Ar tirti vaikams cholesterolį ir kodėl atšaldžius sriubą nuo jos nugriebti riebalus?

Išgirdus „padidėjęs cholesterolio kiekis“ apninka niūrios mintys, nes žinome, kad tai susiję su širdies ligomis, infarktu, insultu, ateroskleroze.

Tačiau – paradoksas – vaikams cholesterolis reikalingas. Kodėl? Kokia čia keistenybė?

Kas gi tas cholesterolis

Tairiebi į vašką panaši medžiaga, randama beveik visuose žmogausorganuose ir ląstelėse. Cholesterolis gaminamas kepenyse, žarnų gleivinės ląstelėse ir į organizmą patenka su maistu, kai valgomi gyvūniniai produktai: mėsa, paukštiena, pienas ir jo produktai, kiaušiniai. Cholesterolis yra būtinas mūsų organizmo gyvybinėms funkcijoms.

Jis dalyvauja:

Visų ląstelių „statyboje“ – yra būtina ląstelės apvalkalo medžiaga.

Vitamino D pasigaminime organizme, be kurio neįmanoma kalcio ir fosforo druskų apykaita organizme ir kaulėjimo procesai.

Tulžies rūgščių gamybai, o šios riebalus paruošia suvirškinimui.

Yra ypač svarbus galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms, nes įeina į jų sudėtį, dalyvauja jose vykstančiuose procesuose.

Yra biologiškai aktyvių medžiagų, vadinamų hormonais, kurios pasigamina organizme, pirmtakas.

Taigi cholesterolis organizmui būtinas, be jo neįmanoma organizmo gyvybinė veikla. Sveikos kepenys, žarnų gleivinės ląstelės gali pasigaminti visą būtiną organizmui cholesterolio kiekį (apie 900 mg). Organizme pasigaminama apie 75 proc. reikiamo cholesterolio kiekio, o iš gyvūninio maisto į jį patenka apie 25 proc. Problema yra ne pats cholesterolis, o padidėjęs jo patekimas į organizmą, kai vartojama per daug gyvūninės kilmės riebalų.

Cholesterolis kraujyje juda, susijungęs su baltymais. Junginiai vadinami lipoproteinais. Jų yra 2 rūšys – mažo tankio lipoproteinai (kitaip MTL – „blogasis cholesterolis“) ir didelio tankio lipoproteinai – (kitaip DTL – „gerasis cholesterolis“).

Pagrindinė MTL („blogojo“) cholesterolio funkcija yra cholesterolio pernešimas iš jo pasigaminimo vietos į organizmo kraujagysles, o jomis – į audinius. Svarbiausias DTL („gerojo“) cholesterolio vaidmuo yra paimti cholesterolį iš arterijų, neleisti jam kauptis jose ir gražinus į kepenis paversti jį tulžies rūgštimis ir pašalinti iš organizmo.

Cholesterolio normos

Jis nustatomas kraujyje. Prieš kraujo paėmimą žmogus turi būti nevalgęs 12 val., o vandens atsigėręs tiek, kad nejaustų troškulio. Cholesterolio ir jo rūšių kiekis matuojamas milimoliais litre (mmol/l). Bendras cholesterolio kiekis neturi būti didesnis kaip 5 mmol/l, MTL – kaip 3 mmol/l, o DTL turi būti didesnis nei 1 mmol/l. Organizmui žalą daro sumažėjęs „gerasis“ cholesterolis ir padidėjęs „blogasis“ bei padidėjęs bendrasis cholesterolis blogojo“ sąskaita. Jeigu bendras cholesterolio kiekis yra padidėjęs „gerojo“ cholesterolio sąskaita, tai yra gerai. Padidėjęs „gerasis“ cholesterolis yra teigiamas rodiklis, nes jis blokuoja „blogojo“ cholesterolio poveikį. Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis rodo, kad jis lėtai kaupiasi arterijų sienelėse, formuojasi aterosklerotinės plokštelės, kurios siaurina arterijų spindį ir mažina jų elastingumą. Dėl to siaurėja kraujagyslės, sutrinka normali kraujotaka. Dažniausios reiškinio pasekmės: miokardo infarktas, smegenų insultas.

