Nors valstybė apmoka vis daugiau vakcinų, tėvai vaikus skiepija nenoriai. Temą apie skiepus tęsia vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.
Kai ateina laikas vaiką skiepyti, neretai kyla daug klausimų. Dažniausi jų:
Ar vakcinos yra saugios?
Ar paskiepytas vaikas nesusirgs?
Ar vakcinos vaiko neužkrės liga, nuo kurios apsaugoti yra skirtos?
Ar vakcinos nesusilpnins vaiko sveikatos?
Ar kūdikių ir vaikų neskiepijimo rizika yra didesnė už apsaugą nuo ligų, kurių galima išvengti paskiepijus?
Ar vakcinos neužkrės vaiko jam pavojingomis medžiagomis?
Kodėl patariama skiepyti nuo tokios lengvos ligos kaip vėjaraupiai?
Kiek laiko išlieka imunitetas pasiskiepijus?
Kokie yra natūralaus ir įgyto imuniteto skirtumai?
Kodėl alergija kiaušiniams yra kontraindikacija skiepytis?
Atsakymų daug
Pradėti reikėtų nu to, kad valstybės registruoja tik tas vakcinas, kurios atitinka griežtus kokybės ir saugos standartus. Naujos vakcinos licencijuojamos tik atlikus išsamius laboratorinius ir klinikinius tyrimus, o saugumo stebėjimas tęsiamas net ir patvirtinus. Toliau vykdomi tobulinimai, kurie palengvina galimą šalutinį poveikį ir užtikrina geriausius įmanomus saugos standartus. Dėl to rimtas šalutinis vakcinų poveikis pasireiškia retai.
Daugelis ligų, kurių galima išvengti skiepijant, gali būti ypač pavojingos vaikams, ypač mažiems, nes neįmanoma iš anksto pasakyti, ar vaikas susirgs sunkia, ar lengva forma, atsiras ar neatsiras ligos komplikacijų. Neskiepijant vaikui gresia pavojus sunkiai susirgti, patirti skausmą, negalią ir net mirti nuo tokių ligų kaip tymai ir kokliušas.
Daug didesnė tikimybė, kad vaikui pakenks liga, kurios galima išvengti skiepijant, nei skiepijant ar po paskiepijimo kartais atsirandantys nemalonūs jutimai ir šalutiniai vakcinos poveikiai. Trumpalaikis skausmas vakcinos sušvirkštimo metu yra niekis, lyginant su nemaloniais jutimais, kurie gali atsirasti, jei vaikas susirgs.
*Beveik visi negalavimai ar nemalonūs pojūčiai po skiepijimo yra nedideli ir laikini – trunka tik kelias dienas. Pavyzdžiui, skausminga injekcijos vieta ar nedidelis karščiavimas. Juos dažnai galima suvaldyti vartojant nereceptinius vaistus nuo skausmo, kaip patarė gydytojas, arba uždėjus vėsų kompresą ant injekcijos vietos. Retais atvejais vakcinos gali sukelti alergines reakcijas. Jei vaikas buvo alergiškas maistui ar vaistams arba anksčiau turėjo problemų po paskiepijimo, pasakykite jo gydytojui prieš skiepijimą. Kiekvienais metais milijonai vaikų yra saugiai paskiepijami ir tik nedaugelis patiria rimtų šalutinių poveikių.
Vakcinos padeda apsaugoti vaikus nuo skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų ir mirties, ypač mažus, nes jų imuninė sistema dar tik vystosi. Jei vaiko neskiepysite, primirštos labai užkrečiamos ligos, tokios kaip tymai, kokliušas, difterija ir poliomielitas, vėl sugrįš. Vakcinos gelbsti gyvybes. Apskaičiuota, kad vien nuo tymų skiepai 2000–2017 m. užkirto kelią daugiau kaip 21 milijonui mirčių.
