Vadinamieji gerklės uždegimai prasideda gana nekaltu požymiu – kutenimu. Iš tikrųjų žodis gerklė – tik liaudiškas terminas. Gydytojai sako – ryklė. O anginą moksliškai vadina ryklės gleivinės uždegimu.
Nuo to nekalto kutenimo gali prasidėti gana rimtos ligos – rinofaringitas (nosiaryklės uždegimas), faringotonzilitas (ryklės ir tonzilių uždegimas), faringolaringitas (ryklės ir balso stygų uždegimas).
Tačiau nenorėdami Jūsų apkrauti medicininiais terminais kalbėsime paprastai – apie gerklę.
Kodėl vaikams skauda gerklę
Dažniausiai (net 95 proc. atvejų) ūminį ryklės uždegimą sukelia tie patys virusai, kaip ir kitas ūmias kvėpavimo takų ligas.
Vaikai, lankantys darželius, šaltuoju metų laiku ūmiu ryklės uždegimu gali persirgti net 6–7 kartus. Taip yra dėl glaudaus kontakto tarp vaikų. Juk virusologai nustatė 200 virusų, sukeliančių kvėpavimo takų infekcijas. Tik labai retai (5–6 proc. atvejų) ryklės uždegimą gali sukelti įvairios bakterijos.
Kaip apsaugo gerklytę
Kaip ir kiekvienas žmogaus organas, ryklė nori priežiūros ir lepinimo. Todėl teisingai elgiasi mamos, kurios (jei vaikučio ryklė neužgrūdinta, o tai daryti reikia ne ligų metu, bet vasarą) kavinėse paprašo vaikams atnešti sulčių ne iš šaldytuvo, po karšto valgio neleidžia vaikui iškart valgyti ledų, stengiasi, kad vaikas kuo mažiau patirtų temperatūrų kaitą ir iš šilto kambario nepultų atsilapojęs į lauką.
Trumpai galima pasakyti, kad ryklei nepatinka:
Gėrimai iš šaldytuvo.
Šaltas valgis po karšto ar karštas po šalto.
Staigi temperatūrų kaita.
Sausas kambario oras.
Sušlapusios ir sušalusios kojos.
Kuo vaikas skundžiasi
Jeigu vaikutis jau moka kalbėti, prasidėjus ryklės uždegimui jis sakys, kad gerklę kutena, ten sausa ir degina. Vaikas skųsis, kad skauda valgant ir geriant, kad skauda ir ausytes. Jei mažiukas dar nemoka paaiškinti, mamos pastebės, kad jis nenoriai valgo, blogiau miega, zirzia, kosėja sausu, krenkščiančiu kosuliu. Kai liga įsibėgėja, vaikas pradeda karščiuoti, temperatūra dažniausiai pakyla iki 38,5°C. Jei prasideda bakterinis tonzilių uždegimas, temperatūra gali pakilti staigiai ir būna aukšta – 38,6°C ir daugiau. Kai uždegimas paliečia balso stygas, prikimsta balsas. Pamatę nors vieną šių požymių, bandykite pražiodę vaiką apžiūrėti jo ryklę. Pamatysite ryškiai raudonesnes nei burnos gleivinė žiotis, priekinius tonzilių paviršius ir nelygią užpakalinę ryklės sienelę.
Kaip gydyti gerklę
Nors liga dažniausiai būna nesunki, tačiau dera pasikonsultuoti su gydytoju, nes tik jis gali įvertinti vaiko būklę ir skirti reikalingą gydymą. Blogiausias sprendimas – be gydytojo leidimo duoti antibiotikų. Kiekvieną kartą susirgus ūmiu ryklės uždegimu yra ne vis tiek, kokį skirti gydymą. Kai tonzilėse matyti pūlių kauburiukai arba iš jų išsispaudžia nemalonaus kvapo skysčio, gydytojas skiria antibiotikų. Kai uždegimas neišplinta į tonziles, antibiotikų nereikia, nes jie neveikia virusų ir organizmo nestiprina.
