Gydytojai-nuomonės formuotojai, paklausti, kodėl sugalvojo kurti paskyras ir šviesti visuomenę, dažniausiai papasakoja neįtikėtinų medicininio neraštingumo, net tamsumo pavyzdžių. Ypač jei tekdavo padirbėti priėmimo skyriuose ar budėti ligoninėse. Panašiai atsitiko ir gydytojai gastroenterologei Evelinai Ruibienei. Kartą ji nebeištvėrė ir sukūrė paskyrą @gydytoja_evelina.
Evelina, papasakokite, kas jums buvo impulsas viena dieną sėsti ir parašyti pirmąjį įrašą?
Tiesiog natūraliai atėjo vidinis pajautimas ir noras kovoti su dezinformacija. Dalytis moksliškai pagrįsta informacija apie virškinimo sistemos ligas bei jų prevenciją. Keisti stereotipą, kad gydytojas – tai šaltas, neprieinamas specialistas baltu chalatu. Mes irgi esame žmonės – galime pavargti, susirgti, jausti nusivylimą dėl darbo krūvių, bet tai nesumažina mūsų profesionalumo.
Žinoma, ne visi gydytojai mato viešos komunikacijos prasmę, kai kurie vengia pacientui net ranką paspausti. Tačiau yra ir tokių, kurie norėtų kalbėti socialiniuose tinkluose, tik nedrįsta. Savo pavyzdžiu skatinu juos išdrįsti. Nesvarbu, ar pavyks idealiai, – bent jau būsite pabandę.
Apie ką buvo pirmasis įrašas? Kiek žmonių perskaitė?
Pirmasis įrašas (reels) buvo tiesiog prisistatymas – kas aš esu, kokį turinį kursiu, kokią naudą jis gali duoti visuomenei, kokį ryšį noriu kurti su skaitytojais. Jame sakiau:
„Tikriausiai nėra žmogaus, kuris per savo gyvenimą nebūtų patyręs virškinimo problemų ir nesusidūręs su sunkumais jas spręsdamas. Mano tikslas – jums padėti, šiame chaotiškame gyvenimo tempe rasti atsakymus į sudėtingus, bet aktualius klausimus suprantamai, jautriai, žvelgiant į žmogų – kaip į visumą. Pateikti ne tik informaciją, bet ir papasakoti apie gydytojo gastroenterologo kasdienybę, ir ne tik… Tad kartu keliaukime sudėtingu keliu, nes drauge keliauti paprasčiau“.
Šis įrašas sulaukė daug palaikymo – kolegų, artimųjų, o kartu ir skeptikų, kurie klausė: „Kam tau to reikia? Dėl reklamos? Būsi influencerė?“ Bet man svarbiausia, kad mano veikla socialinėje erdvėje yra švietėjiška, o ne siekis užsidirbti. Priešingai – pati investuoju savo laiką, kūrybą ir finansus, kad turinys būtų įdomus, patrauklus tiek vizualiai, tiek informacine prasme.
Vėliau atsirado įrašų apie refliuksą, pilvo pūtimą, streso įtaką ir kitas aktualias temas. Per 7 mėnesius mūsų bendruomenė išaugo iki 20 000 žmonių, o profilio peržiūros siekia 1,7 mln. per mėnesį. Tai parodė, kad tokios temos žmonėms labai svarbios, o atgalinis ryšys motyvuoja kurti toliau. Man smagiausia, kad socialiniuose tinkluose galiu būti ne tik gydytoja, bet ir savimi.
Kaip susigaudote, kas žmonėms aktualiausia, kaip pasirenkate temas?
Temas padiktuoja situacijos, kurias tenka spręsti kasdieniame darbe, pacientai, jų klausimai, visuomenėje vyraujantys mitai, klaidinanti informacija, pateikiama žmonių, kurie neturi medicininio išsilavinimo.
Instagrame turiu klausimų-atsakymų dienas. Klausiu ir pati savo bendruomenės, kas jiems aktualu, ką norėtų išgirsti, kokias temas nori, kad aptarčiau. Visada pasidalinu vertingomis istorijomis – tiek nestandartiniais klinikiniais atvejais, tiek pasveikimo sėkmės pavyzdžiais. Jei matau temą, kuri, mano manymu, bus aktuali ar įdomi bendruomenei, visada ją aptariu.
Koks įrašas sulaukė daugiausia peržiūrų ir reakcijų?
Daugiausia dėmesio sulaukė temos apie feritiną, žarnyno mikrobiotą ir H. pylori bakteriją – ypač vienas išskirtinis jos naikinimo atvejis.
Ar gastroenretologijoje irgi yra madų, laikmečio ligų? Jeigu taip, – kokia šio laikmečio liga?
Šiuo metu labai madinga „sveika“ gyvensena ir mityba. Tačiau ne viskas, kas „sveika“, yra tinkama kiekvienam. Kartais net labiau pakenkia nei padeda. Labiausiai neramina įvairūs „detoksai“, žarnyno valymai ar papildų mada.
Pasekmės gali būti labai rimtos – nuo kepenų pažeidimo iki žarnyno mikrobiotos išbalansavimo. Ir po to žmonės klausia, „kodėl man pučia pilvą“, „kodėl skauda šoną“, „kodėl aš viduriuoju ar man užkietėję viduriai“. O atsakymas kartais būna susijęs būtent su tokia mityba ir „madomis“. Be to, papildai ir „detoksai“ nemažai kainuoja. Verčiau pinigus investuoti į tikrai kokybišką maistą ir pirmiau pasitikrinti sveikatą pas gydytoją.
