Warning: preg_match_all(): Unknown modifier '/' in /home/mamoszurnalas/domains/mamoszurnalas.lt/public_html/wp-content/plugins/SK_Linkify/main.php on line 69
Ledų lentynos lūžta nuo įvairovės. Kokie ledai labiausiai tinkami vaikui? Konsultuoja vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė Lina Orlovskaja.
Nuostaba dėl sudedamųjų dalių
Pradėjus skaityti etiketėse ledų sudėtį, ne vienai sveikesne mityba besidominčiai mamai raibsta akys: dirbtiniai saldikliai, kvapiosios medžiagos, dažikliai, cukrus, rafinuoti augaliniai riebalai, miltai ir krakmolas (kaip sudedamosios vaflinio krepšelio dalys), maisto alergiją galinčios sukelti medžiagos. Atrodo, kad tai, ką dedame į burną, galime suprasti tik tuo atveju, jeigu pačios pagaminsime ledus namuose. Bet ne visada ir ne viską gaminti turime laiko, noro ir energijos, nebent namus paverstume maisto laboratorija.
Tad kaip gi išsirinkti, kokius ledus valgyti, kuo jie skiriasi, kurie yra sveikesni, o kurie mažiau pageidautini mūsų mityboje.
Ledų įvairovė
Pirmiausia turėtume pasigilinti, kokias ledų rūšis galime rasti daugumos parduotuvių lentynose, tai:
- Sorbetiniai ledai
- Vasiniai ledai
- Šerbetiniai ledai
- Plombyriniai ledai
- Grietininiai ledai
- Pieniški ledai
- Valgomieji ledai
- Ledai be laktozės
- Ledai be cukraus
Ne kartą esu girdėjusi nuomonę, kad vaisiniai ledai, arba dar kitaip visuomenėje vadinami „vaisių sulčių ledai“ arba „šerbetas“ yra patys sveikiausi. Iš dalies tai tiesa, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ir šie ledai gali būti kelių rūšių – tai sorbetiniai, vaisiniai arba šerbetinai ledai.
Pasigilinkime, kuo jei skiriasi.
Sobetiniai ledai. Jų sudėtyje vaisių turi būti ne mažiau kaip 25 proc.
Vaisiniai ledai. Jų sudėtyje vaisių turi būti ne mažiau kaip 20 proc.
Šerbetiniai ledai. Jų sudėtyje vaisių turi būti ne mažiau kaip 10 proc., bei ne mažiau kaip 1 proc. riebalų.
Jei šių trijų rūšių ledai yra pagaminti su vaisių sultimis, jų sudėtyje sulčių turi būti ne mažiau kaip 2,5 proc.
Taigi sorbetiniai ledai šioje kategorijoje turėtų būti sveikiausi, tačiau ne tiek jau daug vaikų juos mėgsta. Populiariausi vis dėlto yra ledai, priklausantys pieniškų ledų kategorijai. Panagrinėkime ir juos.
Plombyriniai ledai. Sudėtyje yra pieno riebalų, bet ne augalinių riebalų ar baltymų. Pieno riebalų sudėtyje yra ne mažiau kaip 12 proc.
Grietininiai ledai. Sudėtyje yra pieno riebalų, bet ne augalinių riebalų ar baltymų. Pieno riebalų sudėtyje yra ne mažiau kaip 8–11 proc.
Pieniški ledai. Sudėtyje yra pieno riebalų, bet ne augalinių riebalų ar baltymų. Pieno riebalų jų sudėtyje yra ne mažiau kaip 7 proc.
Iš saldžios grietinėlės pagamintuose leduose yra didžiausiais riebalų kiekis iš visos „pieniškų ledų“ kategorijos.
O kas tie valgomieji?
Užrašu „valgomieji ledai“ žymimi ledai, kurių sudėtis nereglamentuojama, todėl juose gali būti per daug pridėtinio cukraus, rafinuotų dezodoruotų augalinių aliejų ar kitokių riebalų, mažas kiekis baltymų. Jų sudėtyje gali būti nemažas kiekis sintetinių kvapiklių, sintetinių saldiklių.
Cukrus leduose
Ledai be cukraus nėra nei sveikesni, nei dietiškesni, nei mažiau auginantys svorį nei paprasti ledai. Jų sudėtyje esantys sintetiniai saldikliai nerekomenduojami vaikų racione, nes sukelia pripratimą bei gali veikti kaip kancerogenai.
Pagal bendrus vaikams tinkamų desertų reikalavimus, į ledų sudėtį neturėtų įeiti dažiklių, sintetinių saldiklių, o cukrų kiekis neturėtų viršyti 16 g/100 g produkto. Pagal šį apibrėžimą turbūt geriausiai vaikams tiktų kokybiški arba ekologiški plombyriniai ledai, nes jų sudėtyje yra mažiausiai cukrų, nėra rafinuotų, dezodoruotų augalinės kilmės riebalų. Vaikams geriausia būtų rinktis ledus, kurių sudėtyje nėra GMO, bei pagamintus iš natūralaus pieno, o ne iš pieno miltelių.
Vengiantiems pridėtinio cukraus bei dirbtinių saldikių galima mėgautis ledais, saldintais agavų inulinu, stevia, klevų sirupu, medumi, manijokų sirupu.
Ledai išrankiausiems
Vegetarams. Plombyrinių, grietininių ar pieniškų ledų sudėtyje yra gyvulinės kilmės baltymų (apie 3,5–4,7 g/100 g produkto), vaisiniuose bei sorbeto leduose riebalų ir baltymų iš viso nėra. Žmonėms, vengiantiems gyvulinės kilmės produktų, geriausiai tiktų sorbeto tipo ledai, o norint pieniškų ledų galima rasti tokių, kurių sudėtyje karvės pienas yra pakeistas avižų pienu. Avižų pieno pagrindu pagamintuose leduose yra daugiau skaidulų ir augalinės kilmės geležies, vietoje riebalų dažniausiai naudojamas kokoso aliejus.
Netoleruojantiems laktozės. Laktozės netoleruojančių žmonių Lietuvoje teoriškai yra apie 20–40 proc. Nemaža dalis jų niekad nesityrę, todėl nežino, kad jų organizmas laktozės netoleruoja. Mažėjant organizme laktozę skaidančio fermento laktazės atsiranda tokie simptomai kaip pilvo pūtimas, lėtinis viduriavimas ar besikartojantys vidurių užkietėjimai, diskomfortas pilve, pilnumo jausmas, prastas apetitas, nuovargis, antsvoris. Laktozės netoleravimas dažniausiai pasireiškia 5 metų ir vyresniems vaikams, nes po gimimo organizme mažėja laktozę skaidančio fermento laktazės kiekis. Laktozė yra pieno cukrus, prisidedantis ir prie nepageidaujamo svorio augimo. Taigi laktozės netoleruojantiems vaikams bei suaugusiesiems puikiai tiktų ledai be laktozės.
Sergantiems celiakija galima valgyti ledus be glitimo.
Gurmanams. Vis labiau populiarėja ledai su įvairiausiais sveikais priedais ar egzotiškais prieskoniais: ledai su beržų sula, avokadais, cinamonu, ciberžole, acai uogomis, šaldytomis daržovėmis, žaliąja arbata, levandomis, mėlynuoju sūriu, kardamonu, imbiero sultimis, kanapėmis ir kt. Yra ledų, kuriuos gaminant naudojami ekologiškuose ar biodinaminiuose ūkiuose užauginti produktai.
„Mamos žurnalas“
