Papildomas kūdikio maitinimas – pastaruoju metu vėl tema „ant bangos“.
Vieni ragina ankstinti papildomo maitinimo pradžią, kiti liepia toliau laikytis PSO rekomendacijų ir papildomai maitinti tik nuo 6 mėnesių, treti siūlo maitinti tik gabaliukais.
Mamai belieka kliautis intuicija.
Kad būtų lengviau apsispręsti, vėl rašysime apie papildomą maitinimą. Pirmasis straipsnis – akademinė versija. Tekstą parengė vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras, šios tiesos, kurias perskaitysite, dėstomos medicinos studentams, to mokomi būsimi mūsų vaikų gydytojai, tad į nuomonę įsiklausyti verta.
Pirmojo kąsnio dilema
Papildomo maisto kūdikiui pradėkite duoti ne anksčiau nei 4 mėn. ir ne vėliau nei 6 mėn., kai kūdikis subrendęs jo gauti. O kaip suprasti, ar subrendęs?
Turėtumėte į šiuos klausimus atsakyti TAIP:
Kūdikis sėdi mažai prilaikomas arba savarankiškai.
Gerai išlaiko ir valdo galvą.
Stebi, kaip kiti valgo, domisi maistu.
Kai siūloma maisto, – išsižioja, pasilenkia į priekį, tiesia rankas maisto link.
Kai išsižioja, kūdikio liežuvis plokščias, „padėtas“ ant burnos dugno.
Kai šaukštą traukiate iš burnos, kūdikis lūpas suglaudžia taip nuvalydamas šaukštą.
Gautą maistą liežuviu stumia ryklės link ir jį nuryja.
Išblėso maisto iš burnos išstūmimo refleksas (taip būna apie 4–5 mėnesį).
Ir ką gi – priėjome prie svarbiausio dalyko. Kadangi kiekvienas kūdikis vystosi skirtingu tempu, tad papildomo maisto įvedimo laikas gali (ir turi) skirtis. Net dvynukai gali būti pradėti papildomai maitinti skirtingu metu – pavyzdžiui, vienas 4,5, o kitas 6 mėnesių.
Kaip elgiasi papildomam maitinimui pasiruošęs kūdikis
Norėdami, kad papildomas maitinimas vyktų sklandžiai, turite rasti tam procesui patogią ir neblaškančią dėmesio vietą, sukurti aplinką, kurioje nėra galimybės skirti dėmesio kitiems užsiėmimams, nupirkti saugią mitinimo kėdutę, patogius ir saugius kūdikio indus, o pradėti maitinti tik tada, kai kūdikis pradeda siųsti alkio signalus.
Jeigu kūdikis pasirengęs gauti tiršto maisto, jis, įkurdintas maitinimo vietoje:
Žiopčioja ir laižo lūpas.
Kumščius laiko atgniaužtus.
Pamatęs maistą, susijaudina, rodo į jį, jo siekia, išsižioja.
Energingai mosuoja rankomis.
Kai pasisotina, siunčia signalus „aš sotus“: atsitraukia, pamatęs šaukštą, nusuka galvą, neišsižioja, į burną pakliuvusį maistą išstumia liežuviu, žaidžia su maistu, mėto jį ant grindų.
Kai tik pamatėte šiuo signalus, maisto nebesiūlykite.
Maitinimo ceremonija
Viso proceso metu reikėtų kūdikį skatinti ir drąsinti meiliais žodžiais.
Maitinti reikėtų nedideliu apvaliais kraštais šaukšteliu.
