Vaiko ledų norma –2 porcijos per dieną. Net kunigaikštis Gediminas valgė šerbetą!

Ledų vaikams niekada nebus gana. Ar tai sveikas skanėstas? Kiek porcijų per dieną gali suvalgyti mažas vaikas?

Sveiki-nesveiki

Klasikiniai ledai (išskyrus šerbetą) yra kaloringas, daug energijos teikiantis maisto produktas. Jiems gaminti naudojami biologiškai vertingi, žmogaus organizmui reikalingi produktai: pienas, grietinėlė, kiaušiniai, sultys, riešutai, kava, kakava, šokoladas, razinos, cinamonas, vanilė.

Tačiau į ledus dedama ir to, ko vaikams nereikėtų – kvapiųjų, dažančiųjų, skonį gerinančių medžiagų, konservantų. Tad ledai nėra jau tokie nekalti kaip atrodo ir rekomenduojami ne anksčiau kaip antrų gyvenimo metų pabaigoje. O geriausia – trečiais-ketvirtais gyvenimo metais.

Per dieną vaikas gali suvalgyti dvi standartinio dydžio porcijas ledų.

Ledus pirkite ten, kur jie pardavinėjami iš šaldymo įrengimų, kuriuose įmanoma palaikyti minus 6-7C ir žemesnę temperatūrą. Buitiniame šaldytuve ledai gali būti laikomi tik 1-2 paras, o šaldiklyje, 18-20C temperatūroje – apie 2 mėnesius. Kuo ledų laikymo temperatūra žemesnė, tuo geriau. Geriausia minus 22-23C.

Kokybiški ledai
Atskirti, kokie ledai yra kokybiški, o kokie ne, gana sunku, nes dabar visos ledų pakuotės yra uždaros. Vis dėlto galite pasinaudoti keliomis gudrybėmis:

• Jeigu spustelėjus rankomis pakuotę pajaučiate ledų minkštumą, vadinasi, jie laikyti šiltesnėje temperatūroje, yra atitirpę (tokie ledai nekokybiški).
• Jeigu vafliniame indelyje ledai yra įdubę, vadinasi, jie buvo atitirpę ir po to vėl užšaldyti. Tokie ledai irgi yra nekokybiški.
• Būtinai perskaitykite, ar nepasibaigęs ledų galiojimo laikas.
• Atidžiai perskaitykite prekės etiketę. Ledai be sintetinių kvapiųjų medžiagų, dažų, stabilizatorių (konservantų) geresni už pagamintus su minėtomis medžiagomis.
• Jei perkate ledus vafliniuose indeliuose, geriau rinktis tokius, kurių vaflis yra natūralios spalvos.
• Vertingesni yra ledai, pagaminti be sojos produktų.
• Nepatariama pirkti becukrių ledų, nes tokie ledai paprastai pagaminti su sintetiniais saldikliais.
• Vaikams tinkamiausi tie ledai, kuriuose yra mažiausiai įvairių priedų: dažiklių (ledai yra nespalvoti), kvapiųjų medžiagų ir kitų medžiagų, ilginančių galiojimo laiką. Kaip ir pirkdami bet kokius kitus produktus, žinokite taisyklę – kuo produktas ilgiau galioja, tuo jame daugiau visokių priedų.
• Sveikiausi yra pieniški arba grietininiai, vaniliniai, šokoladiniai ledai. Jeigu perkate vaisinius ledus, jie turi būti pagaminti iš natūralių vaisių sulčių.

Kada ir kaip duoti ledų

Ledų duokite:

•  Vietoje priešpiečių arba pavakarių. Neduokite ledų prieš valgį, nes jie mažina apetitą.
• Kai vaikas nesušilęs, nebėgioja, nevaikšto, o sėdi ant suolelio ar namie.
• Išmokykite vaiką, ypač mažesnį, ledus laižyti, o ne ryti kąsniais. Rydamas kąsniais vaikas nepajus malonumo, nuostabaus skonio, staiga atšaldys burną.
• Mažiems vaikams ledų duokite suminkštėjusių iš puodelio (kad jie nebūtų tokie šalti), pamokykite valgyti neskubant. Staigus dantukų atšaldymas neigiamai veikia jų emalį.
• Išmokykite vaiką po ledų valgymo išskalauti burną kad ir virintu vandeniu.

Ledų nauda

• Teisingai valgomi ledai grūdina gerklę.
• Ledai yra labai lengvai pasisavinamo kalcio, ypač reikalingo vaikams, šaltinis.
• Ledai geriau nei saldainiai, nes leduose, net pačiuose saldžiausiuose, cukraus yra 3-4 kartus mažiau nei saldainiuose.
• Ledai geriau nei sausainiai, nes leduose cukraus 1,5 karto mažiau nei šiuose produktuose.
• Dauguma ledų yra sotūs, atpalaiduoja daug energijos, todėl geriau tinka judriems negu lėtiems vaikams.

Ledų neleiskite valgyti:

•  Prieš valgį, nes mažina apetitą.
• Gatvėje, nes tai ne tik nehigieniška, bet ir pavojinga – valgant sumažėja dėmesys, greičiau gali atsitikti nelaimė.
• Troleibuse, autobuse, parduotuvėje, teatre, kino salėje, traukinyje.
• Kai bet kurio amžiaus vaikas yra sušilęs.

