Ar žinojote, kad net 50 proc. produkto vertės lemia pagaminimo būdas? Lieknėti – lėtai ir užtikrintai – gali padėti tinkamai pasirinkti indai.
Sveikata keptuvėje?
Regis, nesuderinamas žodžių junginys, bet jis gali būti teisingas, jeigu… teisinga jūsų keptuvė.
Kepant produktus bet kokiuose riebaluose, susidaro toksiškos, kancerogeninės medžiagos, todėl net ir cukinija, iškepta aliejuje, tampa kaloringu, nelabai sveiku maistu. Jeigu produktai prieš kepant apvoliojami kiaušinyje, miltuose ar džiūvėsėliuose, jie pritraukia dar daugiau riebalų. Visi žino, kad sveikiausi gaminimo būdai yra garinimas, troškinimas su minimaliu kiekiu riebalų, kepimas orkaitėje, tačiau, ką daryti, jei jums skaniausias – keptuvėje keptas maistas? Atsakymas paprastas – keiskite keptuvę!
Kokia keptuvė sveikiausia
Nuolatos ieškoma sprendimų, kurie leistų maistą gaminti sveikai, nedidinant kalorijų kiekio. Prieš pusšimtį metų buvo išrasti teflono indai, prie kurių neprikepa maistas. Tuo metu tai atrodė tikra virtuvės revoliucija. Tačiau prieš kurį laiką paaiškėjo, jog gaminant maistą aukštoje temperatūroje, teflonas išskiria net keletą rūšių nuodingų dujų, kurios patenka į kraują ir kenkia organizmo imuninei sistemai. Gaminti teflono induose reikia atsakingai, neperkaitinant, stengiantis nepažeisti paviršiaus įbrėžimais.
Taigi ką rinktis šeimininkėms, kurios nori gaminti skaniai, sveikai, saugiai, o kartu ir mažinti kalorijų kiekį? Idealus pasirinkimas – keptuvės iš nerūdijančio plieno, aliuminio arba ketaus.
Kuo jos skiriasi?
Aliuminio keptuvės, žinoma, jeigu jos kokybiškos, patikimų gamintojų, o aliuminis yra kelių sluoksnių, leidžia gaminti su itin mažu riebalų kiekiu. Indų gamintojas WMF (gaminantis indus nuo 1853 m.) aliuminio keptuves dengia specialia nesvylančia danga „PermaDur“, kuri idealiai apsaugo maistą nuo svilimo. Aliuminio keptuvės greitai įkaista, greitai atvėsta, yra lengvo svorio, gali tikti visų tipų viryklėms, galima gaminti naudojant mažiau riebalų. Tačiau jos gana greitai nusidėvi (palyginti su ketaus).
Ketaus keptuvės laikomos visų virtuvės šefų svajone, nes kepimas tokiose keptuvėse padeda pasiekti pačių geriausių rezultatų. Jos itin tinka produktams, kuriuos reikia ilgiau gaminti, ir sakoma, kad ketaus keptuvėje gaminti blynai primins vaikystę ir mamų ar močiučių keptus skanėstus. Tai ilgaamžiškiausias indas, keptuvės atsparios įbrėžimams, aukštai temperatūrai, ilgainiui naudojant sukuria apsauginį nepridegantį sluoksnį – susiformuoja nesvylanti danga ir galima gaminti su mažiau riebalų. Ketaus keptuvės yra sunkesnės, tačiau dabar gamintojai jas vis lengvina.
Nerūdijančio plieno puodai
Nerūdijančio plieno puodai virtuvėje kadaise buvo prabangos ženklas, dabar be jų neįsivaizduojame gaminimo. Galima gaminti su nedideliu vandens kiekiu. Verdant su mažiau vandens išlieka vandenyje tirpstantys baltymai ir kai kurie vitaminai, druskos ir mikroelementai.
Nerūdijančio plieno induose galima gaminti visai be riebalų. Maisto gaminimas nenaudojant riebalų rekomenduojamas tiems, kurie serga miokardo infarktu, insultu, širdies nepakankamumu. Tokiems ligoniams svarbu, kad su maistu gautų pakankamai kalio, kuris išlieka natūraliuose produktuose.
Aukščiausias sveikatingumo balas – greitpuodžiui
Dar daugiau kalorijų sutaupysite maistą garindami arba gamindami greitpuodžiuose (jis sutaupys dar ir laiko bei energijos). Greitpuodžiai yra tarsi virtuvės įrangos kosminiai aparatai – turi hermetiškus dangčius, vožtuvus, temperatūros indikatorius. Ne veltui šį puodą sukūrė prancūzų fizikas Denis Papen dar 1679 m. Žinoma, pirmieji greitpuodžiai nuo dabartinių gerokai skyrėsi.
Kuo greitpuodis geresnis už paprastą puodą? Vienas iš pagrindinių greitpuodžio privalumų – greitesnis maisto pagaminimas. Kuomet vanduo užverda, dėl itin hermetiško dangčio susikaupę garai neturi kur pasišalinti, todėl sukuria virš slėgį. Įprastomis sąlygomis vandenį įkaitinti galima iki 100°С. Greitpuodyje temperatūra pakyla aukščiau virimo temperatūros ir maistas pagaminamas greičiau. Maistas išsaugo daugiau naudingų medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų, nepraranda natūralios spalvos ir pasižymi aukštomis skonio savybėmis – nereikia net berti druskos!
Patarimai, kaip sveikai gaminti
Naudokite kuo mažiau druskos – per sūrus maistas trukdo lieknėti, nes druska (tiksliau – joje esantis natris) sulaiko organizme skysčius. 1 gramas natrio sulaiko apie 200 ml skysčių kūne. Viename arbatiniame šaukštelyje druskos yra 2,3 g natrio, taigi suvalgius 1 arbatinį šaukštelį druskos, sulaikoma daugiau kaip 400 ml skysčių.
Gamindami naudokite mažiau vandens. Gaminant be vandens išlieka vandenyje tirpstantys baltymai ir kai kurie vitaminai, druskos ir mikroelementai.
Gaminkite be pridėtinių riebalų, nes jie ne tik prideda kalorijų, bet ir skyla aukštoje temperatūroje ir sudaro sveikatai pavojingus junginius. Jeigu labai norisi pagerinti skonį, šaukštą aliejaus galite įpilti tiesiog į blynų tešlą ir daugiau jokių riebalų nepilti į keptuvę.
„Mamos žurnalas“