Tėvai, galvojantys vaiko neskiepyti nuo ligų, kurios yra primirštos ir nuo kurių saugo vakcinos, klysta. Jei vienas žmogus galvoja apie skiepų praleidimą, nepaneigtina, kad kiti gali taip pat galvoti. Mūsų mobiliame pasaulyje neįmanoma pasakyti, ar vaikas susitiks ar ne su sergančiuoju. Aišku viena, kad jei nesiskiepijusių bus daug, liga paplis greitai. Kiekvienas neskiepytas vaikas suteikia dar vieną galimybę labai užkrečiamoms ligoms išplisti.
Neįmanoma užsikrėsti nuo vakcinos, pagamintos naudojant negyvas bakterijas ar virusus arba tik dalį bakterijos ar viruso. Tik vėjaraupių, tymų, epideminio parotito („kiaulytės“) ir raudonukės vakcinos kartais gali sukelti vaikui lengvą ligos formą. Tačiau beveik visada ji būna daug lengvesnė nei tuo atveju, jei vaikas užsikrėstų vieną ar kitą ligą sukeliančiu virusu. Tačiau vaikams, kurių imuninė sistema silpna, pavyzdžiui, gydomiems nuo vėžio, šios vakcinos gali sukelti problemų.
Nėra įrodymų, jog kelios vakcinos, vienu metu sušvirkštos į skirtingas vietas, pakenktų sveiko vaiko imuninei sistemai ar ją pakirstų. Paskiepijus vaiko imuninė sistemą išmoksta greitai atpažinti sukėlėją ir su juo kovoti. Priklausomai nuo imuninio atsako stiprumo, vaikas suserga arba ne. Jei ateityje vaikas „susitiks“ su sukėlėju, nuo kurio buvo tinkamai paskiepytas, jo imuninė sistema jau mokės su juo kovoti, ir jis nesusirgs. Vakcinos padeda organizmui sukurti imuninį atsaką, kuris jį apsaugotų, jei ateityje jis susitiks su ligos sukėlėju. Jos nėra 100 procentų efektyvios, nes individualios imuninės sistemos yra nevienodos. Dėl to kai kada asmens imuninė sistema gali sureaguoti silpniau, t. y. po imunizacijos jis nebus veiksmingai apsaugotas.
Kiekvieną dieną sveiko kūdikio imuninė sistema sėkmingai kovoja su tūkstančiais mikrobų (virusų, bakterijų) kaip antigenais – organizmui svetimomis medžiagomis. Antigenai yra mikrobų dalys, dėl kurių organizmo imuninė sistema imasi darbo, kad sukurtų antikūnus, kovojančius su ligų sukėlėjais. Vakcinose esantys antigenai yra iš pačių mikrobų, tačiau mikrobai yra susilpninti arba sunaikinti, todėl jie negali sukelti ligos. Net jei kūdikis per vieną dieną paskiepijamas keliais skiepais, vakcinose yra tik nedidelė dalis antigenų, su kuriais jis kasdien susiduria savo aplinkoje. Vakcinose yra nedaug antigenų, palyginti su jų kiekiu, kuris tvyro bet kurio amžiaus vaiko aplinkoje.
Vaikai ir suaugusieji kasdien susiduria su šimtais virusų, bakterijų, nuo kurių būtina apsiginti, kurie veikia imuninę sistemą, tikrina jos budrumą ir galias. Imunitetui susiformuoti, priklausomai nuo ligos, reikalingas skirtingas vakcinos dozių skaičius. Kitaip tariant, nepasitarus su vaiko gydytoju sumažinti vakcinos dozių skaičių, reikalingą nuo ligos saugančiam imunitetui susiformuoti, yra klaida.
Kūdikiai pradedami skiepyti anksti, nes būdami maži jie yra jautrūs ligoms, nuo kurių pradedami skiepyti. Tarptautiniu mokslininkų sutarimu rekomenduojama skiepijimo schema apsaugo kūdikius ir vaikus, suteikdama galimybę įgyti imunitetą ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu iki susiduriant su gyvybei pavojingomis ligomis, kurios gali būti labai sunkios, net pavojingos gyvybei.
