Kosulys, kaip ir sloga, grįžta kiekvieną šaltąjį sezoną. Svarbiausia negydyti kosulio „internetu“ ar „per žurnalą“, tačiau bendro pobūdžio patarimai visada pravers. Konsultuoja medicinos daktaras gydytojas otolaringologas Virgilijus Sakalinskas.
Kosulys – ne liga
Kosulys – kaip ir temperatūra, nėra liga, o apsauginė organizmo reakcija. Esant normaliai būsenai, kosulys yra tik refleksas, kurį reikia vertinti visiškai teigiamai. Kostelėjimas keletą kartų, ypač rytais, apšvarina bronchus nuo susikaupusių atliekų, „šiukšlių“.
Kodėl vaikai dažnai kosėja
Virusai ir bakterijos pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę, ji paburksta ir pradeda kauptis sekretas. Sekretas dirgina kosulio receptorius. Kosulys tampa vieninteliu būdu to sekreto atsikratyti. Kadangi vaikai gerokai dažniau nei suaugusieji serga kvėpavimo takų infekcijomis, jie ir kosėja dažniau.
Dažniau kosėja išsižioję
Kai atšąla oras, dažniausiai kosėja tie vaikai, kurie prastai kvėpuoja per nosį, yra beveik visada išsižioję. Nosis – tai galingas kondicionierius, ji sugeba sušildyti orą per labai trumpą laiką – vieno įkvėpimo metu, tarkime nuo –5ºC iki +30ºC ir juo aprūpinti plaučius. Kai vaikas kvėpuoja tik per burną, oras nesušyla, todėl dirgina gleivinę.
Sausas kosulys
Kai vaikas ūgteli, mama jau gali atskirti sausą ir drėgną kosulius. Sausas kosulys yra dirginantis, kosintis sausai vaikas neatkosėja skreplių. Sausas kosulys yra vienas pirmųjų požymių susirgus virusine kvėpavimo takų infekcija. Jei kosulys sausas, neintensyvus, bendra vaiko būklė gera, kūno temperatūra normali ar tik šiek tiek pakilusi, dar nieko baisaus.
Drėgnas kosulys
Drėgnas kosulys gali būti paviršutinis ir gilus. Tai priklauso nuo atkosėjamo sekreto kiekio. Jei sekretas skystas ir jo daug, vaikas atsikosėja labai lengvai. Jei sekretas klampus ir jo nedaug, kosulys gilus, tarsi iš krūtinės gilumos. Tokiu kosuliu vaikas kosėja sirgdamas bronchitu, plaučių uždegimu, sinusitu. Išgirdus gilų, šlapią kosulį reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Trumpiau tariant, sausas kosulys rodo viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pažeidimus, o drėgnas kosulys liudija apie tai, kad pažeisti apatiniai kvėpavimo takai – bronchai ir plaučiai.
Kosuliai visokie visokiausi
Gydytojai prašo tėvų įsidėmėti, koks gi vaiko kosulys – sausas, lojantis, drėgnas, priepuolinis, paviršutiniškas ar gilus.
Svarbu ir tai, ir kada vaikas kosėja – dieną ar naktį (kai kurie vaikai kosėja tik naktį, tuomet reikia kreiptis gydytojo pagalbos, nes daugybė ligų sukelia tokius naktinio kosulio priepuolius), vaikui pabėgiojus, juokiantis, žaidžiant judrius žaidimus ar būnant dulkėtoje, prirūkytoje patalpoje. Šios pastabos padės gydytojui nustatyti kosulio priežastį ir skirti gydymą.
Nė viena liga nestovi vietoje – arba būklė blogėja, arba žmogus sveiksta. Ir kosulys ligai progresuojant keičiasi, iš pradžių buvęs sausas, tampa drėgnu.