Iš pradžių maisto paimkite tik ant šaukštelio galo ir siūlykite kūdikiui paragauti. Pats kūdikis turi paimti maistą lūpomis, liežuviu perkelti ryklės link ir nuryti. Tad maisto iš šaukštelio į kūdikio burną nepilkite ir nekiškite. Kitaip atimsite iš kūdikio galimybę treniruotis. Įrodyta, kad kai kūdikis pats paima maistą nuo šaukštelio, ugdomas jo gebėjimą koordinuoti burnos ir rijimo judesius, gerėja kalbos raida. Pradėjus papildomai maitinti, dar nebūna iki galo išnykęs maisto išstūmimo refleksas, todėl nieko tokio, jeigu mokymosi valgyti iš šaukštelio pradžioje dalis maisto ištekės smakru.
Maistas turi būti drungnas.
Matyt, nereikia priminti, kad kūdikis turi būti maitinamas maistu, pagamintu iš kokybiškų (dar geriau – ekologiškų) produktų, paisant asmens higienos ir maisto ruošimo saugos, vaisiai ir daržovės prieš gaminimą turi būti nuplauti, patiekalai visiškai išvirę.
Parinkite ir tinkamą kūdikio amžiui maisto tekstūrą, konsistenciją. Kūdikiams iki 6 mėn. maistas turi būti labiau sutrintas, panašesnis į grietinės konsistenciją. Nuo 7–8 mėnesio palaipsniui pereikite prie mažiau sutrinto maisto: išvirtas daržoves, kruopas užtenka patrinti šaukštu, šakute. Nuo 10–11 mėn. galima duoti smulkiai supjausto maisto, nes kūdikiai turi mokytis kramtyti – maistą trinti dantenomis.
Amžiui tinkamų patiekalų įvedimo laikas
0–4 mėn.
Refleksai ir įgūdžiai: Žinda (čiulpia) ir ryja.
Maisto rūšis: Skystas maistas.
Ką valgo: Tik motinos pienas.
4–7 mėn.
Refleksai ir įgūdžiai: Čepsi (žiaumoja), stipriai čiulpia, maistą stumia nuo liežuvio viduriniojo trečdalio prie šaknies (paskutinio trečdalio).
Maisto rūšis: Smulkiai sutrintas maistas, bet tik tuomet, kai kūdikiui atsirado papildomo maisto poreikis, – jis atitinka straipsnyje išvardintus TAIP.
Ką valgo:
Motinos pienas.
Virta trinta mėsa (veršiena, kalakutiena, aviena, jautiena, triušiena, vištiena).
Daržovės (bulvės, morkos, brokoliai, žiediniai kopūstai, baltagūžiai kopūstai).
Vaisiai (obuoliai, kriaušės).
Grūdų košės (grikių, avižų, kviečių).
Šalto spaudimo aliejai, sviestas, kietai virtas kiaušinis (nėra privaloma duoti visus išvardintus produktus).
7–12 mėn.
Refleksai ir įgūdžiai:
Šaukštą nuvalo lūpomis. Kanda ir kramto. Judina liežuvį į šonus.
Maistą stumia prie dantenų. Atsiranda savarankiško maitinimosi įgūdžiai.
Maisto rūšis: Įvairiai trintas, kapotas, pjaustytas maistas. Rankomis ir šaukštu paimamas šeimos maistas. Tirštas ar minkštas, dantenomis sutrinamas maistas 3 kartus per dieną ir du užkandžiai tarp maitinimų.
Ką valgo:
Motinos pienas.
Virta smulkinta mėsa, kiaušinis, žuvis.
Trintos, grūstos virtos daržovės, ankštinės daržovės (pupos, pupelės, žirniai), vaisiai, uogos. Supjaustyti žali vaisiai ir daržovės (obuoliai, melionai, pomidorai). Grūdų košės (grikių, avižų, miežių, rugių, kviečių) ir duona. Šalto spaudimo aliejai, sviestas.
12–24 mėn.
Refleksai ir įgūdžiai: Atsiranda žiediniai kramtomieji judesiai. Žandikauliai sutvirtėja, pasidaro stabilūs.
Maisto rūšis: Šeimos maistas.
Ką valgo:
Motinos pienas.
Bet koks sveikas, įvairus, gerai suderintas šeimos maistas.
