Vystyklų bėrimus, liaudiškai vadinamus iššutimais, patiria dauguma kūdikių. Žinome, kad svarbiausia iššutimų profilaktika – higiena, tačiau kartais jos nepakanka. Yra kūdikystės etapų ar situacijų, kai kūdikiai šunta labiau. Viena iš priežasčių, galinčių paskatinti iššutimus, – besikeičianti kūdikio mityba.
Kaip mityba susijusi su užpakaliuko oda
Vystyklų dermatitas – odos ir jos raukšlių, apgaubtų vystyklais ar sauskelnėmis, uždegimas. Jis kyla dėl to, kad šlapiuose vystykluose užsilaiko drėgmė, kaupiasi bakterijos, gaminančios amoniaką, kuris dirgina odą. Mamos gali sakyti, kad užkišus pirštus už sauskelnių, kūdikio oda būna sausa, nesijaučia jokios drėgmės. Taip, sauskelnėse (jeigu jos neperpildytos) kūdikis jaučiasi sausas, nes jos gerai sugeria šlapimą, tačiau amoniaką gaminančios bakterijos niekur nedingsta – jos vis tiek dirgina odą.
Odą dirgina ir išmatose esančios medžiagos, o jos tiesiogiai priklauso nuo kūdikio mitybos.
Jei kūdikis žindomas
Manoma, kad maitinimas adaptuotais pieno mišiniais kūdikis bus linkęs labiau šusti, negu maitinamas motinos pienu.
Kodėl?
Paprastai mamos pienu maitinamo kūdikio išmatos būna rūgštesnės, jose mažiau medžiagų, skaidančių kitas medžiagas (enzimų), ir jie mažiau aktyvūs. Todėl žindomiems kūdikiams apie išangę raudonuoja rečiau, mažiau šunta tarpas tarp sėdmenų. Jeigu žindomas kūdikis labai šunta, tikėtina, kad žindanti mama valgo netinkamų produktų. Kartais kūdikio užpakaliukas parausta dėl mamos valgomų karvės pieno produktų, kiaušinių, kviečių, egzotinių vaisių. Reikėtų pakoreguoti valgiaraštį, kai ko atsisakyti. Jei išangė raudonuoja mišiniu maitinamam kūdikiui, rekomenduojama mišinį keisti.
Papildomas maitinimas: koks maistas „kenkia“ odai
Ne veltui „kenkia“ parašyta kabutėse. Kūdikis turi valgyti viską, kas jam priklauso pagal papildomo maitinimo kalendorių (nebent mitybą reikėtų koreguoti dėl alergijos). Mamos turi žinoti, kad pradėjus papildomai maitinti pasikeičia išmatų sudėtis, tuštinimosi dažnumas, – paprastai pradėti papildomai maitinti kūdikiai pradeda tuštintis dažniau, skysčiau. Tai natūralu, nes mažasis gauna augalinių skaidulų, kurios žadina žarnyno judesius, ir dėl to padažnėja tuštinimasis.
Vis dėlto ne padažnėjęs tuštinimasis sukelia išangės paraudimą, o tai, kad papildomai maitinamų kūdikių išmatos tampa daugiau šarmingos, jų enzimai – aktyvesni.
Tad reikia vėl būti budriems ir daugiau dėmesio skirti odos higienai.
Žinoma, tai ne taisyklė, kad pradėjus papildomą maitinimą visi kūdikiai pradeda daugiau šusti. Tačiau šiuo metu padidėja bendras vaikučio jautrumas, o kartu ir odelė tampa kur kas jautresnė, greičiau sureaguoja į išmatas.
Profilaktika geriau negu gydymas
Papildomo maitinimo etapu nereikia laukti, kol atsiras paraudimų, apdairu imtis profilaktikos ir kurį laiką naudoti priemonę, turinčią cinko oksido. Pvz., papurkšti prieš nakties miegą, kai tikėtina, kad kūdikis ilgiau bus su drėgnais vystyklais arba sauskelnėmis.
Papildomo maitinimo etapu kenčia odelė apie išangę ir jai artimas sritis, todėl reikia cinko oksido turinčia priemone padengti ne tik užpakaliuką bei odos raukšles vystyklų srityje, bet ir tarpą tarp sėdmenų.
Rinkitės tokią priemonę, kurios sudėtyje būtų ne tik cinko oksido (sausina odą ir veikia antimikrobiškai), bet ir įvairių aliejų bei medžiagų, kurios maitina ir regeneruoja odelę.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
