Sveika šeimos gyvensena – neabejotinai, mamytės rankose. Juk dažniausiai nuo mamos priklausys, kokiuose induose bus gaminamas maistas, ar šeima gers pakankamai vandens, kiek žingsnių nužingsniuos per dieną ir t.t.
Kas rūpi mamai
Na, o kas labiausiai rūpi pačiai mamytei? Apklausos rodo, kad mažus vaikus auginanti moteris labiausiai nori: išsimiegoti, iš kur nors gauti daugiau energijos ir numesti kelis kilogramus. Vasara šiai programai pradėti – pats geriausias metas.
Šiltas oras leidžia ilgai būti lauke ir daug judėti, saulutė suteikia energijos, mažiau sergantys vaikai atlaisvina kelias valandas per dieną, kai galima išbandyti sveikus patiekalų receptus. Šiame straipsnyje linksmai pakalbėsime apie sveikatingumo programą, kuriai įgyvendinti reikia geros nuotaikos ir trijų pirkinių: gertuvės, svarstyklių ir kokybiškos keptuvės.
1 pirkinys. Svarstyklės – geriausios draugės lieknėjant
Šiandien elektroninės svarstyklės – įprastas namų aksesuaras. Savo svorį galime sužinoti kada panorėję, be to, šiuolaikinės svarstyklės gali parodyti ir KMI, riebalų kiekį, net suteikti sveikos gyvensenos rekomendacijų!
Kai pasirodė pirmosios kambarinės svarstyklės, visos jos buvo vienodo dizaino, dažnai nederančios prie namų aplinkos, todėl slepiamos po lovomis ar tamsiuose kambariukuose. Dabar svarstyklės jau tapo savaime suprantamu buities aksesuaru, todėl gaminamos įvairiausio dizaino, įmantriai dekoruotos, madingiausių spalvų ir stilių. Jų pasiūla tokia pati plati, kaip ir kilimėlių ar vonios užuolaidėlių, – galima ne tik idealiai priderinti prie interjero, bet jį ir papuošti.
Svarstyklės tampa vis išmanesnės. Reikia suvesti keletą duomenų – savo ūgį, amžių, lytį, ir išmaniosios svarstyklės parodys ne tik svorį, bet ir riebalų kiekį, kiek rekomenduojama suvartoti kalorijų, ar netrūksta skysčių, o gal reikia valgyti daugiau daržovių ar pasportuoti. Išmaniosios svarstyklės gali tapti asmeniniu svorio kontrolieriumi.
Patarimai, kaip svertis
Geriausia namie turėti vienerias svarstykles ir pagal jas kontroliuoti svorio pokyčius, o ne kaskart svertis vis ant kitų svarstyklių.
Patariama svertis ryte, nevalgius ir tik su apatiniais drabužiais ar be drabužių.
Reguliariai lipant ant svarstyklių, reikėtų nusistatyti tas pačias sąlygas: po tualeto, po puodelio kavos, valanda po prabudimo ir t.t.
Reikia žinoti, kad svoris gali labai svyruoti, dėl skysčių susilaikymo organizme.
Moterims svoris keičiasi mėnesinių ciklo metu. Prieš mėnesines, kuomet organizme būna daug progesterono, svoris padidėja, nes šis hormonas skatina skysčių kaupimąsi. Svoris gali padidėti iki 2 kg. Vėliau, pirmoje mėnesinių ciklo pusėje, daugiau gaminasi estrogenų, svoris vėl sunormalėja.
Mėnulio fazės svoriui neturi visiškai jokios įtakos.
Svertis pakanka 1 kartą per savaitę. Jei sveriatės dažniau, turite žinoti, kad svorį trumpam gali padidinti begalės dalykų: per vėlyva ar per ankstyva vakarienė, per vėlyvas sportas ir per didelis fizinis krūvis, kelionė, ilgas pasisėdėjimas, ilgas vakarojimas prie TV, – žodžiu, 100 ir 1 smulkmena, kuri nors šiek tiek pakeičia rutiną.
2 pirkinys. Gertuvė – primins, kad laikas atsigerti
Metodų, padedančių sumažinti svorį, yra daug. Tačiau pats paprasčiausias: reguliuoti ką valgai ir kiek geri. Valgyti reikėtų mažiau, o gerti daugiau. Kodėl?
Vandens stoka organizme lėtina medžiagų apykaitą ir net gali sukelti ligas. Negaudamos pakankamai vandens ląstelės ilgainiui aptingsta, organizmas nebegali pasisavinti reikalingų rūgščių ir maisto medžiagų, todėl ima reikalauti vis daugiau maisto. Didėja apetitas, dažnėja alkio priepuoliai, o to padarinys – sutrikęs virškinimas, antsvoris ir kiti negalavimai. Ypač vandens trūkumas pavojingas vaikams. Fiziologinis skysčių poreikis priklauso nuo kūno svorio. Vaikams per dieną reikia išgerti 1000 ml +50 ml kiekvienam kūno svorio kilogramui virš 10 kg. Tarkime, jei vaikas sveria 20 kg, jis per parą turi išgerti 1500 ml skysčių, kurių daugumą turi sudaryti vanduo.
