Prasidėjus naujiems mokslo metams, užkrečiamų ligų kreivė šauna į viršų. Kyla slogų, kosulių, viduriavimų vajus, sujuda spalinukės, utėlės ir kiti parazitai. Gera žinia – ši banga po kurio laiko nuslūgsta.
Kodėl sukėlėjai suveši
„Prasidėjus mokslo metams, vaikų ligų gydytojai teoriškai galėtų atsikvėpti – iki rugsėjo 15 dienos baigiamas moksleivių ir darželinukų privalomas sveikatos patikrinimas. Deja, atokvėpio nebūna. Susirinkus į ugdymo kolektyvus, sergamumas žaibiškai plinta: vienas peršalęs vaikas užkrečia kitus, o tėvai stebisi – kaip čia gali būti, šitokia graži vasara buvo, saulė, jūra, vaisiai ir kiti natūralūs vitaminai, o mano vaikas serga“, – komentuoja vaikų ligų gydytoja Rimanta Burnickienė.
Šį efektą visi patyrėme per karantinus. Sėdėdami namie, vaikai nesirgo, o kai išėjo į kolektyvus, virusai ir kiti sukėlėjai puolė dviguba jėga. Sergamumas buvo kur kas didesnis, nei įprasta.
Priežastys, kodėl rugsėjo mėnesį sukėlėjai puola, nesunkiai atspėjamos:
- Sukėlėjai irgi nori gyventi, daugintis ir plisti. Vasarą vaikai nesibūrė į kolektyvus, sukėlėjams buvo badmetis. Rugsėjo mėnesį jie skuba atsigriebti.
- Vaikai (ir tėvai) po laukinės vasaros yra šiek tiek praradę higienos įgūdžius. Kai higienos standartai žemi, sukėlėjai siautėja.
- Vaiko imuninė sistema rugsėjo mėnesį šiek tiek išsiderina – dėl streso, kuris kyla adaptuojantis. Juk pasikeičia miegas, maistas, krūvis. Susijaudinęs organizmas yra labiau imlus ligoms.
Tipiškos rudens pradžios ligos
Pasak gydytojos, rugsėjį dažniausi susirgimai vienareikšmiškai yra plintantys oro-lašeliniu ir kontaktiniu būdu: viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, tonzilitas, bronchitas, stomatitas, laringitas, vėjaraupiai, viduriavimą sukeliančios infekcijos. Taip pat parazitai.
Vienos infekcijos (vėjaraupių ar rota-) plinta agresyviai, kitos – vangiai. Kai kurie sukėlėjai yra atsparūs, o kai kurie labai greitai neutralizuojami tiesiog plaunant rankas ir vėdinant kambarius. Nuo tų – landžiųjų, itin gyvybingų – sukėlėjų apsisaugoti gana sunku. Tačiau nuo milžiniškos gvardijos sukėlėjų, kurie nėra tokie atsparūs, išsisukti nėra labai sudėtinga.
Dėl to rudenį gydytojai iš tėvų tikisi didesnio atidumo higienai, tvarkai, rutinai.
Patobulintos higienos taisyklės namuose
Rankų plovimas namie. Darželiuose taikomos gana griežtos higienos normos, net kūdikėliai plaunasi rankas keletą kartų per dieną, turi savo muiliukus ir rankšluostukus (ar naudojasi vienkartiniais rankšluosčiais).
Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sirgimą kvėpavimo takų ligomis.
Svarbiausi rankų plovimo principai: plauti rankas reikia dažnai, ypač prieš valgį, po tualeto naudojimo, po važiavimo viešuoju transportu, grįžus iš lauko, po kontakto su gyvūnais, po kosėjimo ar čiaudėjimo. Rankas reikia plauti šiltu vandeniu ir muilu. Plovimo trukmė – ne trumpiau nei 20 sekundžių. Reikia kruopščiai nuplauti visas rankų dalis, įskaitant delnus, pirštų galiukus, tarpupirščius ir riešus.
Darželyje auklėtojos vaikams pasakys šią „maldelę“, tačiau vaikas rankytes turi plautis ir namuose. Galima atspausdinti ar nusipiešti rankučių plovimo instrukciją ir pakabinti vonioje.
Per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų. Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių galima susirgti bakterine dizenterija, hepatitu A, virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusine bei norovirusine infekcija).
