Kovo 19 dieną minima Pasaulinė paukštienos diena. Jungtinėse Amerikos valstijose pradėta švęsti šventė sparčiai žengia ir į kitas šalis. Tai, tikėtina, lemia vis didėjantis paukštienos suvartojimas. Šuolį šios mėsos vartojime matome ir Lietuvoje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienas gyventojas per 2017 metus suvartojo 36 kg paukštienos, tai yra 8 kg daugiau nei 2016-aisiais.
Tai didžiausias paukštienos suvartojimo šuolis per pastarąjį dešimtmetį. Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta teigia, kad didėjantį paukštienos vartojimą lemia tai, jog vis daugiau žmonių žino apie naudingąsias šios mėsos savybes.
Artėjant Paukštienos dienai, A. Sujeta primena, ką verta žinoti apie paukštieną.
Maistinga ir nekaloringa
Kaip pažymi A. Sujeta, vištienoje yra mažai riebalų ir gausu kūnui reikalingų baltymų, kuriuose esančios amino rūgštys visiškai atitinka žmogaus poreikius. Būtent dėl to vištieną dažnai vartoja sportuojantys žmonės. „Vištienos mėsa yra puikus pasirinkimas norint aprūpinti savo kūną visaverčiais baltymais, kurie leidžia raumenims atsistatyti per optimaliai trumpą laiką po treniruotės“, – sako sveikos gyvensenos ir mitybos ekspertas.
Pasak A. Sujetos, svarbu ir tai, kad vištiena yra nekaloringa mėsa: 100-ame g vištienos krūtinėlės yra tik 104 kalorijos! Tuo tarpu maltoje kiaulienoje, iš kurios dažnas lietuvis gamina taip mėgstamus kotletus, kalorijų kiekis yra dvigubas – daugiau nei 250 kalorijų, o ką jau kalbėti apie gaminimo metu panaudojamus papildomus riebalus.
„Nepaisant to, kad balta paukštienos mėsa, tokia kaip vištienos krūtinėlė, laikoma išskirtinai dietine, mažai kaloringa ir turinčia daug baltymų, nereikia pamiršti ir kitų vištienos dalių“, – pažymi ekspertas.
Produktas, kenčiantiems nuo cholesterolio padidėjimo
Sveikos gyvensenos ir mitybos ekspertas A. Sujeta pažymi ir tai, kad vištiena išsiskiria mažu cholesterolio kiekiu. „Vis daugiau žmonių kenčia nuo padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje. Cholesterolio perteklius gali sukelti kraujagyslių ir širdies ligas. Kovojantiems su šia problema derėtų rinktis maisto produktus, savo sudėtyje turinčius mažai cholesterolio. Vištiena yra vienas iš tokių produktų, todėl puikiai tinka nenorintiems visiškai atsisakyti mėsos“, – pažymi A. Sujeta.
Odos elastingumui išlaikyti bei sąnariams stiprinti
Dar viena ne mažiau svarbi maisto medžiaga, kurios gauname kartu su vištienos mėsa – kolagenas. Jo gausu žmogaus odoje, kauluose, kremzlėse, sausgyslėse, raiščiuose, raumenyse, dantyse ir dantenose, akies ragenoje, kraujagyslėse, vidaus organuose bei audiniuose. „Žmogaus organizmui kolagenas būtinas ir jo negali trūkti. Palaipsniui nykstant kolageno sugebėjimui sugerti ir išlaikyti vandenį, oda praranda elastingumą, mažėja sąnarių lankstumas ir paslankumas. Vištiena – vienas iš produktų, kuris gali padėti papildyti kolageno atsargas“, – pažymi A. Sujeta. Taip pat priduria, kad norint gauti kuo daugiau kolageno, derėtų rinktis vištienos sparnelius. „Jungiamieji mėsos audiniai bei kremzlės yra ypač turtingos kolageno. Sparnelyje taip pat yra net trys sąnariai, todėl būtent ši paukštienos dalis yra vertingiausia kolageno atžvilgiu“, – sako A. Sujeta.
Stiprina imuninę sistemą
Mokslinės studijos rodo realų vištienos sultinio teigiamą poveikį žmogaus imuninei sistemai. Tai ypač aktualu šiuo metų laiku, kadangi atėjęs permainingais pavasaris atneša ir peršalimo bangas. „Žinoma, jeigu nuolat valgysime keptus sparnelius su daug druskos, tikrai nepadėsime savo organizmui. Tačiau vartodami juos virtus ar paruoštus garuose su natūraliais prieskoniais, galime ne tik skaniai pavalgyti, bet ir stiprinti savo organizmą“, – sako A. Sujeta ir primena, jog vištienos sultinys jau nuo seno vartojamas sergant peršalimo ligomis, kad palengvinti esamus ligos simptomus ir visą ligos eigą.
Kaip ir kada vartoti vištieną?
Kaip sako A. Sujeta, kaip ir kada vartoti vištieną priklauso nuo išsikelto tikslo. „Jeigu tikslas yra, pavyzdžiui, mažinti kūno svorį, patarčiau vakarais valgyti vištienos krūtinėlę. Kita vertus, patiekalas su garnyru ir liesa paukštiena puikiai tiks ir po aktyvios fizinės veiklos. Lietuviškoje virtuvėje gausu riebios, rūkytos mėsos. Ją tikrai rekomenduočiau keisti paukštiena – žinoma, su saiku“, – pažymi ekspertas. Kaip ji sako, priklausomai nuo žmogaus fizinės veiklos, gyvenimo būdo, dienos aktyvumo, per dieną gali pakakti su maistu gauti nuo 1 g baltymų vienam jūsų svorio kilogramui. „Kita vertus, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai reabilituoja baltymų vartojimą. Fiziškai aktyvūs, jauni žmonės pilnaverčių baltymų suvartoti turi dvigubai ar net dar daugiau“, – aiškina sveikos gyvensenos ir mitybos ekspertas A. Sujeta.