Tačiau šį bei tą galima padaryti ir namų sąlygomis:
Skysčiai. Kai vaikui skauda gerklę, duokite jam gerti daugiau skysčių – skiestų sulčių, silpnučių arbatžolių arbatų. Visus skysčius vaikui duokite drungnus.
Pienas. Kai vaikas suserga, pieną geriau pakeiskite jogurtu arba rūgpieniu, kefyru. Pienas (nepriklausomai nuo jo riebumo) gali sumažinti ir taip menką apetitą.
Maistas. Ligos metu pakinta vaiko skonio suvokimas – jis gali atsisakyti ir mėgstamų patiekalų arba jų paragauti tik kelis kąsnelius. Sveikstantis vaikas pats paprašys valgyti. Visi ligoniui siūlomi patiekalai turi būti nešalti ir nekaršti. Tegul vaikas jų suvalgo tiek, kiek pats nori.
Vaistai. Jeigu gydytojas skyrė kelis vaistus, nesugirdykite jų visų vienu metu. Pertrauka turi būti apie 30–40 minučių.
Skausmą ir uždegimą malšina mikstūros (geriau rinkitės pagamintas iš natūralių medžiagų), aerozoliniai vaistai (balionėliai su ilgu nukreipiamu vamzdeliu leidžia tiksliai nukreipti vaisto srovę į reikiamą vietą). Tinka ir skanios čiulpiamosios pastilės ar tabletės, kurios irgi malšina uždegimą, tik jų negalima duoti vaikams iki 3 metų. Per parą jų leiskite sučiulpti 3–5, nes, duodant daugiau, gydomasis efektas negreitėja ir negerėja. Burnoje pastilės ar tabletės turi lėtai ištirpti. Neleiskite vaikui jų kramtyti ir ryti nesučiulptų. Jei vaikas kramto arba ryja, pastilių vaikiui neduokite.
Vaistų nuo temperatūros duokite tik tada, kai temperatūra yra 38,6°C ir aukštesnė.
Antibiotikai. Jeigu gydytojas skyrė antibiotikų, juos reikia gerti ne ilgiau ir ne trumpiau, nei gydytojas liepė. Jei yra skirta antibiotikų, reikėtų vaikui duoti organizmui naudingų bakterijų (probiotikų). Gerąsias bakterijas geriausiai gerti 30–40 min. prieš ar po 1 valandą po antibiotiko išgėrimo. Probiotikų reikėtų duoti ne trumpiau nei 10 dienų, jie padeda organizme atsikurti toms bakterijoms, kurios organizmui yra naudingos ir kurios žuvo vartojant antibiotikus.
Vonelės. Kosulį padeda „suminkštinti“ karštos kojų vonelės. Kosulys retėja, tampa drėgnesnis. Vonelės gali būti su druska, jos dėkite 1–2 valgomuosius šaukštus pusei kibiro vandens. Druska padeda išsilaikyti vandens temperatūrai. Kojos vonelėje turi būti apsemtos iki pusės ar 2/3 blauzdų. Vonelės trukmė – iki 10 min. Voneles atlikite 3-4 paras, jei vaiko temperatūra yra neaukšta. Svarbiausia, kad po vonelės vaikas neatšaltų kojų, todėl jį tuojau pat paguldykite, o kojytes apmaukite šiltomis kojinaitėmis.
Pažink priešą
Ryklės uždegimai kartojasi, nes sukėlėjų yra daug.
Po ligos nedera leisti vaiko į darželį ar mokyklą, kol visiškai neišnyks kosulys. Šis laikotarpis gali užtrukti iki 10 dienų.
Jei gydytojas nustatė pūlinį tonzilitą, vaiko į darželį ar mokyklą neleskite, kol nebus baigtas gydymo antibiotiku kursas.
Docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
Nesamone, patys daktarai, palengvint gerklės skausma duoda ne vaistu, o ledų, kokių šaldytų sulčių ar tiesiogvandens su ledukais.