Jei auginate mažą vaiką, šių klausimų neišvengsite.
Konsultuoja Lina Orlovskaja, vaikų ligų gydytoja ir vaikų endokrinologė
- Kada duoti vaistų?
Vieni vaikai greičiau sukarščiuoja nuo bet kokios infekcijos, kitų organizmo temperatūra pakyla, tik esant itin rimtai ligai. Kylanti temperatūra rodo organizmo reaktyvumą, karščiavimas – tai gynybinis organizmo atsakas, reakcija į ligos sukėlėją bei jo išskiriamas toksines medžiagas. Karščiuojant organizme gaminasi antikūnų, kovojančių su ligos sukėlėju. Štai kodėl nebesiūloma mažinti temperatūros, jei ji nėra aukštesnė nei 38,5°C. Jeigu vaikas jaučiasi blogai, yra irzlus, neramus, prastai valgo ir negeria skysčių, galite duoti vaistų ir esant mažesnei temperatūrai.
Situacijos, kai vaistų duoti būtina:
Karščiuojančiam kūdikiui ar mažam vaikui vaistų nuo temperatūros būtina duoti, kai temperatūra pakyla aukščiau nei 38,5°C.
Vaistų nuo temperatūros galite duoti ir ne taip stipriai karščiuojančiam vaikui, jei įtariate, kad jam gali skaudėti gerklę (dėl to jis atsisako valgyti, gerti skysčius) arba ausis. Vaistai nuo temperatūros ne tik „numuša“ karštį, bet ir pagerina savijautą, nuskausmina. Tam puikiai tinka įprastiniai vaistai nuo temperatūros – ibuprofenas ar paracetamolis.
Jei vaikas yra patyręs traukulių dėl temperatūros, negalima laukti, kol temperatūra pakils iki 38,5°C, reikia duoti, kol temperatūra pakilusi iki 38°C
- Ar matuoti temperatūrą naktį?
Dienos metu temperatūrą sergančiam vaikui matuokite kas 3–4 valandas ir visuomet, kai jis tampa irzlus arba vangus.
Sergančiam vaikui ir naktį reikia matuoti temperatūrą kas 3–4 valandas, nes jis pats, temperatūrai pakilus, gali ir neprabusti.
Geriausi yra paprasti kontaktiniai termometrai su minkštu plastmasiniu galiuku. Bekontakčių termometrų parodymai nėra tikslūs, nes jie matuoja odos, bet ne organizmo temperatūrą.
- Kokie vaistai geriau – sirupas ar žvakutės?
Kokią vaisto formą geriau pasirinkti, sirupą ar žvakutę, priklauso nuo situacijos.
Žvakutės geriau tinka, kai vaikas vemia. Kai kurie vaikai nemėgsta sirupų, juos išspjauna ar išvemia, tuomet irgi geriau tinka žvakutės.
Sirupą reikia mokėti sugirdyti. Vaikams iki 2 metų geriausia sirupą girdyti iš specialaus prie vaistų pridedamo švirkšto. Švirkštu pritraukite reikiamą kiekį sirupo, vaiką laikykite pusiau gulomis ant kairės rankos, dešine ranka po truputį sušvirkškite sirupą į burnytę. Nebandykite sušvirkšti viso sirupo iškart, nes vaikas greičiausiai bandys jį išspjauti, bet to, per daug sušvirkštus, jis gali paspringti, geriausia sušvirkšti sirupą dalimis per 3–4 kartus.
Visada geriau naudoti pagal svorį vaikui tinkamą žvakutę nei smulkinti, dalinti per didelę, nes dozavimas nebus visiškai tikslus.
Aukštą temperatūrą būtina numušti kuo greičiau, tačiau nereikia siekti, kad ji nukristų iki 36,6°C. Jei temperatūra sumažėjo žemiau 38,5°C laipsnių, – to pakanka.
- Kaip „pamatuoti“ temperatūrą be termometro?
Jei termometro šalia neturite, geriausia padidėjusią kūno temperatūrą atspindi odos temperatūra nugaroje tarp menčių.
Temperatūrai kylant, vaikas darosi neramus, irzlus, galūnės gali tapti vėsios, oda marmurinė, vaiką krečia drebulys.
Temperatūrai pakilus, parausta skruostukai, oda tampa karšta, o lūpos išdžiūvusios.
- Ką daryti, jei nuo vaistų temperatūra nekrenta?
Jei temperatūra nekrenta, reikia pasinaudoti fiziniais šaldymo būdais:
Nurenkite vaiką, ištrinkite jo kūnelį drungname vandenyje suvilgytu rankšluosčiu.
Paimkite iš šaldymo kameros bet kurį įšalusį produktą, suvyniokite į virtuvinį rankšluostį ir vėsinkite juo kūno vietas, kuriose arti kūno paviršiaus išsidėsčiusios stambiausios kūno kraujagyslės (miego arterijos, kirkšnys, pažastys, alkūnių linkiai, pakinkliai).
Jei šaldytuve turite ledukų, įdėkite juos į keletą polietileninių maišelių, tvirtai užriškite siūlu ir pridėkite prie kirkšnių bei pažastų.
Nesivarginkite dėdami šlapius rankšluostėlius ant kaktos, tai kur kas mažiau efektyvu nei minėtų vietų vėsinimas.
Nerekomenduojama ir kūdikių bei mažų vaikų kūnelius trinti degtine ar spiritu, nes alkoholis rezorbuojasi per odą.
- Ką daryti, jei laikosi 37,2-37,5°C temperatūra?
Kartais ganėtinai ilgai po ligos kaip liekamasis buvusios infekcijos reiškinys būna šiek tiek padidėjusi temperatūra.
Tokios temperatūros nereikia gydyti vaistais. Paprastai ši temperatūra per keletą savaičių nukrenta savaime. Kartais tai užtrunka ir keletą mėnesių, tuomet reikia kreiptis į vaiką prižiūrintį gydytoją, kad būtų atlikti tyrimai dėl galimų ligos komplikacijų, tuberkuliozės, skydliaukės veiklos sutrikimo ir kitų galimų priežasčių. Kai kuriems vaikams būdingas ilgalaikis subfebrilus temperatūros padidėjimas dėl lėtinio nuovargio, nerimo, streso, miego trūkumo.
- Kaip maitinti karščiuojantį vaikutį
Karščiuojančiam vaikui reikia duoti daugiau skysčių, siūlyti juos aktyviai ir dažnai. Jei karščiuoja žindomas kūdikis, jam papildomai skysčių galite ir neduoti, užtenka motinos pieno.
Sočiai maitinti karščiuojančių vaikų nepatartina. Vaikas turi valgyti tik tiek, kiek jam norisi, ir tada, kada norisi. Siūlyti nereikia – duokite valgyti tada, kada vaikas pats paprašys. Maisto virškinimas apsunkina organizmą, todėl jis lėčiau sveiksta.
Karščiuojančio vaiko nepatarčiau maudyti ar vežti į lauką. Tai galima daryti po to, kai vaikas ar kūdikis nebekarščiuoja bent dvi paras.
