Trijų dienų karštinė – liga, kurią sukelia šeštasis žmogaus herpeso virusas (HV6), todėl ji dar vadinama šeštąja vaikiška liga, kuria, beje, vaikas suserga pirmiausia. Kitos penkios vaikiškos ligos: vėjaraupiai, skarlatina, raudoniukė, tymai, kiaulytė.
Trys pastarosios ligos kontroliuojamos valstybės kompensuojamomis vakcinomis.
Herpes viruso šeimai priklauso beveik 100 narių, septynių iš jų „šeimininkas“ yra žmogus. Herpes virusams būdingas gebėjimas visą gyvenimą gyvuoti atitinkamose „šeimininko“ ląstelėse. Sutrikus imunitetui, toks virusas gali suaktyvėti, todėl herpes viruso sukeltos ligos linkusios pasikartoti.
Inkubacinis tridienės karštinės periodas yra 10 dienų. Užsikrečiama oro lašeliniu būdu, tai yra per kvėpavimo takų sekretą, seiles. Įrodyta, kad 90 proc. naujagimių turi imunitetą, įgytą iš motinos. Šis įgytas imunitetas pradeda nykti, mažyliui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Todėl tridiene karštine serga vyresni nei pusės metų vaikai. Nustatyta, kad beveik visi 3-5 metų vaikai turi antikūnų, kovojančių prieš šį herpes virusą (HV6), taigi persirgę tridiene karštine.
Liga prasideda karščiavimu, dažnai pakyla aukšta +39-40 C laipsnių temperatūra, nėra aiškių virusinio kvėpavimo takų kataro reiškinių (slogos, kosulio). 10-15 proc. atvejų HV6 gali sukelti traukulius – tai ne gimdymo traumos pasekmė, kaip dažnai manoma.
Ligoniukas paprastai karščiuoja tris-keturias dienas. Trečią ligos dieną temperatūra krinta. Apžiūrint galima pastebėti, kad paraudę žiočių lankai, padidėję pakaušio limfmazgiai. Dažniausiai „numušus“ temperatūrą mažylio būklė būna nebloga, jis neatsisako valgyti, geria skysčius, yra aktyvus, žaidžia.
Kai temperatūra nukrenta, ant odelės atsiranda rausvų dėmelių. Tuomet paprastai ir galima nustatyti galutinę tridienės karštinės diagnozę. Bėrimas paprastai prasideda nuo viršaus: kaktos, krūtinės, rankų, vėliau leidžiasi žemyn. Vieni vaikai išberti būna keletą parų, kitiems bėrimas būna neryškus, išlieka keletą valandų, todėl galima jo ir nepastebėti.
Kai imuninė sistema yra sutrikusi, retais atvejais pasitaiko, kad trijų dienų karštinė kartojasi.
Tridienei karštinei specialaus gydymo dažniausiai nereikia, bėrimas išnyksta savaime. Svarbiausia šios ligos metu – karščiuojančiam vaikui „mušti“ temperatūrą, nes gali kilti traukulių pavojus. Tam tiks paracetamolio, ibuprofeno preparatai, tiek žvakutės, tiek sirupai. Būtina, jog vaikas gertų daug skysčių.
Karščiuojantį vaiką visuomet turėtų apžiūrėti vaikų gydytojas, nes ligų, kurių metu pakyla aukšta temperatūra, yra nemažai. Kadangi dažnai ši liga būna pirmoji su dideliu karščiavimu, tėvams ji kelia didelį siaubą. Daroma daug tyrimų, nemažai vaikų net patenka į ligonines, ir tik išbėrus paaiškėja, kokia tai liga. Kartais, norint apsidrausti, karščiuojančiam vaikui skiriama antibiotikų, o po kelių dienų atsiradęs bėrimas palaikomas alerginiu. Norint patvirtinti tridienės karštinės diagnozę, galima atlikti laboratorinius tyrimus, ieškant HV6 antikūnų.
„Mamos žurnalas“
Serga ir suaugusieji ir labai.