Blizgančios akys, paraudę skruostukai, padažnėjęs kvėpavimas. Vaikutis karščiuoja, o mamą apima lengva panika.
Kada susitvarko kūdikio kūno temperatūra – jis jau nebeįkaista ir nebeatšąla nuo aplinkos?
Kūdikio termoreguliacija tobulėja visus pirmuosius gyvenimo metus. Kuo vaikas vyresnis, tuo tobuliau dirba termoreguliacijos centras, esantis smegenyse. Termoreguliaciją veikia ne tik aplinkos temperatūra, bet ir daug kitų veiksnių, pvz., bakterijų, virusų išskiriamos organizmui nuodingos medžiagos. Kūdikiai ir maži vaikai greičiau įkaista ir peršąla dar ir dėl to, kad jų kūno paviršius yra didesnis nei jų kūno masė.
Kada temperatūra aukštesnė (pabėgėjus, vakare, išgėrus karšto skysčio)?
Temperatūra pakyla esant karštoje aplinkoje – per šiltai prikaitintame kambaryje arba saulėje, po judrių žaidimų. Karšti skysčiai paprastai temperatūros nepakelia. Vaikų ir suaugusiųjų organizmas nuo temperatūros ginasi prakaituodamas. Normalu, kad žmogaus kūno temperatūra svyruoja – paprastai mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o organizmui tampant aktyvesniam (dieną) ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C.
Kokie požymiai, išskyrus karštą kaktą, rodo, kad vaikas karščiuoja?
Pirmieji požymiai, kad vaikui pakilo temperatūra, yra:
padažnėjęs kvėpavimas,
elgesio pokyčiai, pavyzdžiui, mažylis tampa irzlesnis, dirglesnis nei paprastai, arba prislopsta – nustoja domėtis aplinka,
sutrikęs apetitas (valgo mažiau arba atsisako valgyti),
pakitęs miegas (miega neramiai arba atvirkščiai),
karšti arba šalti smilkiniai, galūnės, ne tik delnai.
Staiga kylant temperatūrai, vaikus krečia šaltis, o sugebantys išreikšti tai, ką jie jaučia, pasako, kad skauda galvą, džiūsta burna. Niekada apie temperatūros pakilimą negalima spręsti pagal vieną požymį, pvz., šaltus delnus. Dažnai kartu su pakilusia temperatūra atsiranda ir kiti negalavimo požymiai – sloga, čiaudulys, kosulys.
Ar pagal pakilusią temperatūrą galima spręsti apie ligos sunkumą?
Pakilusi temperatūra – ne liga, o tik daugelio ligų požymis. Vien pagal šį požymį negalima spręsti apie ligos sunkumą. Pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas ginasi. Pakilus temperatūrai, organizme pagreitėja medžiagų apykaita, į uždegimo židinį priplūsta kraujo kūnelių ir kitų medžiagų, kovojančių su ligos sukėlėjais, be to, pakilusi temperatūra stabdo ligos sukėlėjų dauginimąsi. Todėl su temperatūra nedera kovoti kaip su priešu Nr. 1.
Kada numušinėti – ar kai temperatūra pakyla iki 38, ar kai iki 38,5°C?
Kai temperatūra pakilusi iki 38,6°C, jos numušinėti nereikia. Amerikiečių vaikų ligų gydytojai teigia, kad nereikia numušinėti temperatūros iki 39°C (tiems vaikams, kuriems anksčiau nuo temperatūros 38,6°C ir didesnės nebuvo traukulių).
Ar gerai, kai temperatūra numušama staigiai, pvz., nuo 39,5 iki 37,0°C?
Tai negerai. Kad taip neatsitiktų, būtina tiksliai dozuoti vaistus nuo temperatūros, neduoti jų dažniau, nei pataria gydytojas. Kitaip tariant, nedera kliudyti organizmui pačiam reguliuoti temperatūrą, nes ji jam padeda kovoti su ligos sukėlėjais.
Kartais vaikas vaikšto su 37,2-37,5°C temperatūra ir nieko nejaučia. Ar tokia temperatūra gali rodyti lėtinę ligą?
Temperatūros pakilimas iki 37,5°C rodo, kad organizme rusena infekcijos židinys ir reikia jo ieškoti bei jį gydyti. Tai organizmo priminimas, kad reikia jam padėti. Temperatūrai pakilus iki 37,5°C paprastai organizmo veikla nesutrinka, todėl tokios temperatūros galima ir nejausti. Nedidelis temperatūros pakilimas gali likti užsitęsus ūminei ligai, rodyti, kad ji nepakankamai išgydyta. Dažniausiai kartu su nedideliu temperatūros pakilimu pastebima ir kitų negalavimo požymių, kurie gali būti labai įvairūs, pvz., prakaitavimas, bendras silpnumas, greičiau atsirandantis nuovargis, sumažėjęs apetitas. Nors pasitaiko, kad vaikai bei suaugusieji gali nejausti 37,2-37,5°C temperatūros, tai dar nereiškia, kad nuolat visiems vaikams būtina matuoti temperatūrą.
Ką daryti, kai vaikui nuolat pakilusi temperatūra iki 37,2-37,5°C?
Kreiptis į gydytoją, atlikti visus jo skirtus tyrimus, neužsiimti savigyda, atidžiai stebėti vaiko būklę ir apie tai pranešti gydytojui.
Kartais keliais laipsniais temperatūra pakyla paauglystėje, tėvai ieško ligos ir neranda. Ką daryti?
Temperatūros pakilimas keliais laipsniais – ligos požymis. Jeigu be temperatūros pakilimo neaptinkama kitų ligos požymių ir apie jos buvimą paauglys informuoja tėvus, galima įtarti, kad jos parodymas yra simuliacija. (Temperatūrą galima ir „padaryti“). Tėvai turėtų būti nuovokūs, juk jie paauglį turėtų matyti nuolat ir pastebėti, ar yra kitų ligos požymių. Temperatūra gali pakilti perkaitus, apsinuodijus kai kuriomis cheminėmis medžiagomis.
Ką daryti, kai krečia šaltis (drebulys)?
Ligonį šiltai užklokite, prie kojų pridėkite šiltą pūslę, duokite išgerti šiltos liepžiedžių, aviečių, čiobrelių arbatos. Kai tik šaltis nebekrės, ligonį užklokite plona antklode, džiūstančias lūpas suvilgykite, patepkite kremu. Kai ligonį krečia šaltis, nedera „užkamšyti“ visų vėdinimo langelių – geriau kambarį išvėdinti, nes taip gerėja ligonio savijauta.
Ką daryti, kai pakilus temperatūrai vaikas atsisako valgyti?
Kiekvienam sergančiam sumažėja apetitas, ir tai natūralu. Dėl to bet kurio amžiaus kūdikio ir vaiko nedera stengtis maitinti prievarta, įkalbinėti. Pakilus temperatūrai, svarbu vaikui duoti atsigerti – pasiūlyti įvairių jo mėgstamų gėrimų. Netinka gazuoti gėrimai. Gėrimų negalima pakeisti pienu. Kai tik vaiko būklė pagerėja, jis paprastai pats paprašo valgyti.
Kaip interpretuoti žemiau 36,6°C nukritusią temperatūrą? Mamos sako, kad joms pačioms temperatūra būna žema po gimdymo, kai apleidžia jėgos, nėra energijos…
Temperatūra būna žemesnė, kai sulėtėja medžiagų apykaita – naktį, ryte, pavargus. Jeigu bet kurio amžiaus vaiko temperatūra per parą svyruoja tarp 35-36°C, dera pasitarti su gydytoju, ypač jei pastebite kitų negalavimo požymių. Mamos teisingai sako – po jų minėtų situacijų temperatūra gali būti mažesnė.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