Labai svarbu yra skiepytis pagal vakcinų įšvirkštimų kalendorių. Jis padeda greičiau baigti kiekvieną kelių dozių seriją ir kokybiškiau, geriau sukurti apsaugą nuo vienos ar kitos skiepais valdomos infekcinės ligos. Kitaip tariant, netikslinga atidėlioti skiepus, palaukti, „kol paaugs“. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad palaukimas užtikrina saugią ar veiksmingą apsaugą. Kiekvieną kartą, kai atidedate vakciną, paliekate vaiką pažeidžiamą ligoms. Kai dėl ligos ar kontakto su ūmiai sergančiu šeimos nariu nepavyksta paisyti skiepų kalendoriaus, vaiko gydytojas sudaro individualų skiepijimo kalendorių.
Dėl vakcinų dabar labai retai pasitaiko sunkių ligų, kurios anksčiau kėlė didelę grėsmę vaikams, ypač mažiems, ir suaugusiesiems. Svarbu, kad būtų pasiskiepiję daugiau nei 90 procentų žmonių, nes tik tuomet ligos plitimas stabdomas ir visuomenė išlieka saugi. Taip susiformuoja kolektyvinis imunitetas, kuris apsaugo tuos, kurie dėl sveikatos būklės negali pasiskiepyti ir kurių imuninė sistema dėl įvairų priežasčių dirba silpniau. Kolektyvinis imunitetas užkerta kelią ligos protrūkiams, nes apsunkina ligos plitimą. Liga tampa vis retesnė, kartais net visiškai išnyksta bendruomenėje. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis kūdikiai gali gauti laikiną imunitetą iš mamos, tačiau tik nuo ligų, kurioms mama turi imunitetą. Išimtinai žindomiems kūdikiams laikinai yra mažesnė ausų, kvėpavimo takų infekcijų ir viduriavimo rizika. Tačiau motinos pienas neapsaugo vaikų nuo visų ligų. Net ir žindomiems kūdikiams vakcinos yra veiksmingiausia daugelio ligų prevencijos priemonė. Kūdikiui reikalinga ilgalaikė apsauga, kuri susiformuos, kai jis bus paskiepytas visomis rekomenduojamomis vakcinomis. Vitaminai, fizinio gydymo procedūros (pvz., masažas), akupunktūra, gydymas vaistažolėmis ir homeopatiniais vaistais yra visiškai neveiksmingi, užkertant kelią ligoms, kurių galima išvengti skiepais.
Išsamūs moksliniai tyrimai rodo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių vakcinų ir autizmo, astmos, staigios kūdikio mirties (SIDS), išsėtinės sklerozės, diabeto ar autoimuninės ligos ryšį. Taip pat nėra jokio ryšio tarp tiomersalio (organinio gyvsidabrio junginio, aptinkamo tik daugiadozėse gripo vakcinos ampulėse, kurios į Lietuvą nepatenka) ir autizmo. Autizmo simptomų atsiradimas dažnai sutampa su vakcinų vartojimo laiku, tačiau neturi nieko bendro su vakcinomis. Nepageidaujamas vakcinų poveikis yra nuodugniai stebimas naudojant kelias ataskaitų sistemas, o šiose sistemose nėra įrodymų, patvirtinančių ryšį su minėtomis ligomis ir tiomersaliu.
Nėra įrodymų, jog skiepai kelia grėsmę ilgam ir sveikam gyvenimui. Tačiau žinoma, kad skiepų trūkumas kelia grėsmę ilgam ir sveikam gyvenimui.
Neskiepyti nuo vėjaraupių, nors yra susidariusi nuomonė, kad tai nesunki vaikystės liga, rizikinga. Natūrali vėjaraupių infekcija gali sukelti plaučių uždegimą, odos supūliavimą, po to randų susiformavimą, o vakcinos sukelia įšvirkštimo vietos skausmą tik kelias dienas. Nėra būdų ir priemonių iš anksto nustatyti, kokia bus ligos eiga. Vėjaraupiai nėra nekalta liga. Jais persirgus, natūralus imunitetas įgyjamas, tačiau juostinės pūslelinės rizika išlieka visam gyvenimui. Vakcinos padeda išvengti minėtos ligos rizikos. Vakcinos yra gerai ištirtos, o šalutinis poveikis – lengvas ir laikinas, palyginti su galimomis ligos komplikacijomis.
