Nuo 2009 metų uždrausta importuoti, gaminti ir parduoti gyvsidabrio turinčius matavimo prietaisus (termometrus, barometrus, manometrus, kraujo spaudimo matuoklius).
Kai suduš paskutiniai gyvsidabrio termometrai, juos pamatyti galėsime nebent Medicinos muziejuose. Močiutės sako, kad vis tik gyvsidabriniai termometrai triksliausiai rodė, o elektroniniai rodo su paklaida. Kaip yra iš tikrųjų?
Kodėl buvo nusigręžta nuo gyvsidabrio termometrų
Prancūzijoje buvo paskaičiuota, kad gyvsidabrio termometro gyvavimo laikas ligoninėje yra vos mėnuo – tada jis arba pavagiamas arba sudaužomas. Buityje gyvsidabriniai termometrai irgi trumpaamžiai. Tie, kurie užaugino vaikus, prisimins, kad gyvsidabrio termometrų yra „sunaudoję“ dešimtimis. Klausimas – kur dingo gyvsidabris iš sudužusių termometrų? Visi žinome, kad gyvsidabris – labai toksiškas metalas, o iš termometrų jis lengvai patenka į buitį. Senesniuose namuose tarp grindų plyšių – gyvsidabrio klodai. Kuris ranką prie širdies pridėjęs galėtų pasakyti, kad vaikystėje nežaidė su gyvsidabriu?
Mūsų aplinkoje „taškosi“ tonos gyvsidabrio iš sudužusių termometrų. Tai ekologinė bomba, į kurią jau nebegalima buvo žiūrėti pro pirštus.
Deja, perėjimas prie elektroninių termometrų yra ilgas ir skausmingas – daugumai atrodo, kad gyvsidabriniai termometrai rodė tiksliau. Tikriausiai tas priešiškumas kyla dėl mūsų senovinio mąstymo.
Kai termometrai rodo temperatūrą mašinoje ar už lango, kai ją praneša per TV, mes tikime, nors tuose matavimuose apsieinama be gyvsidabrio. Bet kai tik įlendame į pažastį, regis, gyvsidabriui nėra pakaitalo…
Kaip teisingai pamatuoti temperatūrą elektroniniu termometru
Termometruose nėra jokių stebuklų, užtat mūsų pažastis yra tikras stebuklas! Kas nutinka pažastyje, kai žmogus pakilnoja rankas? Natūralu, kad ji atvėsta, nes pažastyje visada daugiau-mažiau drėgna, tad judant vyksta fizikinis reiškinys – garavimas ir temperatūra mažėja. Štai kodėl gyvsidabrinį termometrą reikėdavo laikyti prispaudus pažastyje mažiausiai 5 minutes, o pageidautina ir ilgiau – tik per tiek laiko pažastis sušildavo ir termometras „pritraukdavo“. Tačiau jei mes į atvėsusią pažastį įdėsime elektroninį termometrą, kuris pirmąją temperatūrą parodo po minutės, pamatysime, kad jos yra vos 35-36 °C. Jei norime, kad elektroninis termometras parodytų tiksliai, reikia jį dėti į gerai pašildytą pažastį. Arba ligonis turi gulėti lovoje, „neplevėsuoti“ rankomis – tada pažastyje temperatūra bus tikslesnė. Tas pats ir matuojant temperatūrą burnoje – matuojant negalima kalbėti, žiovauti, reikia būti užsičiaupus ir laikyti šilumą. Jei matuojant burnoje vaikas rėkia ir verkia, tikslios temperatūros nepamatysite.
Tai ypač aktualu kalbant apie temometrus-čiulptukus. Bus tikra sėkmė, jai sergantis vaikas paims į burną svetimą, nepriprastą čiulptuką ir ramiai pačiulps, kol termometras pamatuos temperatūrą.
Žinoma, yra ramių, tolerantiškų kūdikių, kuriems toks termometras-čiulptukas puikiai tiks. Perkant siūloma pagalvoti, kokio temperamento vaikas, ar jis apskritai ima čiulptuką į burną.
Ar galima su elektroniniu termometru matuoti temperatūrą tiesiojoje žarnoje
Ne tik galima, bet ir rekomenduojama. Tarkime, Danijoje net 97 procentų žmonių (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų) temperatūrą matuojasi išangėje, nes šis matavimo būdas gerokai tikslesnis už matavimą pažastyje. Išangėje, makštyje esanti temperatūra yra tikroji žmogaus kūno vidaus temperatūra, dar vadinama bazine. Tiesa, tuomet reikėtų termometrus dezinfekuoti arba kiekvienam šeimos nariui turėti savo termometrą (užsienyje tai savaime suprantama – kiekvienas šeimos narys turi savo termometrą, kaip ir savo dantų šepetuką). Populiarūs šeimyniniai termometrų rinkiniai – keturi skirtingų spalvų termometrai vienoje dėžutėje. Elektroniniai termometrai yra hermetiški, juo galima plauti, valyti.
Žmonės bijo, kad matuodami elektroniniu termometru „kažką“ išangėje pradurs. Tai neįmanoma, nes elektroninių termometrų antgaliai saugūs.
