Nuo to, kur padėsite kablelį, priklausys labai daug kas. Jei išsiruošite į lauką, smagiau praeis diena, vaikutis valgys su didesniu apetitu, o ir patys jausitės žvalesni, nes grynas oras ir judėjimas pagamina laimės hormonų.
O kad pasivaikščiojimai, spaudžiant šaltukui, nesibaigtų peršalimais ir nuožvarbomis, skaitykite patyrusios slaugytojos patarimus. Pataria paskyros „Tėvystės pradinukas“ įkūrėja, bendrosios praktikos slaugytoja Giedrė Maceikė
Neneškite lauko prievolės kaip kryžiaus
Ieškodami informacijos apie kūdikių auginimą, tikrai rasime patarimų, kad per pirmąją savaitę „privaloma“ naujagimį ir išmaudyti, ir patrumpinti nagus, ir pabūti lauke. Norėčiau su tuo nesutikti. Pirmomis dienomis vyksta labai daug pokyčių tiek naujagimio, tiek tėvų gyvenime. Tad kodėl turime skubėti ir verstis per galvą, kad tilptume į privalomus auginimo rėmus?
Rekomenduoju nesilygiuoti į auginimo taisykles, tačiau atkreipti dėmesį į savo ir naujagimio savijautą. Jeigu grįžus namo mamai sunku net savarankiškai nueiti iki tualeto, tai kokia kalba apie pasivaikščiojimus lauke? Jie gali palaukti keletą dienų. Į lauką eikite tuomet, kai būsite tam pasiruošę visi, – atgavę jėgas tėvai, šiek tiek sustiprėjęs ir apsipratęs naujame pasaulyje naujagimis.
Be to, juk laukas – ne tik pažodžiui suprantama sąvoka. Temperatūros pokyčiai galimi ir išnešus naujagimį į balkoną ar pabuvus keletą minučių išvėdintame kambaryje.
Kitas gajus mitas, kad į lauką eiti būtina kiekvieną dieną, nepaisant nieko. Žinoma, dažnas buvimas gryname ore atneša naudos, tačiau pastebiu, kad mamos linkusios save smerkti, kaltinti, jeigu vaikučio bent kartą per dieną neišneša į lauką.
Mielos mamos, prašau nustoti save griaužti, jei niūrą dieną, per lietų ar košiant vėjui jums nesinori išeiti į lauką. Nieko baisaus nenutiks nei jums, nei naujagimiui dėl praleistos namuose dienos. Jūsų mažylis bus daug laimingesnis jeigu turės laimingą, o ne prislėgtą mamą.
Vaikai šaltį toleruoja geriau nei karštį
Teorija nurodo, kad pabuvimo lauke trukmę reikia apskaičiuoti pagal oro temperatūrą. Šį faktą norėčiau papildyti, nes reikėtų atsižvelgti ne į tą temperatūrą, kurią rodo lauko termometras, o į jutiminę temperatūrą ir vėjo stiprumą. Jeigu lauke spaudžia –10°C ir pučia 15 m/s vėjas, tai sąlygos bus tikrai atšiauresnės, nei esant –15°C, bet šviečiant saulei.
Vėsaus oro nebijokite. Vaikai kaip tik geriau toleruoja vėsumą nei karštį.
Nepaisant oro sąlygų ar metų laiko, lauke rekomenduoju iš pradžių būti tik keletą minučių ir su kiekvienu kartu ilginti trukmę, pridedant po 3–5 minutes. Pirmiems kartams skatinu savo mažylio nepaleisti iš rankų. Jam bus kur kas drąsiau ir saugiau, jeigu čia pat jaus tėvų artumą, kvapą. Taip natūraliai sumažinsite kylančio streso tikimybę. Galų gale, ilgindami buvimo lauke trukmę, pastebėsite, kad vaikutis lauke gali išbūti ir visą miego laiką. Tokiu atveju liks tik čiupti vežimėlį ar nešynę ir mėgautis gamtos teikiamais malonumais.
Apšiltinkite vežimėlį iš vidaus
Pasirinkus vežimėlį labai kviečiu pagalvoti ir apie sezoninio vokelio įsigijimą. Vokeliai dar vadinami lauko miegmaišiais. Jų pagrindinė funkcija – šildyti vaiką lauke. Žinoma, galima tam pritaikyti ir vilnonį pledą, bet jis neturės papildomo apsauginio sluoksnio nuo vėjo ir kritulių, kurį turi didžioji dalis vokelių. Vokelis bus dedamas į vėžimėlio lopšį, todėl prieš renkantis siūlyčiau išsimatuoti jo ilgį ir plotį. Vokelių yra įvairių storių, žymimų TOG2, TOG3 ir t.t. Kuo šiltesnis vokelis, tuo TOG skaičius aukštesnis. Įvertinus mūsų klimato pokyčius, ypač storo vokelio rinktis nerekomenduočiau. Žiemos nebėra labai stingdančios ir net šiek tiek plonesnį miegmaišį galėsite pritaikyti tiek ankstyvą pavasarį, tiek rudenį. Be to, jeigu vokelis turės išpjautas ertmes sportinio vežimėlio diržams, jis galės augti kartu su vaiku nuo pirmųjų dienų.
