Skiepų tema sprogo per kovido pandemiją. Supriešino šeimas, suerzino visuomenę. Pasaulis grįžo į savo vėžes, tačiau požiūris į skiepus nesugrįžo. Nors valstybė apmoka vis daugiau vakcinų, tėvai vaikus skiepija nenoriai.
Nutarėme imtis temos dar kartą, mums padės vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras.
Kokia nauda
Naudų vardinimas tėvams – kaip uodo zyzimas. Atrodo, jau girdėta, kiek galima kalbėti apie tą patį. Vis dėlto, tegul tai būna pirmasis straipsnio skyrelis. Jeigu įtikins, galėsite nebeskaityti tolesnių.
Naudos iš skiepų nemažai:
Geriau užkirsti kelią ligoms, nei jas gydyti, nepriklausomai nuo sukėlėjo rūšies – atitinkamos bakterijos, juolab viruso.
Skiepai leidžia išvengti ligų, nuo kurių vaikas paskiepytas, komplikacijų, kurios kartais gali būti mirtinos.
Laiku paskiepytas vaikas neužkrečia kitų vaikų ir suaugusiųjų.
Kai nuo užkrečiamos ligos, kurios išvengti padeda skiepai, kasmet paskiepijama daugiau nei 90 procentų vaikų, – užkertamas kelias ligai plisti bendruomenėje.
Daugiau nei 90 procentų vaikų paskiepijimo aprėptis labai sumažina suaugusių sergamumą skiepais valdomomis užkrečiamosiomis ligomis.
Pradėkime nuo tymų
Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje kūdikiai ir vaikai nemokamai skiepijami nuo 14 užkrečiamų ligų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NSVC) pastebi, kad nuo 2010 metų paskiepytų vaikų skaičiai ėmė mažėti. 2024 m. – trečius metus iš eilės – nuo nė vienos skiepais valdomos ligos nepaskiepyta daugiau 90 procentų amžiaus vaikų.
Didžiausią susirūpinimą kelia skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito (kiaulytės) ir raudonukės aprėptys. 2024 m. Lietuvoje buvo užregistruota 30 tymų atvejų, 9 iš jų buvo vaikai iki 17 metų. Beveik 67 proc. visų susirgusiųjų buvo nepaskiepyti arba jų skiepijimo būklė neaiški. 43 proc. susirgusiųjų tymais buvo gydomi ligoninėse. 2025 m. jau užregistruotas vienas tymų atvejis. Susirgusiojo skiepų būklės vaikystėje išsiaiškinti nepavyko.
Nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito (kiaulytės) skiepijama MMR vakcina. Pirmoji vakcinos dozė skiriama 15–16 mėn., o antroji – 6–7 metų vaikams. Nepasiskiepijus laiku sudaromas individualus skiepijimo grafikas.
Tymai pavojingi, nes lengvai plinta visuomenėje, o 1–3 iš 1000 susirgusiųjų miršta. Be to, galimos komplikacijos: plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, ūminis smegenų uždegimas, kuris dažnai sukelia negrįžtamą smegenų pakenkimą. Nėščiosioms tymai gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir kitas komplikacijas. Blogiausia, kad nuo tymų nėra gydymo. Būklei palengvinti gali būti taikomas tik simptominis gydymas.
Neįmanoma nuspėti, kaip sunkiai sirgs vaikas ar suaugęs žmogus, užsikrėtęs skiepais valdoma užkrečiamąja liga. Pavyzdžiui, vaikas, persirgęs epideminiu parotitu, ateityje gali likti nevaisingas.
Antroji bjaurybė – kokliušas
Pasak NVSC epidemiologės D. Razmuvienės, dėl sumažėjusių skiepų aprėpčių drastiškai didėja sergamumas kokliušu. Iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. pastaroji liga nustatyta 355 asmenims – vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems – kai anksčiau būdavo registruojama 7–10 atvejų per metus.
Kokliušas yra ūminė bakterinė liga, plintanti oro lašeliniu keliu. Pavojinga dėl didelio užkrečiamumo (vienas sergantis gali užkrėsti 12–15 imlių bet kurio amžiaus žmonių). Pavojingiausias kūdikiams iki 6 mėnesių, nes per kosulio priepuolį gali sustoti smegenyse esantis kvėpavimo centras ir dėl to ištikti mirtis. Kokliušas gali sukelti sunkias komplikacijas: vidurinės ausies, plaučių, smegenų uždegimą, traukulius, skysčių netekimą apetito, miego sutrikimus. Liga labai ilga, vaikas gali kosėti 2 mėnesius. Deja, nei pasiskiepijus, nei persirgus natūraliai, imuninis atsakas nesusidaro visam gyvenimui. Po pilno skiepų kurso imunitetas susiformuoja 7–10 metų, persirgus natūraliai – keleriems metams. Tai reiškia, kad nuo kokliušo reikia skiepytis kas 7–10 metų.
