Mano dukrytei tuoj bus 8 mėnesiai, dažnai žandukai paraudę, būna net karšti. Ar čia nušalimas? Kremuku tepu prieš einant į lauką.
Tai tik vienas iš daugybės klausimų apie „degančius“ vaikų skruostus.
Paprastai tėvai tai sieja su šalčiu, ir sako – kodėl raudonuoja, juk tepame tepalu apsaugančiu odą nuo šalčio? Tačiau kartais nereikia nei šalčio, nei vėjo – vaikų skruostus ir zoną apie lūpas apima uždegimas , nes rudenį ir žiemą sausa, atopiška vaikų oda tampa jautresnė.
Taigi, dar kartą apie „degančius“ skruostus.
Žvarbesniu oru ilgiau pabuvus gryname ore, vaikučių skruostai dažnai parausta, kartais net paburksta, beveik kiekvienam.
Kaip greitai jie paraus, priklauso ne tik nuo temperatūros, vėjuotumo ir oro drėgmės lauke, bet ir nuo odos tipo.
Labiausiai į dirgiklius reaguoja sausa ir atopiška oda. Jeigu vasarą tėvai pastebi pagerėjimą, tai vėstant orams atviros kūno vietos bei plaštakos (nors vaikas būna su pirštinėmis, plaštakų oda labai reaguoja į dirgiklius) vėl būna pažeistos uždegimo (paraudę, paburkę net pleiskanoja).
Koks raudonis laikomas sveiku?
Kai skuostų paraudimas švelnus, nėra dėmių, panašių į įsidilginimą, nėra odos patinimo, pleiskanojimo, šerpetojimo – galima manyti, kad tai sveikos odos reakcija į oro permainą, ir pakaks tik apsaugančio nuo šalčio kremo.
Jeigu vaiko odoje pastebite nors vieną aukščiau išvardintų požymių, ją reikia gydyti, nes tai – uždegimo požymiai.
Kaip pasireiškia nuožvarbos?
Nuožvarbos – dažniausias vaikų odos pakenkimas šaltuoju metų periodu.
Pagrindinės taisyklės, ką daryti, kad nuožvarbų neatsirastų, atrodo aiškios:
Negalima prausti vaiko veido, kaklo, rankų prieš pat išeinant į lauką.
Reikia vengti ypač didelių temperatūrų kontrastų. Oda dažniau nužvarbsta, kai įvyksta staigūs temperatūros pokyčiai.
Plaštakos nužvarbsta, kai mūvima drėgnomis ar šlapiomis pirštinėmis.
Veidas nužvarbsta, kai ant burnos rišamas šalikas.
Maži vaikai nužvarbsta skruostus, kai užsižaidžia kieme, tad reikia kontroliuoti buvimo lauke laiką.
Tam, kad išvengtume nuožvarbų, prieš išeinant į lauką, esant drėgnam, vėjuotam orui reikėtų odą sutepti riebiu apsauginiu kremu.
Vis tik, pati svarbiausia nuožvarbų prevencija – gydyti sausą, atopišką odą. Net jei nematyti odos pakitimų, bet vaiko oda sausa ar vaikui nustatyta atopinė odos būklė, reikia ją kelis kartus per dieną patepti malšinančiu uždegimą odoje kremu su molekuliniu deguonimi. Tokia prevencija patariama ne šiaip sau: odos uždegimas gali prasidėti ūmiai ir su didele jėga, pakaks vieno „neteisingo“ pabuvimo lauke. Tai tarsi sniego lavinos išjudinimas, kuris prasideda nuo skruostų paraudimo, o po to išplinta po visą kūno odą – ji dar labiau sausėja, pleiskanoja, niežti. Vaikas niežtinčią odą kasosi, gali ją pažeisti, įnešti infekciją. Kartais tai baigiasi ir rimta egzemos rūšimi.
Pastebėta, kad oda turi atmintį nuožvarboms – kartą nužvarbus, oda tampa jautresnė šalčiui, ir kitą kartą nužvarbs greičiau ir stipriau. Toks padidėjęs jautrumas šalčiui gali likti net kelerius metus.
Pagalba nužvarbusiai odelei
Nuožvarbos yra odos uždegimas, tad pirmoji pagalba – priemonės, skirtos odos uždegimo mažinimui: pvz., veiksmingas naujos kartos kremas su molekuliniu deguonimi, skirtas lengvo ir vidutinio sunkumo dermatitams malšinti. Jo veiksmingumas praktiškai prilygsta pirmos kartos hormoniniams tepalams, tačiau neturi jiems būdingų šalutinių poveikių, jis neplonina odos ir yra saugus. Kreme esantys lipidai maitina odą ir atkuria jos elastingumą (elastinga oda mažiau pažeidžiama), o molekulinis deguonis mažina uždegimą (raudonis, pleiskanojimas ir niežulys išnyksta) ir regeneruoja odos ląsteles. Naudojant tokią priemonę, odos uždegimas nuslopsta ir nebesivysto toliau.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
