
Pastebėta, kad oda turi atmintį nuožvarboms – kartą nužvarbus, oda tampa jautresnė šalčiui, ir kitą kartą nužvarbs greičiau ir stipriau. Toks padidėjęs jautrumas šalčiui gali likti net kelerius metus.
Kaip padėti vaikui
Žinant šį mechanizmą (kad nuo „nekaltų“ nuožvarbų gali išsivystyti rimtos odos problemos), reikia vaikui padėti, vos tik pamačius pirmuosius uždegimo požymius – paraudimus. Pirmoji pagalba – priemonės (emolientai), skirtos odos uždegimo mažinimui: pvz., veiksmingas naujos kartos kremas su molekuliniu deguonimi, skirtas lengvo ir vidutinio sunkumo dermatitams malšinti. Jo veiksmingumas praktiškai prilygsta pirmos kartos hormoniniams tepalams, tačiau neturi jiems būdingų šalutinių poveikių, jis neplonina odos ir yra saugus. Kreme esantys lipidai maitina odą ir atkuria jos elastingumą (elastinga oda mažiau pažeidžiama), o molekulinis deguonis mažina uždegimą (raudonis, pleiskanojimas ir niežulys išnyksta) ir regeneruoja odos ląsteles. Naudojant tokią priemonę, odos uždegimas nuslopsta ir nebesivysto toliau.
Šį emolientą patariama naudoti ne tik veido ar rankų, bet ir viso kūno odai, kai ji išsausėja ar jau atsiradus uždegimui būdingiems požymiams: tempimui, pleiskanojimui, raudoniui, niežuliui. Tepti reikėtų nuo 2 iki 6 kartų per dieną ir net dažniau, priklausomai nuo odos būklės.
Norint išvengti odos problemų žiemą, negalima prausti veido, kaklo, rankų prieš pat išeinant į lauką. Įtariant arba aptikus rimtų odos nušalimų, negalima skubėti odą atšildyti šiltu vandeniu, ją prausti šiltu vandeniu su muilu, trinti. Oda atšils savaime kambario temperatūroje.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