Kaip pasirinkti vaistus
Vaikui pradėjus kosėti, mamos pirmiausia skuba į vaistinę pirkti „vaistų nuo kosulio“. Jei neaišku, dėl ko vaikas kosėja, nereikėtų pradėti gydyti. Vienais atvejais padeda vaistai, kurie silpnina kosulio priepuolį, o kitais – reikia skirti vaistus, lengvinančius atsikosėjimą, o ne slopinti kosulio refleksą. Kokių vaistų reikia, atskirs pediatras ar terapeutas. Vaistininkai – geri patarėjai, tačiau ne gydytojai, ir neapžiūrėję ligonių, gali klysti.
Kada kviesti gydytoją
Nedelskite ir gydytoją kvieskite kuo greičiau, kai:
Vaikas be pertraukų kosėjo visą naktį;
Temperatūra aukštesnė nei 38,5°C;
Vaikas sunkiai kvėpuoja, dūsta;
Kosint skauda krūtinę ar šoną;
Kosulį lydi neįprasti garsai – švilpimas, cypimas;
Skrepliuose atsirado kraujo;
Nežymus kosulys užtruko ilgiau kaip 10 dienų.
Nors ne kiekvienas kosulys liudija, kad liga grėsminga, nereikia vengti gydytojo apžiūros. Žinant, kad kosulys kaip ir liga, „neužsikonservuoja“, o rutuliuojasi, sunkėja (pagaliau kosulys pabosta, išvargina), rekomenduotina šeimos gydytojo, pediatro konsultacija.
Užsitęsęs kosulys
Yra vaikų, kurie, regis, nepaliauja kosėti nei žiemą, nei vasarą. Gydytojas paklauso plaučių ir bronchų, skiria sirupėlių, ir viskas. Kosulys apmažėja, bet baigus gerti sirupą vėl „grįžta“. Ir taip – mėnesių mėnesiais.
Jei vaiką kankina ilgalaikis kosulys, svarbu išsiaiškinti kosulio pradžią ir jo raidą. Jeigu kosima daugiau rytais ir kosulys drėgnas bei aukštų garsų, reikia ištirti bronchų būklę, nes dažnai tai būna dėl jų uždegimo. Jei kosulys pasireiškia ar sustiprėja atsigulus, naktį dėl nutekančių iš sinusų per nosiaryklę žemyn išskyrų, galimas sinusitas, adenoiditas – tada tikslinga otorinolaringologo konsultacija.
Lėtinis kosulys kartais gali būti alerginės kilmės – „banguojantis“ kaip ir pati alergijos liga.
Užsitęsęs kosulys gali rodyti, kad vaiko imunitetas susilpnėjęs, ir organizme yra lėtinė infekcija. Mikoplazmos, chlamidijos, kaip mikroorganizmai, neturi didelės reikšmės LOR patologijoje, jie nesukelia specialiųjų ligų, o daugiau „okupuoja“ ir pažeidžia apatinius kvėpavimo takus, sukeldami bronchitą arba net bronchopneumoniją. Todėl nustatyti, yra ar nėra mikoplazmų ar chlamidijų, pravartu. Šie sukėlėjai savotiški, skiriasi nuo įprastų pūlinių bakterijų. Jie patenka į organizmą per kvėpavimo takus iš infekcijos židinio. Jie alina vaiko organizmą bei sukelia uždegimą.
Galima į lauką, negalima į darželį
Kartais kosintiems vaikams gydytojai pasako verdiktą – galima valgyti ledus, eiti į lauką, bet negalima eiti į darželį, reikia vengti žmonių susibūrimo vietų – parduotuvių, viešojo transporto. Normalus įprastas režimas, sportiniai žaidimai teigiamai veikia kosulį – jį silpnina ir retina (žinoma, jeigu nėra rimtos ligos). O vaikų susibūrimo vietose yra pavojus apsikrėsti naujais virusų (būtent jų, o ne bakterijų) štamais, o dėl to kosėjimo laikas gerokai užsitęstų.
Nesirkite ir nekosėkite!
„Mamos žurnalas“