Ledai tinka ne visiems

Ne visi ledai tinka vaikams, kurie serga alerginėmis ligomis. Tokiems vaikams duokite tik pieniškų ledų be jokių priedų (jei vaikas toleruoja pieno produktus) arba vaisinių ledų, pagamintų iš tų sulčių, kurias vaikas toleruoja.

Ledus ribokite vaikams, kurie serga virškinimo trakto ligomis, nes šaltų riebalų virškinimas yra gana lėtas. Tokiems vaikams geriau tinka neriebūs, pieniški ledai, be šokolado, riešutų, kiaušinių.

Ledai netinka nejudriems, turintiems viršsvorio vaikams. Tokiems mažyliams pakaks per dieną vienos porcijos pieniškų arba vaisinių ledų be priedų.

Ledai su cukrumi netinka sergantiems cukralige.

Kaip atsirado ledai

Manoma, kad valgomieji ledai atrasti Kinijoje, bet nežinoma, kada jie atsirado Vakarų pasaulyje. Žinoma, kad įvairūs šaldyti gaminiai vartoti labai seniai. Tarkime, imperatorius Neronas (37-68 m.) įsakė iš kalnų atvežti ledo ir sumaišyti jį su vaisiais. Natūralu, kad žmonės, gyvenę ten, kur būna sniego ir ledo, labai seniai maišė sniegą su medumi ar kitais natūraliais saldikliais ir gaivinosi skaniu desertu.

Kodėl ledų atradėjais laikomi kinai? Informacija apie tai įamžinta kinų sieninėse freskose, poezijoje. Manoma, kad kinų virėjai ledus gamino daugiau nei prieš 3000 metų. Senovėje ledais gaivinosi tik turtingieji. Kalnų sniegas ir ledas buvo smulkinamas, trinamas ir maišomas su apelsinų, citrinų gabalėliais, granato grūdeliais.

Kai kinai gaminosi pirmuosius ledus, nesnaudė ir indai – jie valgydavo egzotinių vaisių gabalėlius, atšaldytus ir sumaišytus su kalnų ledynų ledų gabaliukais. Poreikis gaivintis natūraliai kilo tuose kraštuose, kur karšta (o juk šiaurės šalių gyventojai galėjo gerokai anksčiau išrasti ledus, kai aplink būdavo tiek sniego, tačiau jiems tai net nešovė į galvą!). Pamažu ledus gaminti išmoko Bizantija, Persija, Aukso orda, Otomanų imperija, arabų valstybės, Senovės Egiptas. Tiesa, šie ledai mažai priminė dabartinius, o labiau – skystą šerbetą. Net karalius Saliamonas savo laiškuose aprašo mėgavimąsi šaldytomis sultimis derliaus nuėmimo metu. Graikų gydytojas ir filosofas Hipokratas rekomendavo sveikatai stiprinti sniegą, sumaišytą su vaisių sultimis ir medumi. Romos Imperijos aristokratams puotose būdavo duodami į ledą įšaldyti vaisiai ir uogos. Antikiniais laikais presuotą kalnų sniegą laikydavo duobėse, po storu šakų, drobių ir žemių sluoksniu.

Grietininiai ledai, teisingiau būtų sakyti – grietinėlės ledai, buvo atrasti Prancūzijoje 1854 metais Plobjer-Le-Bem miestelyje. Šio miestelio garbei purūs riebūs grietinėlės ledai pradėti vadinti plombyru. Tai buvo tikra revoliucija desertų istorijoje. Visi skubėjo tobulinti skanųjį plombyrą – austrai į valgomuosius ledus įdėjo šokolado, italai – riešutų, vaisių, sausainių, likerio ir net gėlių.

Ledams gaminti ilgą laiką buvo naudojamas natūralus sniegas ir ledas. Dėl to šis puikus desertas priklausė nuo oro ir buvo prieinamas tik turtuoliams. Viską pakeitė techninė pažanga. Iš pradžių tai buvo vandenį šaldanti salietra, paskui – šaldytuvai ir šaldikliai.

O nuo kada ledais gardžiuojasi lietuviai? Manoma, kad jau kunigaikštis Gediminas ragavo šerbeto. Vėliau be šio gardėsio nepraeidavo bajorų puotos. Senovėje Lietuvoje šerbetus gamindavo iš braškių, aviečių, mėlynių, vyšnių, slyvų, abrikosų, kriaušių, obuolių, persikų, arbūzų, melionų sulčių, virintų su cukrumi arba medumi. Uogos ir vaisiai būdavo nuplaunami, sumaigomi ar susmulkinami, apipilami cukrumi ir paliekami parai, kad išsiskirtų sultys. Paskui įpilama vandens, įdedama cukraus arba medaus ir kaitinama, kol užvirs. Po to skystis nusunkiamas ir įdedama kvapniųjų ir dažančiųjų medžiagų. Skystį šaldydavo ant ledų, kiek sušalusį plakdavo kaip valgomuosius ledus ir taip darydavo kelis ar net keliolika kartų, kad šerbetas vienodai gerai sušaltų, būtų purus ir neturėtų stambių ledo kristalų.

Konsultavo docentras Algimantas Vingras

„Mamos žurnalas“