Paskiepijus vakcina, organizme susiformavęs imunitetas nuo ligos saugo įvairų laiko tarpą. Pavyzdžiui, du vakcinos nuo hepatito B (kepenų uždegimo sukelto B tipo viruso) ir tymų įšvirkštimai nuo ligos saugo visą gyvenimą. Kiti, pavyzdžiui, nuo stabligės vakcinos susiformavęs imunitetas, trunka daugelį metų, tačiau, norint toliau apsaugoti nuo ligos, vakciną reikia periodiškai įšvirkšti. Kokliušo vakcina irgi nesuteikia imuniteto visam gyvenimui, ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl protrūkių vis dar vyksta. Kokliušas nėra rimta problema vyresniems vaikams ir suaugusiesiems, tačiau ji labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Būtina neužmiršti kasmet pasiskiepyti nuo gripo ir COVID 19, nes jų sukėlėjai nuolat kinta. Šių ligų vakcinos kasmet atnaujinamos, įtraukiant naujausias viruso padermes.
Kai kada, pavyzdžiui nuo tymų, jais persirgus, imunitetas trunka ilgiau už įgytą skiepijant. Tačiau natūralios infekcijos rizika yra didesnė už kiekvienos rekomenduojamos vakcinos skiepijimo riziką. Pavyzdžiui, laukinė tymų infekcija sukelia encefalitą (smegenų uždegimą) vienam iš 1000 užsikrėtusiųjų. Apskritai nuo tymų infekcijos miršta du iš 1000 užsikrėtusių asmenų. Tuo tarpu kombinuota MMR (tymų, epideminio parotito ir raudonukės) vakcina sunkią alerginę reakciją sukelia tik vienam iš milijono paskiepytų asmenų, kartu apsaugodama nuo tymų infekcijos. Vakcinomis įgyto imuniteto nauda nepaprastai nusveria rimtą natūralios infekcijos riziką. Taip pat moksliniai tyrimai yra įrodę, kad Hib (Haemophilus influenzae b tipo) ir stabligės vakcinos suteikia veiksmingesnį imunitetą nei natūrali infekcija.
Vakcinų sudėtis
Vakcinose yra labai mažas kiekis tėvams baimę keliančių medžiagų, kurios būtinos gaminant vakciną arba užtikrinant, kad galutinis produktas būtų saugus ir veiksmingas:
Tiomersalis, gyvsidabrio turintis junginys, kaip konservantas, aptinkamas tik daugiadozėse gripo vakcinos ampulėse, kurios retai naudojamos ir į Lietuvą nepatenka.
Aliuminio druskos naudojamos siekiant padėti organizmui išsiugdyti geresnį imuninį atsaką.
Cukrus ir želatina naudojami tam, kad vakcina išliktų stipri transportavimo ir laikymo metu.
Formaldehidas naudojamas virusams ir jų toksinams inaktyvuoti vakcinos gamybos proceso metu.
Antibiotikas neomicinas naudojamas vakcinos gamybos proceso metu, kad būtų išvengta užteršimo bakterijomis.
Dauguma gripo vakcinų yra kuriamos, pasitelkiant vištų kiaušinių baltymus. Nors vakcinos kūrimo metu dauguma kiaušinių baltymų pašalinama, tačiau lieka tam tikras susirūpinimas, kad jos gali sukelti alerginę reakciją asmenims, turintiems alergiją kiaušiniams. Dėl to, jei vaikui buvo gydytojo alergologo nustatyta alergija kiaušiniams, jo nedera skiepyti gripo vakcina, kuriai pagaminti buvo panaudoti kiaušinio baltymai.
Daugeliu atvejų vakcinose esančių sudedamųjų dalių dozė yra net mažesnė už tą, kuri natūraliai yra aplinkoje.