Dar svarbiau už vokelį – oda
Einant į lauką rudenį, žiemą ir pavasario pradžioje, būtina apsaugoti atvirą vaikučio odą nuo žvarbesnio vėjo ir žnaibaus šaltuko. Dažniausiai vienintelė atvira kūno dalis – veidas, o būtent veido oda yra viena iš jautriausių vietų, todėl natūraliai reikalauja didžiausios apsaugos. Dengti veidą audiniu (šaliku, vokelio dalimi) yra nesaugu dėl galimo staigios kūdikio mirties sindromo. Kvėpavimo takai visada turi būti atviri ir niekuo nepridengti! Nepamirškite ir to, kad iškvėpimo metu audinys aplink nosį, burną greit sudrėksta, o drėgmė, veikiama oro temperatūros, šaldo veido odą.
Geriausia apsauga veidui – specialūs apsauginiai kremai, aliejai. Tačiau jų pasiūla labai didelė, sunku išsirinkti. Renkantis priemonę, visada skatinu pirmiausia atkreipti dėmesį ne į produkto gamintojo vardą, bet į sudėtį. Įskaityti smulkiu šriftu ir dar dažniausiai lotynų kalba surašytus sudedamuosius elementus tikrai nelengva, tačiau patikrinti produkto spalvą ir kvapą galite be vargo. Kvapai ir spalvos yra skirtos jums, bet ne naujagimio odelei. Rinkitės kuo natūralesnį produktą, taip sumažinsite odos dirginimo riziką.
Vertėtų atkreipti dėmesį ir į vandens kiekį produkte. Jeigu vandens yra, – priemonę reikia tepti 20–30 min. prieš išeinant į lauką. Kitu atveju ji nespės įsigerti į veido odą ir atliks priešingą funkciją, nei tikimasi. Vanduo lauko temperatūroje šaldys odą. Jeigu produkte nėra vandens, tuomet galima jį tepti visai prieš pat išeinant ar net lauke.
Dar viena klaida, renkantis šalčio apsaugos priemonę, – ji neatitinka reikiamos amžiaus grupės. Ne visos kūdikiams skirtos kosmetinės priemonės yra tinkamos naujagimiams. Gamintojai nurodo ant pakuotės, kam priemonė skirta. Galima rasti ženklinimą „0+“, kuris reiškia, jog priemonę galima naudoti ant naujagimių odos. Būna atvejų, kuomet gamintojas tiesiogiai parašo „tinka nuo pirmų gyvenimo dienų“, „tinka naujagimiams“, „newborn“. Jums būtent ir reikia tokios veido apsaugos priemonės.
Visas naujas kosmetines priemones skatinu patikrinti užtepant ant mažiau jautrios kūno vietos nei veidas. Tai gali būti koja, ranka. Stebėkite odą nuolatos, vertinkite po 30 min. Jeigu nepasikeitė odos būklė, tikėtina, jog priemonė bus tinkama ir ant veido.
Nors saugojome, bet nužvarbo
Naudojant apsauginę priemonę ant veido, reikėtų nepraleisti nė vieno odos lopinėlio. Jeigu taip nutiko, kad nosies galiukas ar kita zona liko neapsaugota, užsibuvus lauke, galima per daug pažeisti vaiko odelę ir sukelti nuožvarbas.
Nužvarbusią odą galima atpažinti, jeigu pasireiškė raudonis (kartais pabalimas), vietinis patinimas, skausmas. Vaikutis neleidžia prisiliesti prie odos, darosi irzlus, verkia. Pradėjus įtarinėti odos pažeidimą, jokiu būdu nepradėkite šildyti jos trindami. Nedenkite ypač šiltais marliukais, rankšluosčiais ir nepilkite jokių karštų skysčių. Kitu atveju odai bus sukurtas dvigubas terminis šokas. Ji ką tik buvo pažeista šalčio, ir čia staiga pažeidinėjama karščiu.
Pamirškite senuosius gydymo metodus ir jokių savadarbių kompresų, nuovirų neruoškite. Šildymas ir gydymas turi vykti po truputėlį, lėtai. Mano pirmas patarimas – tiesiog pabūti ramiai namų aplinkoje. Leisti visam kūnui atsigauti nuo temperatūros pokyčių, pagirdyti šiltais skysčiais (primenu, jog vienintelis skystis kūdikiui yra pienas ar pieno mišinys iki 6 mėn.). Jeigu simptomai nedingsta, verta kreiptis į šeimos gydytoją konsultacijai.