Vanduo reikalingas virškinimui ir medžiagų apykaitai. Net esant normaliai temperatūrai, žmogus per parą netenka 2,5 litro vandens. Esant didesnei temperatūrai, prarandamo vandens kiekis gali svyruoti nuo 6 iki 10 litrų.
Kadangi žmogaus organizmą sudaro apie 70 procentų vandens, netekus daug skysčių, pasekmės juntamos itin greitai – tirštėja kraujas, atsiranda troškulys. Tuomet būtina kuo greičiau atgaivinti organizmą.
Dalį vandens žmogus gauna su maisto produktais, pavyzdžiui, piene vandens yra 90 proc., mėsoje – 7 proc., duonoje – 40 proc. Per parą apie 300 ml vandens pagaminama organizme vykstant įvairioms cheminėms reakcijoms. Kita dalis gaunama su gėrimais, ypač su vandeniu.
Patarimai, kokį vandenį gerti
Lietuvoje vanduo iš čiaupo – sveikas ir tinkamas gerti, todėl jis rekomenduojamas pirmiausia. Vanduo plastikiniuose buteliuose yra viena iš didžiausių planetos taršų, todėl tie, kuriems rūpi ekologija, geria vandentiekio vandenį iš gertuvių. Stilinga gertuvė – geriausia priemonė išmokyti vaiką gerti vandenį. Šiuolaikinės gertuvės patogios ne tik nešiotis, bet ir vežti pritvirtinus prie paspirtuko ar dviračio.
Vanduo plastiko buteliuose dėl netinkamų laikymo sąlygų gali tapti mikrobiologiškai užterštu. Paprastai tariant, vanduo plastikiniuose buteliuose „užsistovi“ sandėliuojant, transportuojant ir laikant lentynose. Ilgiau naudojant plastiką, jis išskiria toksinę medžiagą bisfinolį A, kuri pavojinga sveikatai. Atidarius butelį vandens, suvartoti jį reikia per 6 val., o laikyti ne kambario temperatūroje, bet šaldytuve ar vėsioje patalpoje.
Nepatartina nuolat gerti virintą vandenį, nes verdant iš vandens išsiskiria ir ant arbatinuko sienelių nusėda daug žmogui naudingų mineralinių druskų ir mikroelementų. Nors virinant vandenį sunyksta chloro junginiai, žūva dalis bakterijų, tačiau yra mikroorganizmų, kurie atsparūs net ir aukštai temperatūrai. Jei vandenyje yra nitratų, virinimas dar labiau padidina jų koncentraciją, nes dalis vandens išgaruoja.
3 pirkinys. Kepimo indas – kalorijų mažinimui
Kepant produktus bet kokiuose riebaluose susidaro toksiškos, kancerogeninės medžiagos, todėl net ir cukinija, iškepta aliejuje, tampa kenksmingu, storinančiu maistu. Ypatingomis nesveikų kalorijų bombomis tampa produktai, kurie prieš kepant apvoliojami kiaušinyje, miltuose ar džiūvėsėliuose, nes šitaip pritraukiama dar daugiau aliejaus. Visuomet patartina rinktis kitus maisto gaminimo būdus (kepimas orkaitėje, virimas garuose, troškinimas su minimaliu kiekiu riebalų).
Nuolatos ieškoma netradicinių sprendimų, kurie leistų maistą gaminti sveikai, nedidinant kalorijų kiekio. Prieš pusšimtį metų buvo išrasti teflono indai, prie kurių neprikepa maistas. Tuo metu tai atrodė tikra virtuvės revoliucija. Tačiau prieš kurį laiką paaiškėjo, jog gaminant maistą aukštoje temperatūroje, teflonas išskiria net keletą rūšių nuodingų dujų, kurios patenka į kraują ir ardo organizmo imuninę sistemą. Gaminti teflono induose reikia atsakingai, neperkaitinant, stengiantis nepažeisti paviršiaus nė mažiausiu įbrėžimu.
Taigi ką rinktis šeimininkėms, kurios nori gaminti skaniai, sveikai, saugiai, o kartu ir mažinti kalorijų kiekį? Idealus pasirinkimas – puodai ir keptuvės iš nerūdijančio plieno. Šie indai patikrinti laiko (tarkime, WMF kompanija išskirtinės kokybės virtuvės reikmenis gamina nuo 1853 m.).
Patarimai, kaip sveikai gaminti
Gaminkite maistą žemesnėje temperatūroje, – taip išliks daugiau maistingų medžiagų, o skonio savybės bus stulbinamos, nereikės net berti druskos. Lėtai gaminti galima tik kokybiškuose induose.
Beje, per sūrus maistas trukdo lieknėti, nes druska (tiksliau joje esantis natris) sulaiko organizme skysčius. 1 gramas natrio sulaiko apie 200 ml skysčių kūne. Viename arbatiniame šaukštelyje druskos yra 2,3 g natrio, taigi suvalgius 1 arbatinį šaukštelį druskos, sulaikoma daugiau kaip 400 ml skysčių.
Gamindami naudokite mažiau vandens. Gaminant be vandens išlieka vandenyje tirpstantys baltymai ir kai kurie vitaminai, druskos ir mikroelementai.
Gaminkite be pridėtinių riebalų, nes jie ne tik prideda kalorijų, bet ir skyla aukštoje temperatūroje ir sudaro sveikatai pavojingus junginius.
„Mamos žurnalas“