Patarimai, kurie palengvins KPM:
Prieš kiekvieną maitinimą nuplaukite kūdikio rankytes – bus ir atrakcija, ir edukacija, ir higiena, ir ritualas.
Nemaitinkite kūdikio, kai jis kvatojasi, žaidžia, verkia ir automobilyje.
Pradėdami papildomą maitinimą, duokite tik vieno ingrediento patiekalą, pvz., tik morkų tyrės 10 ml.
Maisto kiekį kas 2–3 dienas didinkite po 15–30 ml iki pilnos porcijos. Tai leidžia kūdikiui prisitaikyti prie maisto skonio ir tekstūros.
Liesos mėsos tyrės pradėkite duoti nuo 5 g (1 arbatinio šaukštelio) ir didinkite iki 30–40 g per parą.
Šalto spaudimo aliejaus kiekį didinkite nuo 5 lašų (į pagamintą košę prieš maitinant) iki 2,5 ml.
Kietai virto kiaušinio pradėkite duoti nuo jo ketvirčio 1–2 kartus per savaitę.
Pradėję duoti kiekvieno naujo patiekalo, kūdikį atidžiai stebėkite dėl nepageidaujamos reakcijos. Jeigu patino veidukas, kūdikį išbėrė, pykino, jis vėmė, viduriavo, ėmė sunkiai kvėpuoti, – naujo produkto nebeduokite.
Naują produktą į patiekalą įveskite praėjus 4–5 dienoms po pirmojo įvedimo.
Vienas iš būdų pratinti kūdikį prie tiršto maisto – duoti nedaug motinos pieno ar pieno mišinio, po to papildomo maisto ir maitinimą baigti motinos pienu ar pieno mišiniu.
Tam, kad kūdikis priprastų prie naujo patiekalo, jį mažiausiai gali tekti siūlyti 12–15 kartų, o dažnai naujas maistas tampa priimtinu tik po 15–20 pasiūlymų.
Išimtinai žindyti kūdikiai greičiau nei maitinti pieno mišiniais priima tirštą maistą, kadangi jie yra įpratę prie platesnės skonių ir kvapų gamos, kuriuos perteikia motinos pienas.
Nėra moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kokį maistą duoti pirmiausia. Išimtinai žindomam kūdikiui naudinga pirmiausia pradėti duoti papildomo maisto, kuris pagamintas su mėsa, nes jame yra lengvai pasisavinamos geležies ir cinko, kurių kūdikiui pritrūksta 4–6 mėnesiais. Tad pirmasis patiekalas gali būti daržovių ir mėsos tyrė.
Liesa mėsa yra geriau už riebią. Ji – ne tik didelio kiekio baltymų, bet ir lengvai įsisavinamos geležies, cinko ir vitamino B12 šaltinis.
Virtos žuvies duokite, kai kūdikis įprato valgyti liesą mėsą.
Grūdų košes galite gardinti trintais šviežiais vaisiais, uogomis, daržovėmis arba šalto spaudimo aliejais, nesūdytu sviestu, kietai virtu kiaušiniu, labai susmulkintais lazdyno riešutais. Žinoma, ne visais pagardais iš karto.
Jei pastebite kūdikio išmatose nesuvirškinto maisto gabaliukų, nusiraminkite – tai normalu. Tačiau jei išmatos tapo labai purios, vandeningos, jose atsirado daug gleivių, – mažinkite daržovių tyrės porcijas.
Tai rodo, kad virškinimo traktas per daug dirginamas.
Po kiekvieno papildomo maitinimo kūdikiui iš puodelio pasiūlykite atsigerti kambario temperatūros vandens.
Kasdien ir kas kartą suvalgomo patiekalo kiekis gali skirtis. Tai priklauso nuo kūdikio apetito.
Leiskite kūdikiui valgyti tiek, kiek kiekvieną kartą jis nori.
