Lauke šalta, iš siūbuojančių medžio šakų tikėtina, kad košia vėjas. Bet – galvą aukščiau! Nors išsiruošti į lauką sunku, bet pasigaminę laimės hormonai ir švytinčios vaikučio akys atpirks visus nepatogumus.
Atleiskite, kad gimiau per šalčius
Iš tikrųjų kūdikiai, gimę šaltuoju metų laiku, yra šiek tiek nuskriausti – jie patenka į sausą šildomą patalpų orą, o lauke jų laukia šaltis ir žvarba. Tačiau vaikai gimsta ir Aliaskoje, be to, nėra duomenų, kad jie ten augtų silpnesnės sveikatos. Taigi, jei vaikučio susilaukėte šaltąjį sezoną, nė negalvokite jo iki pavasario laikyti kambaryje. Jei dangus nesimaišo su žeme, – laikas į lauką.
Anketa prieš lauką
Jei vaikutis gimė vasarą, jau trečią dieną jį galima išvežti į lauką, o gimusius vėlų rudenį ar žiemą – tik po kelių savaičių. Jei vaikutis silpnesnis, mažo svorio, turi neurologinių bėdų, namuose pabūkite dar papildomą savaitę ar dvi, prie lauko pratinkite pamažu.
Prieš pirmą kartą su naujagimiu išeidami į lauką, atsakykite į šiuos klausimus. Jei visi atsakymai „taip“, galite eiti į lauką praėjus 10–20 dienų po gimimo:
Lauke šalta, bet sausa, nėra vėjo.
Kūdikis išnešiotas, gimęs laiku.
Kūdikis sveria ne mažiau, kaip 3,5 kg.
Kūdikis visiškai sveikas.
Temperatūra… beveik nesvarbi
Šioje apklausėlėje nėra užuominos apie lauko temperatūrą, nes ji nėra labai svarbi, – daug svarbesnė jutiminė temperatūra. Pavyzdžiui, jei lauke apie 0 laipsnių, vėjuota ir drėgna, kūnas jaučiasi taip, tarsi būtų minus 10 laipsnių. Ir atvirkščiai – saulėtą, sausą, nevėjuotą žiemos dieną visai nesunkiai ištveriamas ir 15 laipsnių šaltis.
Labiau nei į temperatūrą dėmesį reikėtų atkreipti į vėją. Jis daug pavojingesnis už šaltį. Kartais ir esant pliusinei temperatūrai vėjuotą dieną galima nužvarbti ar nušalti. Be to, mama, stumdama vežimėlį, juda ir net suplunka, o mažylis guli ir nejuda – jis tiesiog grumiasi su vėju ir šalčiu.
Kur vaikštinėti
Jei vežimėlį stumsite judriomis miesto gatvėmis, vaikučiui ne padėsite, o pakenksite. Įrodyta, kad dideliuose miestuose kūdikio diena, praleista judrioje gatvėje, prilygsta keliolikos cigarečių surūkymui. Tad pasivaikščiojimams ieškokite nuošalesnių vietelių.
Iš bėdos galima vaikutį migdyti vežimėlyje balkone (jei namas – ne miesto centre, toli nuo gatvės). Tačiau miegas balkone niekada neprilygs malonumui, kurį kūdikis patiria vežamas vežimėlyje, matydamas mamos veidą, jausdamas siūbavimą, stebėdamas aplinką.
Yra dar vienas šaltojo sezono pasivaikščiojimų pavojus – kūdikiai, išvežti į lauką, kartu apkeliauja ir prekybos centrus. Natūralu, kad mamos nori pasižmonėti ir suderinti du darbus: apsipirkimą ir vaiko išvedimą į lauką. Tačiau prekybos centrus galima pavadinti virusų rojumi, be to, šiltai aprengtas kūdikis iš minusinės temperatūros staiga patenka į šiltą patalpą, jo organizmas patiria temperatūrų šoką.
Jam šalta, o gal ne?
Vaikai net iki 3,5 metų negali objektyviai įvertinti ir aiškiai įvardinti, ar jam karšta, ar šalta. Tad tėvų pareiga – kartkartėmis patikrinti.
Nosies čiupinėjimas – subjektyvu, nes vaiko nosis šalta gali būti net kambaryje (juk tai labiausiai atsikišusi kūno dalis). Kišti ranką už apykaklės ir tikrinti odos šilumą tarp menčių – irgi netikslu, nes vaiko nugara, skirtingai nei nosis, beveik visada būna šilta. Tikrinti nugaros temperatūrą tikslinga, kai siekiame išvengti perkaitimo, nes nugara greičiausiai suprakaituoja.
Geriausia stebėti skruostukus. Jų pakitusi spalva (arba pabąla, arba itin išrausta, arba pradeda blizgėti) bei skruostų odos vėsumas rodo, kad vaikui per šalta.
Kiek ilgai būti lauke
Vieno recepto, kiek laiko vaikas gali išbūti lauke vėsiu oru ir jaustis komfortiškai, nėra. Tai ne miego lentelės, kur aiškiai parašyta, kad tokio amžiaus vaikas turi miegoti tiek valandų. Vaikas, kurio termoreguliacija tobula, lauke išbus ir 2 valandas, o kitas jau po 15 minučių norės namo. Idealus ritmas – 2 kartus po valandą.
