Daugelyje šeimų gerklė – „giminės“ liga

„Pirmiausia pajuntu įkyrų kutenimą. Jis išduoda, kad mažiausiai dvi savaites būsiu beveik invalidė. Naktį prabundu rydama seiles, o ryte jau nebegaliu atsigerti arbatos – „dega“ gerklė. Man 34 metai, dirbu atsakingą darbą, o atrodau ir jaučiuosi, kaip kūdikis: aprištu kaklu ir nuolat čiulpianti mentolo tabletes. Tai kartojasi bent 5 kartus per metus“, – pasakoja Jolanta.

Jos žodžiai daug kam pasirodys artimi.

Kodėl sulaukę brandos vis dar sergame vaikiškomis ligomis, pavyzdžiui, angina?

Kalbamės su gydytoju otorinolaringologu Virgilijumi Sakalinsku.

Daugelyje šeimų gerklė – „giminės“ liga. Jei silpna mamos gerklė, ir vaikams tas pats. Ar „silpna“ gerklė – paveldima negalia?

Teisingai pastebėjote, kartais gerklės ligos yra giminės ligos. Dažnai vaikai serga tomis pačiomis ligomis, kaip ir jų tėvai ar seneliai. Tačiau tai dar nereiškia, kad gerklės ligos yra paveldimos. Priskaičiuojama virš 2000 tikrų paveldimų ligų, bet gerklės ūmių ir lėtinių uždegimų tame sąraše nėra. O „silpnas organizmo vietas“ (polinkį ligoms) galima paveldėti iš tėvų!

Taip atsitinka todėl, kad ta pati audinių anatominė struktūra, jų funkcionavimas ir panašus gyvenimo būdas bei aplinka sukuria klaidinantį paveldimo ligotumo įvaizdį.

Sakoma, kad tonziles (vadinamąją anginą) reikia išsioperuoti dar vaikystėje, kad paskui suaugus nereikėtų kankintis. Kiek tame tiesos?

Norėčiau plačiau paaiškinti apie šios operacijos – tonzilektomijos -naudą ir būtinumą. Lėtiniu tonzilitu susergama vaikystėje, dažniausiai juo suserga 3-6 metų vaikai. Kai vaikas kelis kartus per metus perserga angina, jau galima įtarti, kad gomurinių tonzilių uždegimas tapo lėtiniu, o anginos – lėtinio proceso paūmėjimo periodai. Dėl paūmėjimų medikai baiminasi, nes galimos rimtos komplikacijos. Tada ir iškyla klausimas – o gal operuoti? Žinoma, kad nuo 10 proc. iki 40 proc. visų vaikų turi lėtinį tonzilių uždegimą, bet ne visi, o tik dalis suserga rimtomis ligomis.

Tonzilektomija (vadinamoji anginos operacija) nėra tik ligų profilaktika. Jos metu iš organizmo šalinamas pūlinis židinys.

Tonzilektomija negali būti daroma visiems iš eilės. XX amžiaus pradžioje JAV visiems vaikams buvo šalinamos tonzilės, tačiau nesulaukta spėjamos naudos. Juo labiau kad medicinos mokslas įrodė – gomurinės tonzilės vaikams iki 7–8 metų labai reikalingos. Jos dalyvauja formuojant vaiko imuninį atsparumą, pasipriešinimą ligoms. Po šios amžiaus ribos tonzilės turėtų sunykti – taip būna, jeigu neišsivysto lėtinis jų uždegimas.

Gydytojai dažnai nustato lėtinį tonzilitą. Kaip jį pajusti? Ar esant lėtinam tonzilitui labai skauda gerklę, kyla temperatūra? Yra žmonių, kurie nieko nejaučia, o gydytojas pasako – sergate jau ne pirmus metus.

Taip, lėtinis tonzilitas dažna liga. Kai jis paūmėja, atsiranda pūlinės anginos požymių. Taigi sergant lėtiniu tonzilitu:

dažnokai paskauda gerklę,

jaučiamas skausmas kaklo srityje,

padidėja kaklo limfmazgiai ir čiuopiant jie skausmingi,

vakarop pakyla kūno temperatūra iki 37,2 ºC ar 37,5 ºC,

žmogus jaučia nepatogumą, vargina silpnumas, kartais sąnarių skausmai, o suaugusiems – ir skausmai širdies srityje,

iš burnos sklinda nemalonus kvapas, net jei dantys ir sveiki bei kasdien prižiūrimi.

Labai retai, bet būna, kad žmogus visiškai nieko nejaučia. Greičiausia, ligos mikrosimptomai reiškiasi, bet energingi žmonės į tai nekreipia dėmesio. Gydytojai mato pūlines mases tonzilėse, paraudusius aplinkinius audinius ir teisingai sako, kad žmogus serga lėtiniu tonzilitu.

Lėtinį tonzilitą būtina gydyti. Galėčiau rekomenduoti kompleksinį homeopatinį preparatą „Tonsilotren“, kuris gali padėti įveikti tonzilitą ir išvengti operacijos.

Kas būna blogo, jei žmogus turi lėtinį tonzilitą?

