Ledų porcija per dieną – misija įmanoma?
Galbūt nuskambės kategoriškai, bet manau, kad vaikas per dieną turėtų suvalgyti ne daugiau kaip vieną ledų porciją.
Kodėl? Problema ne tai, kad ledai kaloringi, ir iš kelių porcijų vaikas gaus daug kalorijų.
Negauti per daug kalorijų aktualu tik tiems vaikams, kurie turi antsvorio. Beje, jų vis daugėja.
Pagrindinė blogybė – cukrus, esantis leduose. Jei vaikas suvalgys tris porcijas, jis greičiausiai nebenorės jokio kito maisto, bus sotus. O juk būna ledų, kurių net penktadalį svorio sudaro cukrus. Suvalgęs keletą porcijų, vaikas gaus keleto dienų cukraus normą.
Ledai yra desertas, ir vaikui visiškai pakanka vieno deserto per dieną. Jei suvalgė porciją ledų, tą dieną nebereikėtų ne tik antros porcijos, bet ir saldainių ar sausainių, bandelių.
Pati auginu du mažamečius vaikus. Mūsų vaikai gauna po 1 porciją ir net ne kiekvieną dieną. Per atostogas, kai būna labai karšta, vaikai gauna ledų pavakariams. Bet šiaip vasaros mėnesiais ledai tikrai nėra kasdienis patiekalas. Vaikai prašo dar ir tada, kai tėvai nenuoseklūs: tai perka ledų, tai neperka.
Bet jei šeimoje labai aiški taisyklė, kad desertas gali būti tik vienas per dieną, tada problemų nekyla.
Blogiausia, kai vieną dieną tėvai leidžia, kitą – neleidžia arba tėtis perka ledų tiek, kiek tik vaikai paprašo, o mama riboja jų kiekį. Aišku, jei iki šiol pirkdavote 4 porcijas per dieną, vaikai kurį laiką tikrai bus nepatenkinti: kodėl dabar tik viena porcija? Bet įvedus aiškias taisykles ir jų nuosekliai laikantis, vaikai prisitaiko. Ir labai svarbu būti nuosekliems.
Šerbetas geriau už pieniškus?
Šerbetuose labai dažnai cukraus yra daigiau negu pieniškuose leduose. Pieno ar grietininių ledų sudėtis vertingesnė, nes ten yra ir baltymų, ir šiek tiek riebalų, dažnai būna mažiau cukraus, dažiklių ir kitų cheminių priedų. Reikia skaityti sudėtį ir rinktis ledus, kuriuose kuo mažiau visokių priedų.
Ar ledai naudingi organizmui?
Ledai – ne pagrindinis maisto produktas, o tik desertas. Ar tai tuščios kalorijos, priklauso nuo sudėties.
Mes namie gaminame tokius ledus: supjaustome bananą, užšaldome ir šaldytą smulkiai sutriname galingu trintuvu, sudedame į ledaines. Išeina purūs ledai, į juos galima įdėti braškių. Tokių ledų sudėtis tik vienas ar du komponentai, nėra pridėtinio cukraus ir jokių cheminių priedų. Tokie ledai naudingi, nes juose yra vertingų medžiagų. Bet gali būti ir vaisinių ledų, kuriuose vos keli procentai sulčių, vien dažikliai, skonio ir kvapo stiprikliai, tai jau tikrai tuščios kalorijos, kenkiančios sveikatai. Todėl labai svarbu skaityti ledų sudėtį.
Ar lieknėjančioms mamoms leidžiate ledus?
Lieknėjantis žmogus gali ledus valgyti, tik ne po pietų, o vietoj kokio nors užkandžio. Ir suaugusieji turi nepamiršti, kad tai – tik desertas, kuris gali paskatinti alkio jausmą vėliau.
Lieknėjant desertus ribojame, bet visiškai jų neatsisakome. Mamoms patariu pažiūrėti ant etiketės, kokio dydžio porcija. Maža ledų porcija gali turėti 80 kilokalorijų, o tų pačių ledų didelė porcija – visas 360. O jeigu šeima perka didesnį ledų kiekį dėžutėje ir kiekvienas dedasi atskirai, tai vienas toks desertas gali turėti ir visus 500 kcal – tai jau sočių pietų norma. Mamoms patarčiau rinktis vertingesnius, skanesnius ledus, bet jų mažiau. Ir mokėti pasimėgauti ta akimirka, atsisėsti, nevalgyti ledų einant, žiūrint televizorių, nejaučiant malonumo. Bet kokiu desertu reikia mokėti pasimėgauti.
Ar vertingi ledų kokteiliai?
Juos galima gerti, bet irgi reikia žinoti, kad tai desertas. Kokteiliui geriau pasirinkti nelabai apdorotus produktus – šviežias uogas, vaisius.
Kiekviena šeima turi skirtingų įpročių – viena mieliau valgo ledus, kita plaka kokteilius. Mūsų šeima kokteilių nevartoja.
Kaip išsirinkti ledus parduotuvėje?
Pirma. Svarbu žinoti, kad etiketėje visuomet pirmiausia paminima didžiausia sudėtinė dalis, o paskutiniu įrašu pažymimas mažiausio kiekio ingredientas.
Pavyzdžiui, jei tai grietininiai ledai, tai pirmu ingredientu negali būti minimas vanduo.
Antra. Patartina rinktis kuo mažiau sudėtinių dalių turinčius ledus. Ilgas maisto priedų sąrašas rodo prastesnę kokybę.
Nebūtina mokytis viso priedų sąrašo. Jei jau nusprendėte pasirinkti sveikesnius ledus, tai prie ledų šaldymo lentynos pastovėkite šiek tiek ilgiau ir palyginkite etiketes tarpusavyje. Pasirinkite geriau mažesnį kiekį ledų, bet su trumpesniu „E“ priedų sąrašu bei natūraliomis sudėtinėmis dalimis.
Trečia. Jei jau renkatės valgomuosius ledus su uogiene, atkreipkite dėmesį į sudėtines dalis. Jei išvardinta visa uogienės sudėtis, tuomet gerai, jei ne, – tuomet geriau tokius ledus padėti atgal į lentyną, nes tikėtina, kad pridėtoje uogienėje yra daug cukraus, mažai uogų ir didelis kiekis dažiklių, aromatinių medžiagų bei kitų maisto priedų. Dar geriau, jei leduose įdėtos uogos, o ne jų uogienė.
Ketvirta. Jei mėgstate vaisinius ledus, irgi būtina skaityti jų sudėtį. Juos gaminant pasitaiko, kad sudėtyje yra tik 2 proc. sulčių ar net visai jų nėra, o visa kita – vanduo, gliukozės sirupas, dažikliai, kvapikliai ir kiti maisto priedai. Taigi būtina, kad vienos iš pirmųjų sudedamųjų dalių būtų sultys, o dar geriau – vaisių tyrė.
Penkta. Jei užrašyta, kad ledai yra braškių ar obuolių skonio, tai visiškai nereiškia, kad juose yra braškių ar obuolių. Tiesiog yra pridėta braškių kvapo, skonio ir spalvos. Kitu atveju būtų taip ir parašyta „su braškėmis“.
Šešta. SAIKAS svarbus visada. Šiuo atveju geriau mažesnė porcija. Dažnai, jei ji brangesnė, – sudėtis bus geresnė.
Daugiau apie lienėjimą liekna.com