Vaisių/daržovių/uogų plovimo standartai. Net jei vasarą neplovėte daržovių ir vaisių, dabar tai darykite. Yra keletas priežasčių, kodėl vaisius ir daržoves prieš valgant visada reikia nuplauti. Pirma, ant jų gali būti pesticidų, kurie veikia toksiškai. Tačiau dar svarbiau – plaudami galime apsisaugoti nuo maistu plintančių ligų ir parazitų. Dėl neplautų vaisių ir daržovių žmonės suserga daug dažniau, negu manome.
Geriausia vaisius ir daržoves plauti prieš pat gaminant ar valgant. Reikėtų vengti vaisius nuplauti ir palikti, nes taip sukuriama drėgna terpė, puikiai tinkama daugintis bakterijoms. Geras patarimas – neplauti po karštu vandeniu, nes taip mikroorganizmai gali patekti į vaisiaus vidų. Niekada iš anksto neplaukite uogų. Jų paviršius akytas, todėl didesnė tikimybė, kad išlaikys drėgmę ir ims pelyti.
Kad dar geriau atsikratytumėte bakterijų, vaisius ir daržoves kieta odele patrinkite šepetuku, prieš plaudami nulupkite ir išmeskite paviršinius lapinių daržovių (pavyzdžiui, kopūstų ir salotų) lapus.
Papildoma spalinukių profilaktika. Rankų bei vaisių/daržovių plovimas yra geros priemonės ne tik prieš virusus, bet ir prieš kirmėles. Lietuvoje populiariausios – spalinukės. Jų kiaušinėliai nuo užkrato šaltinio plinta labai greitai – su dulkėmis pakyla į orą ir nusėda ant paviršių, gyvūnų kailio, žmonių drabužių ar maisto, juos gali kitur išplatinti musės ar tarakonai.
Dažniausiai apie užsikrėtimą įspėja pilvo spazmai ir pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas. Praėjus maždaug mėnesiui po užsikrėtimo, gali atsirasti niežėjimas aplink išeinamąją angą, lytinius organus.
Užsikrėsti kirmėlėmis tampa sunkiau, jei laikomės esminėmis higienos. Taip pat reikia stebėti, kad vaikai nekištų žaislų ar rašymo priemonių į burną, nekramtytų nagų, nevalgytų maisto nuo žemės. Kadangi panagėse kaupiasi nešvarumai, tarp kurių gali būti ir kirmėlių kiaušinėlių, rekomenduojama vaikų nagučius kirpti trumpai ir reguliariai.
Papildomos higienos taisyklės. Laikykitės aukštesnių namų higienos standartų. Pavyzdžiui, dažniau, bent kartą per savaitę, keiskite patalynę. Ant paklodžių ir užvalkalų nugula begalė plika akimi nematomų negyvos odos ląstelių, mikrobų, seilių, užsiveisia dulkių erkutės. Sakoma, kad itin dažnai patalynę reikia keisti tiems, kurie savo lovoje leidžia miegoti augintiniui, yra alergiški dulkėms arba žiedadulkėms, ypač gausiai prakaituoja ar serga infekcine liga. Šį sąrašą pratęskite – adaptacijos periodu patalynę dažniau skalbkite ir savo darželinukui ar pradinukui.
Tas pat dėl kambarių vėdinimo ir valymo drėgnuoju būdu – rudenį šiuos veiksmus atlikite dažniau.
Jei liga kabinasi. Pastebėję pirmuosius užkrato požymius (vaikas skundžiasi pilvo skausmu, viduriuoja, sloguoja, sako, kad blogai jaučiasi, matote bėrimą), neveskite vaiko į darželį ir net į lauką. Jis gali užkrėsti kitus vaikus, o be to, virusui susilpninus imunitetą, gali prisidėti ir bakteriniai susirgimai, kuriuos jau tenka gydyti antibiotikais.
Tai reikėjo padaryti anksčiau, bet… Nepamirškite ir vaikų skiepijimo – vakcinos yra saugus būdas apsaugoti mažus vaikus nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų bei riboti jų plitimą. Žinoma, po skiepų imunitetas nesusiformuoja tą pačią akimirką, todėl vaiką paskiepyti turėjote anksčiau.
Turėkite adaptacijos vaistinėlę. Joje laikykite vaistų nuo temperatūros, ausų skausmo, viduriavimo, taip pat gerųjų bakterijų.
Susiję straipsniai
