ŠLAUNELĖS AR KRŪTINĖLĖ?
Kas geriau – šlaunelės ar krūtinėlės (višta užauginta kaime)?
Paukštiena mažiau vertinga už raudoną mėsą. Bet kurio amžiaus vaikams geriau tinka jaunų paukščių, tarp jų – ir viščiukų mėsa. Suprantama, geriau tinka ta, kuri užauginta šeriant natūraliais pašarais be priedų. Kūdikiui būtinai reikia mėsos. Jos pradedama duoti, kai kūdikiui sukanka 6-7 mėn. Pradėti reikia duoti nuo 1 arbatinio šaukštelio mėsos tyrės, kas trečią dieną didinant kiekį iki 40-50 g per dieną. Mėsos kūdikiui negalima pakeisti jokiais kitais produktais, nes ji – vienintelis produktas, kuriame yra pakankamas kiekis vitamino B12, būtinai reikalingo kraujodarai ir daugiausia lengvai pasisavinamos geležies, cinko.
Nėra vienos vertingiausios mėsos rūšies. Mėsų rūšys viena nuo kitos truputį skiriasi. Vienos švelnesnės, minkštesnės, turi mažiau jungiamojo audinio, kitos – daugiau, vienos, kad liesos, turi mažiau riebalų, kitos – daugiau. Todėl, jei įmanoma, geriau, kai vaikas gauna kelių rūšių mėsos.
Viščiukų šlaunelių mėsa geresnė negu krūtinėlės, nesvarbu kur paukštiena užauginta. Tai, kad užauginta kaime, dar nereiškia, kad ji yra ekologiška, nebuvo maitinta pramoniniu būdu pagamintais pašarais.
Geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties kiekis mėsoje:
| Mėsos rūšis | Geležis mg/100 g | Vitaminas B12 µg/100 g | Folio rūgštis µg/100 g |
| Veršių kepenys | 10,2 | 54 | 255 |
| Veršienos nugarinė | 1,7 | 1 | 4 |
| Jaučių kepenys | 8,3 | 80 | 145 |
| Jaučių liežuviai | 3,2 | 5 | 7 |
| Jautienos nugarinė | 4,1 | 1 | 7 |
| Jautienos kumpis | 4,2 | 2 | 9 |
| Kiaulių kepenys | 16,3 | 32 | 225 |
| Kiaulių liežuviai | 5,1 | 4 | 3 |
| Kiaulienos nugarinė | 1,0 | 1 | 1 |
| Kiaulienos sprandinė | 1,3 | 4 | 4 |
| Aviena | 2,3 | 3 | 5 |
| Triušiena | 2,1 | 0 | 5 |
| Viščiukų kepenėlės | 4,1 | 23 | 740 |
| Viščiukų šlaunelės | 0,7 | 0,4 | 10 |
| Viščiukų krūtinėlės | 0,4 | 0,4 | 4 |
| Kalakutų šlaunelės | 1,8 | 0 | 7,6 |
| Kalakutų krūtinėlės | 0,8 | 0,5 | 9 |
| Žąsiena | 2,8 | 0,3 | 4 |
Kūdikiams ir mažiems vaikams nederėtų vartoti smegenų, inkstų bei kepenų.
Keptos vištos gali būti duodama tik tuomet, kai vaikas gerai kramto, turi išdygusius krūminius dantis (antrųjų metų pabaigoje-trečiųjų metų pradžioje), nes ne visiems vaikams vienodai greitai išdygsta krūminiai dantys ir ne visi sugeba gerai kramtyti, kad ir turėdami išdygusius krūminius dantis.
Rūkytos vištienos ar kitos paukštienos produktai nėra vaikų maistas. Jie, nepriklausomai nuo rūkymo būdo, vaikams gali būti duodami retkarčiais, kai sueina 3 metai. Bet kokie rūkyti paukštienos ir mėsos gaminiai sunkiau virškinami, juose yra organizmui žalingų medžiagų.
Raudona (liesa) mėsa, t.y. gyvūnų, o ne paukščių, yra nepakeičiamųjų amino rūgščių, pilnaverčių, organizmui būtinų baltymų, kurių daugiau nei 90 proc. (esant geram kulinariniam paruošimui) organizmas įsisavina, šaltinis.
Mėsos, ypač skirtos bet kurio amžiaus vaikams, nederėtų įsigyti tarpuvartėse ar iš po skverno turgaus prieigose bei kituose neaiškiuose prekybos taškuose. Tokios mėsos kokybė neaiški, nežinoma, ar ji patikrinta dėl trichineliozės, kaip ir kiek laiko laikyta po paskerdimo, kokio – jauno ar seno gyvulio ir t.t. Įvairios mėsos rūšys truputį skiriasi viena nuo kitos.
Todėl, jei yra galimybė, raudonos mėsos rūšis reikėtų keisti. Mažiems vaikams geriau tinka minkštos mėsos, pvz., veršiena, triušiena, neriebi kiauliena, aviena (ėriuko mėsa), nutrijos mėsa. Nėra vienos tinkamiausios mėsos bet kurio amžiaus vaikui.
Atsakė docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
