Pasauliui skaičiuojant penkmetį nuo COVID-19 pradžios, daugeliui mūsų nesinori net prisiminti pandemijos laikotarpio. Tačiau socialinius pandemijos padarinius vis dar jaučia epidemiologai – kilusi priešprieša dėl naujų vakcinų sumažino bendras skiepijimosi apimtis, ypač – naujagimių, kūdikių ir vaikų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pastebi, kad tėvai labiau domisi Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje esančių vakcinų gamintojais ir sudėtimi, o daugelį nuramina specialistų profesionali konsultacija. Kviečiame susipažinti su pagrindiniais vakcinų skirtumais ir gauti lengvai suprantamus atsakymus apie skiepų sudėtis.
RNR technologijos – tik COVID-19 vakcinose
COVID-19 vakcinose buvo panaudota RNR molekulės technologija. Jos pagrindas – pristatyti ląstelėms instrukcijas (RNR) sukurti SARS-CoV-2 viruso baltymą. Organizmo imuninė sistema atpažįsta šį baltymą kaip svetimą ir sukuria imuninį atsaką.
RNR technologija jau anksčiau buvo tiriama onkologijos srityje. Mokslininkai bandė naudoti RNR terapijas naikinant vėžines ląsteles ir kovoje su navikais. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, mokslininkai pritaikė šią jau ištirtą technologiją ir vakcinos gamybai. Tai paaiškina, kodėl COVID-19 vakcinos buvo sukurtos taip greitai – pagrindinė technologija jau egzistavo, reikėjo pritaikyti ją naujam tikslui.
NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė teigia, kad vakcinos kilmės priešistorės nežinantiems žmonėms iki šiol kyla spekuliatyvių klausimų apie skiepų patikimumą, todėl nepaliaujama šviesti visuomenės. „Pandemija įnešė daug nepasitikėjimo vakcinomis, nes skiepų sudėtimi ėmė domėtis visi. Dėl to daug mitų atsirado ir apie dešimtmečius medicinoje naudojamas kitas vakcinas“, – apgailestauja D. Razmuvienė.
Anot jos, pirmiausia svarbu žinoti, kad RNR tipo vakcinos pritaikytos tik COVID pandemijai suvaldyti ir kitiems, profilaktinio ar rekomendacinio tipo, skiepams nėra naudojamos.
RNR vakcinų gamybos technologija yra itin greita – vakciną galima sukurti per 4-6 mėnesius. Ši technologija vaistų onkologiniams ligoniams gamyboje naudojama jau apie 20 metų. Medikų akimis tai – logiškas išradimas, tačiau verta priminti, kad 2023 m. Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta būtent už atradimus, leidusius sukurti veiksmingas RNR vakcinas nuo COVID-19. Taigi, išradimas nebuvo paprastas ir vertas viso pasaulio pagarbos.
Kaip suprasti „gyvas“ ir „negyvas“ vakcinas?
Vaikai, pagal LR Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Kokia yra vaikams skiriamų vakcinų ir vakcinų nuo užkrečiamųjų ligų suaugusiems asmenims sudėtis?
Gydytoja epidemiologė D. Razmuvienė akcentuoja, kad visos vakcinos nuo šių ligų pagamintos „senuoju“ būdu – naudojant gyvus susilpnintus arba negyvus (inaktyvuotus) virusus, bakterijas.
Gyvos susilpnintos vakcinos naudojamos skiepijant nuo tymų, kiaulytės, raudonukės, vėjaraupių, rotavirusinės infekcijos ir tuberkuliozės. Svarbiausias jų privalumas – tai itin aukštas antikūnų titras, suteikiantis 95-98 proc. efektyvią imuniteto apsaugą.
Negyvos vakcinos (vadinamosios inaktyvuotos) naudojamos skiepijant nuo poliomielito ir erkinio encefalito. Vakcinos gaminimo metu virusai užslopinami ir patekę į organizmą negali sukelti ligos.
„Šiuolaikinės vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos, stabligės, difterijos, kokliušo nei taip pat išsiskiria tuo, jog jose nėra pačių bakterijų, o tik jų toksinas. Būtent ši cheminė modifikacija leidžia organizmui gaminti apsaugą (antikūnus) prieš bakterijos toksiną“, – primena D. Razmuvienė.
Pačios naujausios – hepatito B bei žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vakcinos – gaminamos genų inžinerijos metodu. Jos taip pat užtikrina 95-98 proc. efektyvumą.
„Pagrindinis skirtumas tarp gyvų susilpnintų ir inaktyvuotų vakcinų yra tas, kad gyvos susilpnintos vakcinos turi itin aukštą antikūnų titrą ir jų efektyvumą užtikriname vienu-dviem dūriais. Inaktyvuotos vakcinos turi žemesnį antikūnų titrą, todėl norint įgyti ilgalaikį imunitetą, reikia kelių skiepo dozių arba periodiškai – kas keletą metų ar dešimtmetį, pasiskiepyti iš naujo ir taip priminti organizmui apie tolimesnę antikūnų gamybą“, – pasakoja NVSC gydytoja epidemiologė.
Pašnekovė ragina suprasti, kad virusai, bakterijos yra gyvi mikroorganizmai ir jų pagrindinis tikslas – išlikti, evoliucionuoti. Dėl to meningokoko B vakcinos gamyba užtruko 20 metų, o nuo ŽIV ar AIDS vakcinos iki šiol nėra, nes virusas arba bakterija geba save transformuoti taip, jog mokslą apgauna vėl ir vėl.
Viskas apie gripo vakcinos sudėtį
Kodėl gripo vakcina sezoninė ir organizmo apsaugą garantuoja tik 4-6 mėnesiams? Juk būtų taip patogu apsaugą įgauti ilgesniam laikui! D. Razmuvienė primena, jog pagrindinė priežastis – kasmet mutuojantis virusas. Gaminant vakciną, kasmet naudojama ta pati fiziologinė terpė, į kurią sudedami tie antigenai, kurie, mokslininkų sekos skaičiavimu, cirkuliuos aplinkoje ateinantį sezoną. „Būtent dėl to nėra loginės prasmės vakciną stiprinti ilgesnę imuniteto apsaugą duodančiais adjuvantais. Net jei apsauga ir išsilaikytų kelerius metus, ateinantį gripo sezoną reikalinga nauja vakcina, kurios sudėtis atitiktų jau kitus cirkuliuosiančius gripo virusus“, – akcentuoja D. Razmuvienė.
Anot pašnekovės, tas pats galioja ir mutuojančiam COVID-19 virusui. Taigi skiepytis su 2022 metais naudota vakcina nėra prasmės – tai turi būti 2025 m. virusui pritaikyta vakcina.
Ar COVID-19 vakcinos gamybos būdas iš esmės pasikeitė nuo 2021 m., kai pradėta masinė vakcinacija? D. Razmuvienės teigimu, naudojama ta pati RNR gamybos platforma, tačiau procesas tobulėja ir, pavyzdžiui, jau yra vaikams pritaikyta vakcina. Mokslininkai negesina vilčių kada nors sukurti bendrą gripo ir COVID-19 vakciną, tačiau kol kas atlikti moksliniai tyrimai nepasiteisino.