Ar vaikams padidėja cholesterolis

Pagal tyrimo duomenis (buvo tirta 12000 vaikų) JAV mokslininkų grupė, vadovaujama T.Seery, žurnale „Pharma&Healthcare“ 2014 m. kovo mėn. paskelbė, kad 35 proc. 9–11 m. vaikų, nepriklausomai nuo jų svorio, cholesterolio kiekis yra ties riba arba „nenormalus“. Mokslininkų nuomone, tyrimo rezultatai dar kartą patvirtino faktą, kad labai svarbu vaikus nuo antrų gyvenimo metų mokyti sveikos mitybos ir skatinti jų fizinį aktyvumą.

Studijos duomenimis, net 40 proc. turinčių antsvorio ir nutukusių vaikų padidėjęs bendrasis ir „blogasis“ cholesterolis ir per mažai „gerojo“ cholesterolio. Lietuvoje panašūs tyrimai nėra atlikti. JAV nacionalinis širdies-plaučių ir kraujo institutas, Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja cholesterolio patikrą visiems vaikams nuo 9 iki 11 m. ir antrą kartą tarp 17 ir 21 m. Kol kas tokių tyrimo rekomendacijų Lietuvoje irgi nėra. Kitų JAV atliktų studijų duomenimis, televizijos žiūrėjimo arba buvimo prie ekrano, pvz., kompiuterio, laiko trumpinimas padeda išvengti blogų maitinimosi įpročių ir antsvorio. Kuo ilgiau vaikas, nepriklausomai nuo amžiaus, „sėdi prie ekrano“, tuo labiau didėja rizika priaugti svorio ir valgyti paskubomis. Anot studijų autorių, blogas įprotis yra užkandžiauti bet kokį maistą „tūnant“ prie ekrano, nes paprastai jo suvalgoma daugiau nei valgant prie stalo.

Kodėl tokiame jauname amžiuje yra rekomenduotina nustatyti cholesterolio ir jo rūšių kiekį? 9–11 m. amžius pasirinktas todėl, kad kuo anksčiau bus aptiktas cholesterolio disbalansas, tuo greičiau galima taikyti profilaktines priemones. 9–11 m. vaikų įpročius keisti lengviau nei paauglių, juolab suaugusiųjų.

Kuo pavojingas didelis cholesterolio kiekis vaikui

Per daug cholesterolio, ypač „blogojo“, ir per mažai „gerojo“ stipriai padidina aterosklerozės susidarymą. Susiaurėjusiomis ir elastingumą praradusiomis arterijomis kraujas sunkiau patekimą į širdį, smegenis ir kitus organus. Dėl to sutrinka ir kitų organų normali funkcija.

Deja, požymių, iš kurių tėvai pamatytų, kad vaikas turi per daug „blogojo“ cholesterolio ir per mažai „gerojo“, nėra.

Cholesterolis padidėja tyliai. Jis gali padidėti esant paveldėjimui, kai vienas ar keli artimiausi vaiko giminaičiai iki 50–55 m. serga širdies ligomis, cukralige, turi antsvorio, ypač ant pilvo, jiems padidėjęs cholesterolis ir kraujospūdis.

Jei vaikui nustatytas per didelis cholesterolio kiekis, reikėtų:

Duoti daugiau vaisių, daržovių, nešlifuotų grūdų patiekalų, turinčių daug skaidulų.

Daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčius gyvūninius produktus keisti įvairiais šalto spaudimo aliejais.

Mažiau duoti saldžių gėrimų, pvz., sulčių, ir saldžių patiekalų.

Stengtis vengti greito maisto, nes jame būna daug riebalų ir cukraus.

Mažinti riebių, saldžių bei sūdytų, marinuotų su prieskoniais patiekalų porcijas.

Valgyti kartus su vaiku ir aktyviai judėti.

Mažiau duoti daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto, pvz., kiaulienos kepenų, antienos, žąsienos, lydytų sūrių, grietinės.

Jei būtina patiekalo ruošimui pirkti pusfabrikačius, rūpestingai ir atidžiai skaityti jų etiketes, pasidomėti, kiek juose yra riebalų ir druskos.

Sėdėjimą prie kompiuterio, televizoriaus sutrumpinti iki 2 val. ir mažiau.

