Vaikų gydytojai, dirbantys ligoninės stacionaruose, iki šiol nematė tokio vėjaraupių aktyvumo. Gydoma neįprastai daug sunkių pacientų, o tendencija jaučiamas jau nuo rudens. Kai kurie vaikai dėl vėjaraupių patenka net į intensyviosios terapijos skyrius. Šis netikėtas vėjaraupių atgimimas paskatino pasikartoti žinias apie „žalių taškelių“ ligą.
Vaikų ligų gydytoja ir gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja
Be reikalo nuvertintas
Visuomenėje egzistuoja mitas, kad vėjaraupiai yra lengva liga, kuria privalo persirgti visi vaikai. Tačiau nepagalvojama apie gręsiančias vėjaraupių komplikacijas tiek sergančiam vaikui, tiek ir nuo jo užsikrėsiantiems suaugusiesiems.
Vėjaraupiai – ūmi infekcinė liga, sukeliama Herpesviridae šeimai priklausiančio Varicella zoster viruso, pasireiškia pūsleliniu odos bėrimu, odos niežuliu, karščiavimu, nuovargiu, prastu apetitu, galvos ir raumenų skausmais. Pūslelinis bėrimas gali pažeisti ne tik odą, bet ir burnos gleivinę, akių junginę, kartais ir lytinių organų gleivinę bei viršutinius kvėpavimo takus.
Dažniausiai vėjaraupiais serga ikimokyklinio amžiaus vaikai (3–6 metų), bet gali sirgti ir suaugusieji. Suaugusieji dažniausiai serga sunkesnėmis vėjaraupių formomis nei maži vaikai, jiems dažniau pasitaiko komplikacijų. Vėjaraupiai ypač pavojingi nėščioms moterims (užsikrėtus vėjaraupiais iki 28 nėštumo savaitės kyla didelė rizika vaisiaus apsigimimams), kūdikiams, imunosupresiniams asmenims bei pagyvenusiems.
Vėjaraupių komplikacijos gali būti dehidratacija, pūlingos odos ir poodžio infekcijos, pneumonija, meningitas, encefalitas, sepsis. Statistikos duomenimis, nuo vėjaraupių miršta 1 iš 100 000 susirgusių vaikų ir 1 iš 5000 suaugusiųjų.
Persirgus vėjaraupiais, virusas latentinėje formoje organizme (nugaros smegenų nerviniame audinyje) tūno visą gyvenimą, o nusilpus imunitetui gali sukelti juostinę pūslelinę. Imunitetas, persirgus vėjaraupiais, išlieka visą gyvenimą, tačiau kartais vėjaraupiais sergama pakartotinai.
Lakus virusas
Vėjaraupius sukeliantis virusas yra itin lakus ir labai greitai plinta oro erdvėje. Virusas plinta oro lašeliniu keliu nuo užsikrėtusio asmens jam kosėjant, kalbant, čiaudint, bei per virusais užterštus aplinkos daiktus, žaislus, patalynę ir pan. Sergantis vėjaraupiais vaikas platina virusą jau 1–2 dienas prieš atsirandant bėrimams iki 5 dienų po paskutinio bėrimo elemento atsiradimo (iš viso 10–12 dienų).
Ligos inkubacinis periodas gali užtrukti nuo 10 iki 21 dienos, o pati liga trunka apie 5–7 paras. Bėrimai dažniausiai sugyja be randų, tačiau kasantis nuo nešvarių rankų į žaizdeles gali patekti infekcija, tuomet yra didesnė rizika, kad po sugijimo liks randai.
Yra skiepai, bet gal jau persirgau?
Skiepai nuo vėjaraupių patikimai apsaugo tiek nuo vėjaraupių bei komplikacijų, tiek nuo juostinės pūslelinės ateityje. Nuo vėjaraupių skiepijama dviem vakcinos dozėmis. Pasitikrinti, ar anksčiau nepersirgote vėjaraupiais, galite atlikdami Varicella IgG antikūnų tyrimą.
Kadangi vėjaraupių vakcina yra „gyva“, ja negalima skiepyti kūdikių iki 9 mėn., nėščių moterų, žmonių po hemotransfuzijos bei tų, kuriems skirti imunoglobulinai.
Paprastai vėjaraupių vakcina vaikai skiepijami antraisiais gyvenimo metais (kartu su MMR vakcina). Skiepytis galima visiems asmenims, kurie anksčiau nėra sirgę vėjaraupiais ir kuriems nėra kontraindikacijų vakcinacijai.
Planuojant nėštumą, moterys turėtų pasiskiepyti bent tris mėnesius (vėliausiai 1 mėn.) iki nėštumo, arba 1 mėn. po gimdymo. Siekiant apsaugoti nėščiąsias, pasiskiepyti nuo vėjaraupių turėtų visi šeimos nariai, kurie anksčiau nėra sirgę vėjaraupiais. Nuo vėjaraupių galima skiepytis ir praėjus ne daugiau kaip 72 valandoms po kontakto su sergančiuoju, tai padės išvengti pačios ligos arba bent jau sunkesnių jos formų.
Dažniausia – naminė ligos forma
Nekomplikuotomis vėjaraupių formomis segantys vaikai gydomi namie. Niežuliui malšinti skiriama antihistamininių vaistų. Kartais prireikia antivirusinių vaistų. Dieta turėtų būti švelni, maistas nerūgštus, nesūrus, neaštrus, nekarštas. Vaikas turėtų gerti daug vėsių skysčių.
Labai svarbi yra odos higiena: maudyti vaiką geriausiai po dušu, drungnu vandeniu, odą nusausinti švariu, minkštu, išlygintu rankšluosčiu, nagučius kirpti trumpai. Reikėtų dažnai keisti patalynę bei pižamą. Odos dezinfekcijai nepatariamos dažančios dezinfekcinės priemonės (kaip seniau populiari biliantinė žaluma). Tad vėjaraupių pavadinimas „žalių taškelių liga“ jau nebeteko prasmės, o yra tik senų laikų prisiminimas.
Pažeistas, nukasytas odos vietas raminkite specialios paskirties tepalais, kurie mažina uždegimą ir gerina gijimą.