Trečioji kompanijoje – difterija
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia, kad pastebima nerimo ženklų dėl augančio difterijos atvejų skaičiaus. 2024 m. Latvijoje nuo difterijos mirė vienas vaikas. Todėl svarbu neprarasti budrumo – daugiau nei 90 procentų vaikų turi būti paskiepyti pagal vaikų profilaktinių skiepų kalendorių, o suaugusiesiems skiepus reikia kartoti kas 5–10 metų. Vyresni nei 26 metų amžiaus žmonės kas dešimtmetį nuo difterijos skiepijami valstybės lėšomis.
Difterija yra ūmi ir viena sunkiausių užkrečiamųjų ligų, plintanti oro lašiniu būdu, pasižyminti dideliu mirtingumu. Ligos sukėlėja – bakterija difterijos lazdelė – ypatinga tuo, kad į aplinką išskiria stiprų nuodą, kuris ir sukelia visus difterijai būdingus ligos požymius bei pažeidžia įvairius organus.
Ne iki galo išnykęs poliomielitas
Dar žinomas kaip „vaikų paralyžius“, gali sukelti rimtus judėjimo sutrikimus ir net mirtį. Nors ši liga daugelyje pasaulio šalių suvaldyta, bet vis dar aptinkama kai kuriuose regionuose. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, kol poliomielito viruso cirkuliacija pasaulyje nėra sustabdyta, visos šalys turi išlikti budrios dėl įvežtinės poliomielito rizikos. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo poliomielito nemokamai skiepijami 2, 4, 6, 18 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus vaikai. Penkios šios vakcinos dozės reikalingos tam, kad susidarytų pakankamas imunitetas ir vaikai nesusirgtų, jei turėtų kontaktą su virusu.
Vyšnia ant torto – žaibinis meningokokas
Skiepai padeda apsisaugoti ir nuo pavojingos, žaibiškai progresuojančios ligos – meningokokinės infekcijos. Nuo B tipo meningokokinės infekcijos kūdikiai nemokamai skiepijami nuo 2018 m. liepos 1 d. Meningokokinė infekcija pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų. Esant sunkiai ligos eigai, galimos tokios komplikacijos kaip nuolatinis smegenų pažeidimas, klausos praradimas, inkstų nepakankamumas, būtinybė amputuoti rankas ar kojas arba lėtiniai nervų sistemos sutrikimai. Meningokokine liga susirgusių asmenų mirtingumas svyruoja nuo 10 iki 15 proc., net ir esant skubiai medicininei intervencijai.
Ne taip pavojinga, bet kam sirgti, jei galima nesirgti
Dar vienas palengvinimas – skiepas nuo rotavirusinės infekcijos. Rotavirusų sukeltos žarnyno infekcijos sunkiausios formos būdingos 3–35 mėnesių vaikams. Viduriuojant ir vemiant netenkama daug vandens ir druskų, todėl tai mažiukams labai pavojinga. Sunki dehidratacija gali būti labai pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Priklausomai nuo gamintojo, skiepijimo schemą sudaro 2 ar 3 dozės.
Nuo vėjaraupių patariama skiepyti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius, nes pastarieji serga sunkiau nei vaikai, dažniau atsiranda komplikacijų. Labai pavojinga vėjaraupių infekcija yra nėščioms moterims ir žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs. Vėjaraupiai gali sukelti pavojingų komplikacijų: plaučių, smegenų uždegimą, odos supūliavimą, randų susiformavimą, kraujo užkrėtimą. Persirgus vėjaraupiais, virusas lieka kūne ir gali sukelti juostinę pūslelinę – itin skausmingą būklę, kuri dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje. „Vėjaraupių vakarėliai“ – sąmoningas vaikų užkrėtimas vėjaraupiais – laikomas bloga idėja, nes nėra garantijos, kad susirgęs vaikas nepatirs komplikacijų, nuo jo neužsikrės asmenys su silpna imunine sistema ar nėščios moterys.
Susiję streaipsniai