6–8 mėn. kūdikiams papildomo maisto duokite 2–3 kartus per dieną.
9 mėn. ir vyresniems kūdikiams papildomo maisto duokite 3–4 kartus per dieną ir pasiūlykite papildomų užkandžių tarp maitinimų 1–2 kartus per dieną. Kaip papildomi užkandžiai savarankiškam valgymui geriausiai tinka švelnūs, nekieti vaisiai, obuolio, kriaušės skiltys be sėklializdžių, slyvos be kauliukų, gerai išvirtos daržovės, grūdų gaminiai.
Kai kūdikis savarankiškai sėdi, tiesia rankas prie burnos ir sugeba pagriebti į akiratį pakliuvusius daiktus, jam leiskite paimti maisto gabaliukus ir juos kišti į burną. Tiks minkštos duonos gabaliukai, gerai išvirta nedidelė morka, liesos mėsos gabaliukai. Svarbu, kad maistas būtų minkštas, jį galima būtų sutrinti dantenomis, lengvai praryti, ir toks, kurį kūdikis gali paimti ranka.
Kūdikio maisto nesaldinkite ir nesūdykite.
Patiekalus gaminkite kuo mažesniame vandens arba garų kiekyje. Trumpai verdant aukštoje temperatūroje mažiau prarandama vitaminų, ypač vitamino C.
11–12 gyvenimo mėnesį galima pradėti duoti jogurto be priedų, kefyro arba rūgpienio. Netinka karvės pienas, nepriklausomai nuo to, kur jis įsigytas, ir pienas, paruoštas iš pieno miltelių.
Prie šeimos patiekalų pradėkite pratinti 10–11 mėnesių kūdikį. Šeimos patiekalai turi būti gaminami su joduota druska ir nepersūdomi. Jų pagardinimui galite naudoti Lietuvoje augančias prieskonių žoleles.
Vegetarų dietos kūdikiams ir mažiems vaikams nerekomenduojamos, nes neužtikrina sparčiai augančio organizmo energijos, geležies, cinko, kalcio, vitaminų B2, B12 ir D poreikio.
Maisto alergijos atsiradimo rizika sumažės, jeigu 4–11 mėn. kūdikiui duosite žemės riešutų, kiaušinių turinčių patiekalų. Jokių mokslinių tyrimų duomenys nepateisina alergizuojančių maisto produktų davimo tik vyresniems nei 6 mėn. kūdikiams.
Kol kas nenustatytas rekomenduotinas kviečių, žuvies, sojos davimo laikas.
Karvės ar ožkos pieno galima duoti, kai kūdikiui sukanka vieneri metai.
Gliuteno turinčių patiekalų (iš kviečių, speltos, kvietrūgių, rugių, miežių) galima duoti 4–12 mėn. kūdikiui. Tačiau per pirmąsias savaites po jų įvedimo jų duokite nedaug.
Kūdikiui neduokite:
Sulčių, medaus, sūdytų, raugintų, marinuotų daržovių, sūdytos, konservuotos, rūkytos, džiovintos mėsos, sultinių ar sriubų, pagamintų iš koncentratų, karvės, ožkos pieno.
Maisto, kuriuo galima užspringti, – nesutrintų uogų, smulkių kietų morkų ar obuolio gabaliukų. Neduokite ir maisto papildų, išskyrus vitaminą D, nes iš maisto organizmui reikalingos medžiagos, tame tarpe ir biologiškai aktyvios, yra geriau pasisavinamos nei iš papildų. Vitamino D3 aliejinio tirpalo duokite 1–2 lašus, t.y. 400–600 TV per parą.
Papildomai maitinamam kūdikiui, kai jis yra nežindomas, per parą neduokite daugiau 400 ml pieno mišinio ar pieno gėrimo, nes tai mažina apetitą ir sunkina pripratimą prie naujų skonių.
Už nuotraukas dėkojame eKoala
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai