Ar tikrai paracetamolis yra vaikų vaistas NR. 1 ir skiriamas nuo visų negalavimų, pradedant dygstančiais dantukais, skaudančia ausimi ir baigiant aukšta temperatūra? Koks paracetamolio kiekis saugus, o koks – jau pavojingas? Apie šį vaistą, kurio rasime kiekvienoje namų vaistinėlėje, pakalbėsime plačiau.
Mūsų pediatrė, kai dukra stipriai slogavo, kosėjo ir beveik nekarščiavo, rekomendavo duoti panadolio, kitą kartą, kai kreipiausi dėl aukštos temperatūros, patarė APAP, trečią kartą, atsiradus kojyčių skausmams, – efferalgano. Pasiskaičiau – visais atvejais buvo skirtas tas pats vaistas – paracetamolis, kepenims nuodinga cheminė medžiaga. Kodėl gydytojai taip dažnai rekomenduoja nuodingą kepenims vaistą?
Živilė D.
Konsultuoja vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras
Kas tai per vaistas – paracetamolis?
Tai vienas iš populiariausių vaistų nuo skausmo ir karščiavimo, be recepto įsigyjamas visose Lietuvos vaistinėse. Pacientui skirtoje vaisto vartojimo instrukcijoje rašoma, kad jis yra vaistas nuo skausmo (galvos, dantų, raumenų) ir karščiavimo (pvz., sergant į gripą panašiomis ligomis). Paracetamolis mažina skausmą ir temperatūrą, t.y. veikia tik ligos simptomus, ir neturi poveikio ligos priežasčiai.
Kodėl paracetamolis taip dažnai vartojamas?
Viena iš priežasčių – tai nebrangus nereceptinis, lengvai prieinamas vaistas. Lietuvoje registruoti net 95 preparatai, kurių sudėtyje yra paracetamolio, iš jų 5 skirti vaikams (APAP, Efferalgan, Fervex, Panadol, Paracetamol–ratiopharm). Kita priežastis – žmonės vaistui suteikia jam nebūdingų savybių, naudoja kaip raminančią priemonę, pvz., jei vaikas neramus, įtariama, kad jam ką nors skauda, ir duodama paracetamolio. Arba atsiradus slogai, kosuliui vėl sugirdoma šio vaisto.
Vaisto instrukcijoje, skirtoje pacientui, neparašyta, kad jis yra „vaistas nuo bet ko“. Dar viena priežastis, vaisto visuomet yra po ranka, jo galima rasti visose namų vaistinėlėse, jis „įaugęs“ į sąmonę, plačiai naudojamas jau ketvirtą dešimtmetį ir dėl to susidariusi nuomonė, kad tai yra nekaltas vaistas.
Ar paracetamolis yra toks jau nekaltas vaistas?
Mokslininkai išsiaiškino, jog paracetamolis nėra jau toks nekaltas vaistas. Amerikiečių medicinos žurnalas JAMA Pediatrics paskelbė duomenis, kadparacetamolio vartojimas skausmui ir nemaloniems jutimams slopinti nėštumo metu padidina riziką, kad kūdikis gims hiperaktyvus.
Hiperaktyvūs vaikai yra neatidūs, išsiblaškę, jiems viskas greitai nusibosta, jie neramūs, impulsyvūs, nesugeba baigti bet kokio pradėto žaidimo, planuoti laiko, užmaršūs. Taip pat pastebėta, kad dažnas paracetamolio vartojimas gali būti susijęs su skurdesniais kalbos įgūdžiais ir vaikų elgesio problemomis. Tyrimo rezultatai atskleidė svarbų faktą: yra pagrindo riboti paracetamolio vartojimą besilaukiančiai moteriai nėštumo metu ir nerizikuoti duodant šio vaisto kūdikiams. Paaiškėjo, jog šis medikamentas gali turėti įtakos vaiko smegenų vystymuisi.
Iki 12 savaitės formuojasi visi kūdikio organai, vyksta organogenezė, todėl jokių vaistų, t.y. ne tik paracetamolio, nėščiajai vartoti nederėtų. Pasauliniai tyrimai rodo, kad nėštumo metu vartotas paracetamolis gali padidinti astmos ir kai kurių alerginių reakcijų atsiradimo riziką.
Taigi ar vartoti paracetamolį temperatūrai mažinti ir vaiko skausmams malšinti?
Susirgus kūno temperatūros pakilimas yra viena iš organizmo gynimosi nuo ligos sukėlėjų reakcijų. Karščiavimo metu slopinamas mikroorganizmų (ligos sukėlėjų) dauginimasis ir jų išskiriamų toksinų (nuodingų medžiagų) produkcija, padidėja imuninės sistemos aktyvumas, sustiprėja antibiotikų veikimas. Todėl su temperatūros pakilimu nedera intensyviai kovoti.
Klysta tos mamos, močiutės ir seneliai, kurie, vos kilstelėjus temperatūrai, skuba ją mažinti. Temperatūros pakilimas nėra liga, o tik vienas iš jos simptomų. Kūno temperatūra iki 38–38,6 laipsnių yra laikoma saugia bei nereikalaujančia ją mažinančių vaistų. Karščiavimą mažinantys vaistai reikalingi tik tais atvejais, kai temperatūra vaikui ar suaugusiajamm sukelia napatogumą. Temperatūrai pakilus aukščiau nei 39 laipsniai, derėtų skubiai kreiptis į medikus – toks karščiavimas pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Paracetamolis gali būti vartojamas lengvo ir vidutinio intensyvumo galvos, dantų, sąnarių, raumenų skausmui malšinti. Esant skausmui vidaus organuose, paracetamolis neefektyvus.
Ką daryti, jei vaikas paracetamolį išvėmė?
Tai priklauso nuo to, kada išvėmė. Jei tai atsitiko tuojau po vaisto sugirdymo, galima bandyti sugirdyti kitą vienkartinę dozę su ndidelius vaiko mėgstamo gėrimo kiekiu. Tačiau tai nereiškia, kad vaistas nebus pakartotinai išvemtas. Jeigu išvėmė po vaisto sugirdymo praėjus 10 ir daugiau minučių, – pakartotinai vaisto nebegalima duoti, nes jau buvo prasidėjęs vaisto įsiurbimas, bandymas sugirdyti kitą dozę yra tiesus kelias į vaisto perdozavimą. Jeigu vaistas tuojau po sugirdymo išvemtas, esant būtinybei (o tai būna ne taip dažnai), galima pamėginti įstatyti žvakutę. Tačiau ir tai ne išeitis.
Dviejų metų ir vyresni vaikai labai priešinasi žvakutės įstatymui arba įstačius ją tuojau pat su išmatomis pašalina. Iš žvakučių vaisto patekimas į organizmą nėra tolygus, priklauso nuo žvakutės užpildo sudėties (kiekvieno gamintojo jis gali būti kitoks), gali užtrukti iki 6–7 valandų. Žvakutę įstačius, dažniausiai nebūna greito temperatūros kritimo. Jei temperatūra greitai nenukris, o jūs sugirdysite vaikui dar vieną paracetamiolio dozę, bus tiesus kelias į vaisto perdozavimą, o tai jau yra negerai.
Kokie gali būti paracetamolio pašaliniai, nepageidaujami poveikiai?
Paracetamolis, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems. Paprastai paracetamolio vartojant rekomenduojamomis dozėmis, nepageidaujamas poveikis pasireiškia retai, jis būna nesunkus. Tai gali būti: burnos džiūvimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir apetito praradimas, galvos skausmas. Labai retai gali atsirasti tuštinimasis beveik juodomis, kaip degutas, išmatomis.
Kartais atsiranda deginimas viršutinėje pilvo dalyje. Vaikams gali padidėti neramumas, dirglumas, atsirasti mieguistumas. Retai kūdikiams gali išsivystyti alerginė reakcija, gavus paracetamolio pirmą kartą. Ji pasireiškia odos išbėrimais, dilgėline, niežuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ir veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimu. Jei atsirado alerginės reakcijos požymių, būtina vaiką nedelsiant vežti į ligoninę. Dėl per didelės paracetamolio dozės gali sutrikti kraujotaka, kvėpavimas padažnėti ir tapti paviršutiniškas, vaikams gali atsirasti neramumas, dirglumas arba atvirkščiai – mieguistumas, svaigulys.
Kada paracetamolis tampa nuodu?
Sakyčiau ne tik paracetamolis, taip pat ir bet koks kitas vaistas tampa nuodu, kai jis perdozuojamas arba prarandamas jo vartojimo saikas. Tyrimai atskleidė, jog, perdozavus paracetamolio, nukenčia kepenys, gali sutrikti širdies ritmas.
Paracetamolį derėtų gerti tik simptomams palengvinti ir įsitikinus, jog konkreti dozė nėra per didelė. Dažnai žmonės karštį mažinančius vaistus geria temperatūrai pakilus labai nežymiai – bandoma užkirsti kelią didesniam karščiavimui.
Tačiau įrodymų, jog minėtieji preparatai gali tai padaryti, nėra. Be to, dažniausiai žmonės vaistus dozuoja netinkamai, tad smarkiai išauga galimybė perdozuoti ir apsinuodyti. Taigi būtina atidžiai perskaityti pakuotės lapelyje esančią informaciją ir vaistinį preparatą vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, arba kaip nurodyta pakuotės lapelyje. Tik visa bėda, kad to informacinio lapelio gal niekas neskaito, o laikant vaistą namų vaistinėlėje, dažniausiai jis būna pamestas. Kiek teko pastebėti, dažniausia klaida – suaugusiųjų nekantrumas. Vaikui dažniau nei leidžiama vaisto instrukcijoje, skirtoje vartotojui, sugirdoma vienkartinė dozė, jei iškart nepadėjo, vadinasi reikia daugiau vaisto. Daugiau tikrai nėra geriau.
Dera visada atsiminti, kad tai nėra nekaltas vaistas. Jei dozė bus per didelė, galima sulaukti rimtų pasekmių. Sugirdžius paracetamolio, jo efektas pasireiškia po 20–30 minučių ir tęsiasi 4–5 val. Nepasitarus su gydytoju, paracetamolio negalima duoti žmonėms, sergantiems kepenų, inkstų ligomis, cukriniu diabetu (cukralige), dėl tam tikrų priežasčių turintiems mažą svorį (išsekusiems), o taip pat ir nutukusiems. Be to, paracetamolio negalima gerti ilgiau nei 2–3 paras.
Kaip dozuoti paracetamolį, kad jis netaptų nuodu?
Visuomet būtina perskaityti konkretaus paracetamolio preparato instrukciją, skirtą vartotojui. Įvairių gamintojų paracetamolis gali būti pavadintas įvairiais pavadinimais (pvz., APAP, Efferalgan, Fervex, Panadol, Paracetamol–ratiopharm), tačiau visuomet mažesnėmis raidėmis būna parašyta ir veiklioji medžiaga, t.y. paracetamolis. Vaikams (kūdikiams) iki 3 mėnesių paracetamolis dozuojamas priklausomai nuo kūno svorio, o vyresniems – priklausomai nuo amžiaus.
Mažyliams iki 3 mėnesių negalima viršyti 10 mg/kg vienam kartui ir tą dozę, esant reikalui, t.y. kūdikio diskomfortui, duoti ne dažniau kaip 4 kartus per parą. Kūdikiams nuo 3 mėnesių iki vienerių metų vienkartinė dozė yra 60–120 mg, 1–5 metų – 120–250 mg, 6–12 metų – 250–500 mg. Vienkartinė dozė per parą gali būti kartojama ne dažniau kaip 4 kartus.
Kuo rečiau duodama vienkartinė dozė, tuo geriau. Negalima tuo pačiu metu paracetamolio girdyti ir naudoti jo žvakutes, nes tai yra tiesus kelias į perdozavimą. Jei buvo vartota žvakutė, esant reikalui, tik po 6–7 valandų, galima sugirdyti vienkartinę paracetamolio dozę. Vaikams negalima duoti jokių „vaistų nuo peršalimo“, skirtų suaugusiesiems, nes juose dažniausiai būna didesnė paracetamolio ir kitų juose esančių veikliųjų medžiagų dozė, nei leistina vaikui. Paracetamolio preparatų negalima vartoti kartu su jokiomis vaistažolių arbatomis.
Ginta Liaugiminienė
„Mamos žurnalas“
