Nors apie raudonąją mėsą egzistuoja įvairių mitų, jautieną ir veršieną tikrai vertėtų įtraukti į racioną, ypač šaltąjį sezoną. Ši mėsa aprūpina organizmą įvairiais naudingais mikroelementais bei vitaminais. Vis dėlto, pasak gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, tai, kiek naudingų medžiagų suvalgę mėsos gausite, priklauso ir nuo to, kaip ji bus paruošta. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šios rūšies mėsa dažnai patenka į kasdienį pirkėjų krepšelį.
„Mūsų šviežios mėsos skyriuje pirkėjai ras platų tiek baltos, tiek raudonos mėsos pasirinkimą. Nors tradicinė kiauliena visais metų laikais pagal pardavimus išlieka lydere, jautiena ir veršiena taip pat yra pirkėjų mėgstamos mėsos rūšys. Būtent dėl šios priežasties esame paruošę įvairų asortimentą: nuo smulkintos iki brandintos jautienos, nuo veršienos mentės iki šonkauliukų. Be to, pastebime, kad tinklo pirkėjai didelį dėmesį skiria ir ekologiškai, vietinių ūkininkų užaugintai mėsai“, – teigia V. Budrienė.
Panašumai ir skirtumai
Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė, sako, kad tiek jautieną, tiek veršieną karts nuo karto naudinga įtraukti į racioną. Šios rūšies mėsos ypač nepamiršti reikėtų tiems, kurie yra linkę į mažakraujystę. Vis dėlto, žvelgiant į mėsos vartojimo tendencijas ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, nepriklausomai nuo rūšies, mėsą reikėtų vartoti vieną ar du kartus per savaitę. Kitas dienas rekomenduojama valgyti jūrinės kilmės žuvį, taip pat nepamiršti ir augalinio maisto.
„Jautiena ir veršiena, palyginti su kitomis rūšimis: vištiena, kalakutiena ar triušiena, turi daug geležies. Be to, valgant jautieną ir veršieną organizmas aprūpinamas naudingais ir kokybiškais baltymais, kurie suteikia reikalingiausių amino rūgščių. Šią mėsą valgyti vertėtų ne tik dėl didelio geležies kiekio, bet ir dėl kitų mikroelementų: vitaminų B12, B6, seleno, cinko, fosforo“, – pasakoja D. Vaitkevičiūtė.
Gydytoja dietologė išskiria ir kelis veršienos bei jautienos skirtumus. Pasak jos, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad veršiena yra jaunų, 6-8 mėnesių gyvulių mėsa. Veršienos išskirtinumas yra tas, kad gyvuliai minta tik karvės pienu, todėl jų mėsa yra liesa, turi mažiau sočiųjų riebalų. Be to, veršienos skonis yra kur kas švelnesnis nei jautienos. Tuo tarpu jautiena gali turėti šiek tiek daugiau riebalų, tačiau ir didesnį geležies koncentracijos kiekį.
„Nors šios mėsos rūšys labai panašios, tačiau kiek vertingesnė yra veršiena. Visgi, renkantis mėsą svarbu dėmesį atkreipti ir į tai, kaip ji bus ruošiama. Sveikiausias būdas yra bet kokią mėsą troškinti, ruošti garuose arba kepti orkaitėje, geriausia kepimo maiše. Tuo tarpu ant grilio ar riebaluose keptuvėje kepta mėsa yra kiek mažiau naudinga. Mat dėl aukštos temperatūros ir kepti skirtų riebalų suprastiname jos kokybę. Kepant mėsą susidaro glikacijos produktai, kurie sukuria oksidacinį stresą ir ląstelių senėjimo procesus“, – teigia D. Vaitkevičiūtė.
Nepamirškite mėgautis
Tai nereiškia, kad grilintos ar keptuvėje keptos mėsos reikėtų visai atsisakyti, tiesiog riboti jos suvalgomą kiekį. Gastronominės kelionės ir maisto įvairovė turi būti smagi patirtis, nes maisto negalima traktuoti tik kaip kuro. Valgymas turi būti ir malonumas, ir kultūra, ir pramoga.
Jautiena ir veršiena – viena tų mėsos rūšių, kurios nebūtina iki galo iškepti ar išvirti. Jautiena bei veršiena dažnai valgoma ir pusiau arba visiškai žalia. Kaip teigia D. Vaitkevičiūtė, taip pagaminta mėsa mėgautis taip pat galima drąsiai. Visgi, tokiu atveju reikėtų įsitikinti, kad tai ji yra šviežia, nėra laikyta tinkamomis sąlygomis.
„Kiekvienas žalias produktas turi greitesnį gedimo laiką, todėl reikėtų įsitikinti, kad žalią ar pusžalę mėsą valgote tikrai šviežią. Be to, žalia mėsa sunkiau virškinama negu apdorota karščiu. Jeigu žmogus turi skrandžio problemų, žalios mėsos dažnai vartoti nerekomenduojama, tačiau kitais atvejais – su saiku galima mėgautis pačiais įvairiausiais jautienos ir veršienos patiekalais“, – teigia dietologė.