Tie, kurie labai bijo, gali rinktis elektroninius termometrus su silikoniniais antgaliais arba specialius rektalinius termometrus su apsauga (kad per giliai neįkištumėte).
Matuojant išangėje termometras parodys keliomis dalimis daugiau, nei matuojant pažastyje, bet ta didesnė temperatūra ir bus tikroji kūno temperatūra. Jei pažastyje bus 36,6°C, tai išangėje – 37,0°C, o tai yra normali kūno vidaus temperatūra (natūralu, kad matuojant kūno išorėje, kuri kontaktuoja su aplinka ir atiduoda šilumą, temperatūra bus žemesnė).
Elektroninių termometrų instrukcijose rašoma, kad:
normali temperatūra matuojant pažastyje yra nuo 35,2°C iki 36,7°C
normali temperatūra matuojant išangėje yra nuo 36,2°C iki 37,7°C
normali temperatūra matuojant burnoje yra 35,7°C – 37,3°C
Kaip matote, visame pasaulyje normalia temperatūra laikomas gana didelis intervalas (nelygu kaip ir kuo matuojama) nuo 35,2°C iki 37,7°C, tačiau Lietuvoje norime, kad rodytų 36,6°C – ne mažiau ir ne daugiau!
60 sekundžių ne visada pakaks
Ant elektroninių termometrų parašyta, kad jie temperatūrą parodo jau po 60 sekundžių. Ar tiek laiko pakanka? Tiek sekundžių pakaks, jei matuosime temperatūrą išangėje, tačiau jei matuojame pažastyje ar kaklo raukšlėje, rekomenduojama elektroninį termometrą palaikyti ilgiau.
Ne todėl, kad jis nespės „pritraukti“, o kad paprasčiausiai sušiltų pažastis ir parodytų tikrąją kūno temperatūrą.
Kai elektroninis termometras pradeda skleisti signalą, mamos nustoja matuoti temperatūrą, manydamos, kad tas skaičius, kuris įsižiebė ekranėlyje, yra tikrasis. Iš tikrųjų pypsėjimas parodo, kad baigėsi staigus temperatūros kilimas, bet ji kyla ir toliau.
Jei matuotume temperatūrą išangėje arba gulinčiam, gerai apklotam vaikui pažastyje, tuomet supypsėjus termometrui temperatūra gali ir nebekilti arba pakilti vos vos. Tačiau jei pasigauname vaiką, pasisodiname ir liepiame matuotis pažastyje, tai po minutės termometras parodo tik tarpinę temperatūrą. Reikėtų termometrą palaikyti ilgėliau, ir pamatysite, kad temperatūros žymuo dar pakils.
Reikia būti atidiems matuojant anksti ryte – paprastai po miego organizmas būna lengvai atšalęs (nes miegant sulėtėja visi procesai). Matuojant ryte termometras gali parodyti vos 36,0°C, ir tai bus normalu.
Temperatūros matavimas ausyje
Ausyje temperatūrą matuoti galima, bet tik specialiai tam skirtu infraraudonųjų spindulių termometru. Įprasto termometro kaišioti į ausį jokiu būdu negalima.
Kyla klausimas – kam prireikė kurti ausinius termometrus, nejau pritrūko žmogaus kūne angų, kuriose galima būtų pamatuoti temperatūrą? Ausies būgnelio membrana yra arčiausiai žmogaus termoreguliacinio centro. Visi temperatūros pasikeitimai pirmiausia prasideda čia. Jei vaikas pradėjo sirgti, bet ligos tik pati pradžia, matuodami temperatūrą jo pažastyje pokyčių nepamatysime, užtat matuodami ausyje jau matysime, kad vaikas karščiuoja. Tačiau pamatuoti temperatūrą su ausiniu termometru reikia įgūdžių (ausį reikia šiek tiek patempti, kad išsilygintų ausies landa ir infraraudonųjų spindulių daviklis būtų prie pat būgnelio). Infraraudonųjų spindulių termometrai yra brangesni, bet jais galima matuoti ir aplinkos, kūdikio maistelio, vandens, skirto maudymui, temperatūrą (diapazonas nuo 0 iki 100°C).
Yra ir kaktos termometrų, kurie labai patogūs, nes galima pamatuoti temperatūrą net miegančiam vaikui. Tačiau žmogaus kakta yra ne vienodo karštumo skirtingose vietos (priklausomai nuo kraujagyslių išsidėstymo). Kakta labai reaguoja į aplinkos temperatūrą, emocinę būklę. Be to, pastebėtas reiškinys, pasitaikantis kūdikiams – vazokonstrikcija (kraujagyslių susitraukimas), kitaip – šaltos kaktos efektas, kai pradėjus karščiuoti kūdikio kakta… atvėsta. Naudojantis kaktos termometrais reikia žinoti šias subtilybes.
Kiek tarnaus elektroninis termometras
Jie skirti atlikti 3 000 matavimų – tiek tikrai pakaks, kol užauginsite vaikus, liks ir vaikų vaikams.
„Mamos žurnalas“