Jei vaikutis serga nesunkiai, jaučiasi guvus, galima eiti į lauką. Sloga ir net nežymi temperatūra neturėtų būti kliūtis eiti į lauką. Buvimas lauke ir kvėpavimas grynu oru daug geriau veikia vaiko gleivines nei sausas patalpų oras. Lauke pabuvę vaikai geriau išsikosėja, geriau valgo ir miega, o tai padeda sveikti.
Aprengtas ir veidukas
Susiformavo geras įprotis patepti vaikams veidukus ir rankas prieš vedant į lauką. Tam tinka riebios priemonės, kurių sudėtyje nėra vandens, – vadinamieji šalčio tepalai. Vaikų oda labai plona, tad patepti reikia net nešant ar vedant nuo namų iki automobilio. Nereikia tepti prieš pusvalandį, kaip rašoma senesniuose straipsniuose. Pakanka ištepti prieš kelias minutes, tarkime, prieš pradedant vaiką rengti. Požymis, kad priemonė įsigėrė ir susiformavo apsauginė plėvelė, – nebėra blizgesio.
Jei lauke nulis, vis tiek patepkite, nes šalčio tepalai saugo ne tik nuo didelio temperatūrų skirtumo, bet ir nuo drėgmės ir vėjo.
Nepamirškite, kad patepti reikia ir rankytes, nors ant jų mausite pirštines. Rankų oda labai jautri.
Jokiu būdu apsaugai nuo šalčio negalima naudoti įprastų kremų, nes bene trečdalį jų sudėties sudaro vanduo. Šaltyje vandens dalelės plečiasi ir dirgina odą.
Mamytė eina į lauką
Ruošdamiesi ilgam, vėsiam laikotarpiui, kuris dar vadinamas peršalimo ligų sezonu, pagalvokite ne tik apie vaikus, bet ir apie save. Visi patarimai apie rudens linksmybes lauke neteks prasmės, jeigu susirgs mama.
Virusų siautėjimo metu reikia prisiminti tai, ko mus išmokė pandemija. Pasivaikščiojimai parke nedideliuose „burbuluose“ – puiku, tačiau prekybos centruose ir viešajame transporte laukia virusai. Jų pilna ir kitose masinio susibūrimo vietose – kavinėse, kino teatruose, žaidimų kambariuose, bet visiškas užsidarymas, nors ir apsaugos nuo peršalimo ligų, sukels depresiją. Todėl turėkite vidinę strategiją, kur einate, o kur ne. Jei vaikutis dar kūdikis, o šalyje paskelbta gripo epidemija, tikrai vertėtų likti namuose.
Iš visų masinio susibūrimo vietų labiausiai reikėtų vengti prekybos centrų, nes ten ne tik daug žmonių, bet ir sausas oras, nuo kurio greitai išdžiūsta gleivinės. Išdžiūvusios gleivinės praranda savo natūralų barjerą ir atsparumą virusams.
Prieš eidami į svečius ar kviesdami į namus ką nors pasisvečiuoti, visada paklauskite, ar tikrai nėra sergančiųjų. Dažnai žmonės mano, kad jeigu nekarščiuoja, o tik sloguoja, pakosėja, tai gali svečiuotis pas draugus. Tačiau nepagalvoja apie tai, kad jie gali užkrėsti.
Po pasivaikščiojimų nusiplaukite rankas ir nuvalykite vežimuko rankeną, šonus. Virusai mėgsta prikibti prie paviršių ir palaukti. Jeigu buvote su vaiku prekybos centre ar kitoje masinio susibūrimo vietoje, grįžę namo perrenkite kitais drabužiais.
Auginant vaikus, dažnoje namų vaistinėlėje yra jūros vanduo nosies plovimams. Kartą per dieną nosį išsiplaukite ir jūs. Neturite jūros vandens, tiks ir lengvai pasūdytas paprastas vanduo (vaikams tokio nepatariama, nes galima druskos padauginti ir sudirginti gleivinę, o suaugusiesiems nieko blogo nenutiks).
Skiepai nuo gripo – apdairi investicija, jeigu auginate vaikus. Gripu žmogus gali sirgti ir kasmet, nes virusas pakinta, todėl pernai sirgus gripu susidarę antikūnai nuo kito sezono gripo jau nebeapsaugo.
Įsigykite vaistinėje antivirusinių vaistų – jie skirti, kai padidėja oru plintančių infekcijų rizika, nes sukuria fizinį apsauginį barjerą burnos ir ryklės gleivinėje. Tai padeda atsikratyti virusų ir bakterijų prieš jiems patenkant į organizmą. Antivirusinės pastilės naudojamos profilaktiškai, idealiai tiks kūdikių mamoms (ir vyresniems šeimos vaikams).
Nepamirškite svarbių imunitetui papildų – vitamino D, C, geležies (jeigu trūksta hemoglobino), gerųjų bakterijų. Reikėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje ne daugiau kaip 4 veikliosios medžiagos. Kuo komplekso sudėtyje mažiau sudedamųjų dalių, tuo didesni jų kiekiai, o tai leis greičiau atkurti mineralų ir vitaminų trūkumą. Pasirinktus maisto papildus įprastai reikėtų vartoti bent 3 mėnesius.
Lauko drabužiai mamai ne mažiau svarbūs nei vaikui. Jeigu eisite į lauką biuro drabužiais, o vaikas – lietaus ir sniego rūbais, savaime aišku, kuris iš jūsų susirgs pirmas.
Daug laiko praleidžianti lauke, sveikai besimaitinanti, gerai išsimieganti, draugių turinti mama sirgs rečiau, lengviau, trumpiau.
Susiję straipsniai