Patiekalų su jautiena arba veršiena siūlome pasigaminti ir namuose bei dalijamės net trimis receptais su šios rūšies mėsa. Receptais dalinasi prekybos centro „Iki“ maisto ekspertai.
Troškinys su veršiena
Jums reikės:
• 700 g veršienos
• 400 g svogūnų
• 3 česnako skiltelių
• 200 g morkų
• 700 g bulvių
• 2 lauro lapų
• 2–3 šviežių čiobrelių šakelių
• 1 a. š. druskos
• ½ a. š. maltų juodųjų pipirų
• 1 l mėsos sultinio arba vandens
• 1 v. š. sviesto
• 3 v. š. saulėgrąžų aliejaus
• 1 a. š. smulkintų šviežių krapų
Gaminame:
Veršieną supjaustykite kąsnio dydžio gabalėliais, svogūnus nulupkite ir susmulkinkite, česnakus išspauskite, morkas nuskuskite ir supjaustykite griežinėliais, bulves taip pat nuskuskite ir supjaustykite didesniais gabalais. Puode įkaitinkite aliejų, ištirpinkite sviestą, suberkite mėsą ir kepkite, kol ji dailiai apskrus. Iškeptą veršieną perkelkite į lėkštę, o į puodą suberkite svogūnus. Kelias minutes juos pakepinkite, tuomet į puodą vėl sudėkite mėsą, įmeskite lauro lapelius, čiobrelių šakeles, suberkite morkas bei česnakus. Viską pagardinkite druska bei pipirais ir gerai išmaišykite. Po poros minučių sultinį ir troškinkite daržoves apie 45 minutes. Galiausiai suberkite bulves, troškinkite dar 20–30 minučių, kol bulvės ir morkos suminkštės. Patiekite troškinį papuošę smulkintais krapais.
Azijietiški jautienos iešmeliai
Jums reikės:
• 600 g jautienos
• 6 skiltelių česnakų
• 120ml sojų padažo
• 30ml sezamų aliejaus
• 2 v. š. rudojo cukraus
• 2 cm imbiero šaknies
• 5 g sezamų sėklų
• 3 v. š. alyvuogių aliejaus
Gaminame:
Jautienos kumpį supjaustykite didesniais kubeliais, lyg ruoštumėte šašlykus. Dubenėlyje sumaišykite sojų padažą, sezamų ir alyvuogių aliejus, cukrų, smulkintus česnakus bei tarkuotą imbiero šaknį. Į paruoštą marinatą suberkite jautienos gabalėlius ir marinuokite bent 3 valandas, o geriausia šaldytuve jautieną palikite per naktį. Marinuotą mėsą suverkite ant iešmelių ir kepkite ant grotelių, kol kiekviena pusė dailiai apskrus. Ant viršaus berkite sezamų sėklų ir patiekite su šviežiomis salotomis.
Traškūs kepsneliai su salotomis
Jums reikės:
• 1 kg veršienos ar jautienos nugarinės kepsniams
• ½ a. š. druskos
• 1–2 v. š. alyvuogių aliejaus
Įdarui:
• 4 v. š. smulkintų šviežių petražolių
• 2 v. š. alyvuogių aliejaus
• 2 v. š. smulkintų migdolų
• 2 v. š. smulkintų graikinių riešutų
• 40 g tarkuoto parmezano sūrio
• 2 v. š. maltų džiūvėsėlių
• ¼ v. š. druskos
Salotoms:
• 200 g smulkintų salotų lapų
• 50 g smulkintų raudonųjų svogūnų
• 80 g smulkintų agurkų
• 4 v. š. virtų kukurūzų
• 7–8 žaliųjų bazilikų lapelių
• 5–6 raudonųjų bazilikų lapelių
• 2 v. š. smulkintų petražolių
• 1 v. š. šviežių raudonėlių lapelių
• ¼ a. š. druskos
• 2 v. š. citrinų sulčių
• 2 v. š. alyvuogių aliejaus
Gaminame:
Į gilesnį indą sudėkite petražoles, graikinius riešutus, migdolus, sūrį, džiūvėsėlius, supilkite alyvuogių aliejų, įdėkite druskos ir viską išmaišykite. Mėsą pasūdykite ir išdėliokite kepimo popieriumi išklotoje skardoje. Apšlakstykite kepsnius alyvuogių aliejumi ir pašaukite į iki 200 °C įkaitintą orkaitę. Po 8 minučių ištraukite kepsnius ir padenkite juos iš anksto paruoštu įdaru. Tuomet vėl dėkite kepsnius į orkaitę ir kepkite dar 8 minutes, kol ant kepsnių esanti masė susiformuos į traškią plutelę. Salotoms skirtus ingredientus sudėkite į dubenį, išmaišykite ir paserviruokite su traškiaisiais kepsneliais. Skanaus!