Kiekvieną dieną vaiką skatinti užsiimti fizine veikla ne trumpiau kaip 60 min.

Radus padidėjusį cholesterolio kiekį ir/ar jo rūšių disbalansą, pakoregavus mitybą ir gyvensenos įpročius, po 6 mėn. pakartotinai padaryti tyrimus. Jeigu jie blogi, vadinasi, mitybos įpročiai buvo keičiami nepakankamai, ir vaiko fizinis aktyvumas buvo per mažas.

Produktai, kuriuose yra daugiausia cholesterolio

Dabar manoma, kad su maistu į organizmą patenkančio cholesterolio kiekis neturi viršyti 300 mg parai, nepriklausomai nuo vaiko ar suaugusiojo amžiaus.

Gyvūninės kilmės produktuose cholesterolio kiekis yra skirtingas (1 lentelė).

1 lentelė Cholesterolio kiekis mg/100 g produkto

Cholesterolio nėra: visuose vaisiuose, uogose, daržovėse (taip pat alyvuogėse, avokaduose), bulvėse, riešutuose, ankštinėse kultūrose, iš grūdų pagamintuose patiekaluose, pvz., duonoje, jei ji iškepta be gyvūninės kilmės priedų, kruopose ir sėklose, pvz., linų sėmenų, saulėgrąžų.

Norint išvengti padidėjusio cholesterolio kiekio ir „gerojo“ bei „blogojo“ disbalanso, reikia:

Mėsos patiekalus gaminti tik iš liesos mėsos, namuose ruošiant mėsos patiekalą nuo jos nupjaustyti visus matomus riebalus.

Rečiau valgyti bet kokias rūkytas dešras.

Bet kokią paukštieną valgyti be odos.

Vietoje mėsos bent 1–2 kartus per savaitę valgyti žuvį.

Vietoje mėsos valgyti ankštines daržoves (žirnius, pupeles, pupas, avinžirnius).

Negaminti patiekalų iš gyvūnų kepenų, inkstų.

Rinktis neriebius pieno produktus, pvz., varškę, jogurtą, kefyrą, grietinėlę, sūrius.

Gaminant maistą, naudoti nerafinuotą aliejų, o ten kur jis netinka, naudoti rafinuotą aliejų arba saikingai kiaulienos riebalus, sviestą.

Mažiau ir rečiau valgyti kepto maisto, dažniau virto ar troškinto.

Kepant vartoti kuo mažiau riebalų. Nevartoti kepimui kartą jau kaitinto aliejaus.

Atšaldžius sriubas ir sultinius nuo jų nugriebti riebalus.

Vengti margarino (nes jame gali būti iki 1% transriebalų), rafinuotų aliejų, skrudėsių.

Ant sumuštinių sviesto ir aukštos kokybės margarino tepti kuo ploniau, kad tik užsidengtų „duonos akutės“.

Kuo mažiau vartoti druskos.

Saikingai valgyti kiaušinius(ne daugiau kaip 5 per savaitę) ir juos dėti į gaminamus patiekalus.

Atsisakyti įvairių parduotuvėse nusiperkamų pusfabrikačių – maistą gaminti namuose.

Patiekalų gamybai namuose suvartoti kuo mažiau baltų miltų, šlifuotų kruopų, cukraus. Vartoti daugiau viso grūdo dalių miltų ir smulkintų grūdų, pvz., pusryčiams virti tokią košę, kad būtų ką kramtyti.

Atsisakyti įvairių parduotuvėse pirktų saldžių gaminių, pvz., pyragaičių su įvairiausiais kremais, tortų (išskyrus vaisinius), sausainių, spurgų.

Salotoms nenaudoti majonezo ar grietinės, juos keisti nerafinuotu aliejumi, jogurtu.

Visiškai atsisakyti riebalų negalima. Kai organizmui trūksta riebalų, jis angliavandenius perdirba į riebalus. Taip gauti riebalai daug kenksmingesni nei esantys maiste. Galima tik labai sumažinti gyvūninių riebalų vartojimą, o padidinti „gerųjų“ riebalų – šalto spaudimo aliejų, kuriuose yra daug nesočiųjų riebalų rūgščių.

Konsultavo doc. A.Vingras

„Mamos žurnalas“