Šaltuoju metų laiku itin kenčia rankų oda, ypač jei į lauką išeiname drėgnomis rankomis, gramdome apledėjusius automobilių langus ar imamės kitų darbų lauke be pirštinių. Vaistininkė pataria, kaip padėti sudirgusiai rankų odai ir ko vengti norint, kad ji išliktų sveika bei švelni.
„Vienas svarbiausių pagalbininkų nušalusiai rankų odai – rankų kremas. Šaltuoju metu reikėtų rinktis kremą su maitinamosiomis medžiagomis. Būtu puiku juo teptis prieš išeinant į lauką, po kiekvieno rankų bei indų plovimo, taip pat prieš einant miegoti. Žinoma, ne mažiau svarbu dėvėti pirštines. Tiesa, derėtų rinktis pagamintas iš švelnesnės, rankų nedirginančios medžiagos pirštines, kad rankų oda nebūtų pažeidžiama dar labiau“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Monika Matulaitytė.
Anot jos, labai išsausėjusiai rankų odai taip pat gali padėti parafino vonelės, kurios sušvelnina ir suminkština rankų odą bei nagų odeles – ši procedūra atliekama specialistų.
Kas labiausiai kenkia rankų odai?
Paklausta, kas labiausiai kenkia rankų odai žiemos metu, ji sako, kad didžiausią neigiamą poveikį sukelia būtent šaltis bei drėgmė.
„Rankos labiausiai kenčia šaltuoju metų laiku nedėvint pirštinių, rankų oda taip pat sausėja pernelyg dažnai naudojant dezinfekcinį skystį ir pamirštant ją pamaitinti rankų priežiūros priemonėmis. Dezinfekcinis skystis veikia natūralų odos pH – oda labiau dirginama. Vienas iš kenksmingų veiksnių odai – išėjimas į lauką drėgnomis rankomis. Esant vėsesniam orui už lango, daugelis mėgsta plaunant rankas jas pasišildyti po karšto vandens srove – tai lemia didesnį rankų sausumą. Prie to dar prisideda šildymo sezonas, kondicionieriai, šildytuvai. Namuose tinkamam drėgmės lygiui palaikyti padeda oro drėkintuvai“, – vardija vaistininkė.
Kalbėdama apie rankų kremų sudėtį, ji sako, kad bene dažniausiai juose sutinkami taukmedis ir sviestmedis – jie abu pasižymi stipriai maitinančiomis savybėmis.
„Žiemos metu rekomenduočiau rinktis kremą, į kurio sudėtį įeitų bičių vaško, sviestmedžio, taukmedžio, kanapių ar kitų maitinančių aliejų, gali būti šlapalo rūgšties ar keramidų. Taip pat svarbu tinkamas rankų kremo pH, padedantis atkurti rankų odos barjerą. Siūlyčiau vengti kremų, kurie savo sudėtyje turi parabenų, kvapiklių, eterinių aliejų. Be to, oda reikia rūpintis ne tik iš išorės, bet ir vidaus, tai galima padaryti tinkamai maitinantis ir papildant savo mitybą A, E, F, B grupės vitaminais“, – akcentuoja M. Matulaitytė.
Esant žemai temperatūrai ir pučiant vėjams, rankas galima nušalti ir per kelias minutes. Jei taip nutiko, vaistininkė pataria leisti galūnėms sušilti natūraliai.
„Nušalus rankas, jų nevalia trinti, nes taip galima tik pažeisti odą. Verčiau reikėtų sušildyti rankas pirštinėmis ar kitaip jas šiltai įvyniojus, stengtis sušilti iš vidaus geriant šiltus skysčius. Taip pat didelė klaida rankas kišti po karštu vandeniu – nušalusi oda nejaučia temperatūros, todėl taip galima ir nudegti. Šildant rankas, reikia turėti kantrybės ir papildomai jų nesutraumuoti“, – tikina vaistininkė.
Nušalusiai rankų odai: muilas – ne draugas
Vaistininkės teigimu, odos sudirgimas dėl šalto oro dažniausiai praeina greitai, naudojant įprastas rankų priežiūros priemones. Tačiau jei tai ne laikinas negalavimas, o odos liga, pavyzdžiui, dermatitas, egzema ir pan., ne taip lengva įveikti kamuojančius simptomus, šios ligos yra linkusios kartotis.
„Kaip atskirti? Odos ligos, priešingai negu laikinas sudirgimas, pasireiškia aršesniais simptomais, tokiais kaip kraujuojančios žaizdos, niežulys, įtrūkimai ir pan. Tuo tarpu sudirgimas dėl šalto oro dažniausiai pasireiškia sausa ir šiurkščia rankų oda. Jei pacientą kamuoja rimtesni simptomai, siūlyčiau kreiptis į gydytoją, mat čia jau reikalingas kombinuotas gydymas vaistais bei kosmetinėmis odos priežiūros priemonėmis“, – teigia ji.
Anot M. Matulaitytės, rankos gali sausėti ir dėl kitų, ne tik odos ligų, pavyzdžiui, sergant lėtinėmis ligomis: cukriniu diabetu, virškinimo trakto bei neurologinėmis ligomis, taip pat sutrikus skydliaukei. Lėtinių ligų atveju odos sausėjimas – tik vienas iš simptomų, todėl reikia atidžiai stebėti savo būklę ir kreiptis į gydytojus dėl tikslesnės diagnozės.
Bendraudama su į vaistinę užsukančiais pacientais, ji tvirtina dažniausiai pastebinti, kad žmonės nežino, jog turint odos ligas ar laikiną rankų sudirgimą, muilas – ne draugas.
„Muilas dar labiau pažeidžia odos barjerą, sausindamas ją. Dažnu atveju, ypač kamuojant odos ligoms, palaikydami higieną pacientai labai dažnai naudoja muilą, kuris ir sukelia odos ligų paūmėjimą. Todėl jie lieka nusivylę gydymu ir neretai klausia, kodėl laikydamiesi visų medikų rekomendacijų negali efektyviai pagerinti savo būklės“, – komentuoja vaistininkė.
Esant sudirgusiai rankų odai, vietoj muilo vaistininkė rekomenduoja naudoti švelnų aliejinį arba bemuilį prausiklį.