Net jeigu žmogus ir „nieko nejaučia“, nieko gero, kai jo organizme „tūno“ pūlinių ligų sukėlėjų židinys. Ne patys pūliai, bet juose esantys infekcinis užkratas gali prasiveržti į gyvybiškai svarbius organus ir sistemas, ir sukelti pavojingas komplikacijas.

Iš lėtinio tonzilito dažniausiai susergama sąnarių uždegimu, inkstų uždegimu, miokarditu (širdies raumens uždegimu), reumatu su visos širdies sienelės uždegimu.

Tiesa, ne visiems taip atsitinka. Bet statistika rodo, kad 3-5 proc. sergantiems tonzilitu, prasideda panašios komplikacijos.

Ką patartumėte suaugusiems, kurie dažnai serga angina? Yra tokių nelaimėlių, kuriems per sezoną gerklė „užsidega“ po kelis kartus, o antibiotikai vis alina organizmą.

1-2 kartus per metus angina serga dažniausia tie, kurie „turi“ pastovų lėtinį tonzilitą. Tad pirmas patarimas suaugusiems – pasitikrinti sveikatą pas gydytoją otorinolaringologą. Jis pasakys, ar nesergate lėtine angina. Reikalinga ir terapeuto apžiūra, EKG ir keletas kitų tyrimų (kad gydytojai nustatytų, ar neprasidėjo komplikacijos).

Sergant lėtiniu tonzilitu, ypač paūmėjimo metu, antibiotikai apsaugo nuo komplikacijų. Tačiau antibiotikais išgydyti lėtinį tonzilitą retai pavyksta, nes mikrobai „prifarširuoja“ tonziles, o antibiotikai ne tik kad „nepasiekia“ jų, bet dažnai patys mikrobai, gamindami fermentus, lengvai neutralizuoja antibiotikus. Be to, antibiotikai neretai alergizuoja organizmą. Todėl geriausia laiku pradėti gydytis. O jei nėra kitos išeities, ryžtis radikaliam gydymo būdui – operacijai.

Gal suaugusieji, kaip ir vaikai, turėtų „grūdinti“ gerklę – valgyti daugiau ledų, gerti šaltų gėrimų?

Suaugusieji gali grūdinti savo gerklę ir šaltais gėrimais, ir ledais, tačiau labai svarbu, kad būtų gerinamas organizmo imuninis reaktyvumas. Organizmą sustiprinsite, jei vengsite nereikalingų stresų, atsisakysite žalingų įpročių, sureguliuosite mitybą, numesite nereikalingą ir alinantį riebalų sluoksnį, kasdien pražingsniuosite apie 10 000 žingsnių, sportuosite, ugdysite savyje optimizmą, atlaidumą ir geranoriškumą žmonėms.

Be to, namų vaistinėlėje reikėtų turėti vaistų nuo gerklės.

Kokie didžiausi gerklės priešai? Kalbama, kad aštrus maistas, rūkymas, sušlapusios kojos?

Didžiausi gerklės priešai yra virusai, mikrobai, atšiaurus ir drėgnas klimatas. Suprantama, ir žalingi įpročiai – rūkymas bei girtuokliavimas. Aštrus maistas gali būti gerklės priešas sąlyginai, jeigu jis neįprastas ir dirginantis. O sušlapusios kojos, jeigu dar šalta, gali didinti galimybę sirgti. Alerginė organizmo būklė, dažna sloga, organizmo nusilpimas po sunkių bendrų ligų (pvz., gripo ir kitų infekcijų), fizinis glebumas – irgi pavojingi gerklų priešai.

Ar daug Jums tenka operuoti tonzilių suaugusiesiems? Kaip viskas vyksta? Ar operacija lengva, ar sunki? Kada jau galima eiti į darbą?

Operuoti tonziles tenka dažnokai. Neseniai teko peržiūrėti per 10 metų operuotų žmonių sąrašą, norėjau išsiaiškinti konkretų gydymo rezultatą. Tame sąraše apie 1000 įvairaus amžiaus pacientų. Tonzilektomijos operacija nėra nei sunki, nei lengva operacija. Kad ir kokią nejautrą pritaikytume (vietinę ar bendrąją), pacientas nejaučia skausmo. Specialiu instrumentu buku būdu tonzilės „išdalinamos“ ir „nugnybiamos“ specialia kilpa.

Suaugusius žmones geriausia operuoti iki 60 metų. Pagyvenusieji (nuo 61 iki 75 metų) šią operaciją pakelia kiek sunkiau. Tačiau jei būtina, ir tokio amžiaus žmonės sėkmingai operuojami.

Žaizdos užgyja per 2 savaites. Todėl fizinį darbą galima dirbti po 2-jų savaičių, o protinį – po savaitės. Fizinis krūvis gali sukelti kraujavimą iš tonzilių guolių, gali apimti panika. Pats vyriausia žmogus, kuriam daryta tonzilektomija Lietuvoje (konkrečiai, Vilniuje) buvo 81 metų, o pats jauniausias – vos vienerių metukų. Baimintis ir kratytis šios operacijos rimto pagrindo nėra.

Ačiū už pokalbį ir padrąsinimą operuotis.

„Mamos žurnalas“