Gastroenterologinėms ligoms ir būklėms didelę įtaką daro stresas, miego ir poilsio režimo pažeidimas. Dažnai paklausus pacientų, kaip jie tvarkosi su stresu, išgirstu: „Niekaip. Nėra laiko.“ Bet fizinė ir psichinė sveikata yra neatskiriamos, todėl labai svarbus balansas. Kvėpavimo pratimai, juoko joga, psichoterapija – tai paprasti, bet veiksmingi būdai sau padėti.
Mūsų skaitytojos – jaunos mamos – dažnai kovoja su antsvoriu, likusiu po gimdymo. Ar šiuolaikiniai lieknėjimo būdai draugiški gastroenterologijai? Pavyzdžiui, protarpinis badavimas, keto dieta, begalinis skaidulų kiekis?
Deja, ne. Ir pati apie tai kalbu. Kraštutinės dietos – papildomas stresas organizmui, o kartu ir žarnyno mikrobiotai. Dažnai jos duoda tik trumpalaikį efektą, o vėliau svoris grįžta dar didesnis. Paprasti patarimai: mažesnės porcijos, dažnesni ir subalansuoti valgiai ir vanduo. Viskas – galvoje.
Šiandien populiaru rinktis lieknėjimo vaistus ar net skrandžio mažinimo operacijas. Tačiau praktikoje matau, kad be mąstymo pokyčių ilgalaikio rezultato nebūna. Viena pacientė pasakojo: „Skrandis pilnas, bet galvoje atrodo, kad tuščias, norisi valgyti toliau.“ Tokiais atvejais svarbiausia – ne tabletės ar chirurgija, o santykio su maistu ir savimi keitimas. Kitaip tariant, – saikas ir balansas yra pagrindinis raktas į svorio korekciją.
Kokią garstroenterologinę bėdą išskirtumėte kaip dažniausią jaunų moterų problemą?
Dažniausiai – refliuksas, pilvo pūtimas, pakitęs tuštinimasis, žemas feritino lygis. Pastarasis ypač aktualus mamoms po gimdymo, žindančioms – jis lemia nuovargį, bendrą silpnumą, plaukų slinkimą, nagų lūžinėjimą. Svarbiausia ieškoti priežasties: kartais tai ginekologinės priežastys, kartais H. pylori, celiakija, mikrobiotos pokyčiai ar net rimtesnės ligos, tokios kaip opa, polipai ar net onkologija.
Esu turėjusi atvejį, kai 29-erių moteriai, neseniai pagimdžiusiai, diagnozavau riestinės žarnos vėžį. Tai parodė, kad amžius nėra rodiklis. Simptomai gali būti labai apgaulingi, todėl svarbu neatidėlioti tyrimų.
Ar savo paskyroje labiau laikotės tradicinės medicinos (cheminių vaistų), ar liaudiškos, o gal tiesiog gyvenimo būdo korekcijų?
Visada vadovaujuosi holistiniu požiūriu ir principu – pirmiau nepakenk. Jei vadovaučiausi vien tik vadovėliu, griežtais algoritmais, tikriausiai nenustatyčiau daugybės ligų, tas pat ir dėl gydymo taktikos.
Gyvensena ir mityba – labai svarbūs. Tačiau yra ligų, kurias galime gydyti tik vaistais. Alternatyvūs metodai gali būti pagalbiniai, bet pirmiausia jie neturi pakenkti. Deja, esu mačiusi skaudžių atvejų. Pacientai, gydę refliuksą obuolių actu ar pirkę internete „stebuklingus“ tirpalus, atvykdavo su nudegimais stemplėje. Bakterija H. pylori irgi neišnyks nuo mastikos ar kitų „natūralių priemonių“ – ją, kaip ir kitas bakterijas, reikia gydyti antibiotikais, nes ateityje, net ir nesant simptomų, ji gali sukelti skrandžio vėžį.
Dažnai žmonės galvoja, kad papildai ar žolelės negali pakenkti, – juk tai ne „chemija“. Tačiau perdozavus pasekmės būna labai rimtos. Kitaip tariant, vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Todėl būkime atsargūs – neeksperimentuokime patys, o kilus klausimų visada pasitarkime su specialistu.
Visos ligos nuo nervų, o virškinimo ligos – ypač?
Stresas – vienas pagrindinių įvairių ligų rizikos veiksnių, bet ne visada pagrindinis kaltininkas, todėl negalime visko nurašyti vien tik stresui, nervams, nes tokiu atveju pražiūrėtume rimtas ligas, tokias kaip vėžys. Tikrai yra tekę susidurti su pacientais, kuriems kolegos sakė, kad jiems „su galva negerai“, ir dar pasiūlė antidepresantų. O pradėję išsamiau ieškoti priežasčių, randame onkologiją, uždegimines ar autoimunines ligas, dėl kurių prasta fizinė sveikata veda į prastą psichinę sveikatą. Iš kitos pusės, jei atlikę tyrimus rimtų pakitimų nerandame, tuomet žinome, kad stresas ir nerviniai impulsai per žarnyno-smegenų ašį iš tiesų gali paveikti virškinimą.
Trumpa, aiški ir veiksminga skrandžio vaistinėlė – ko joje turėti, o ko tikrai nereikia?
NEMEDIKAMENTINĖS PRIEMONĖS
- Vanduo: apsinuodijus maistu, vemiant – vartoti mažais gurkšneliais, viduriuojant – atstatyti skysčių balansą, esant vidurių užkietėjimui, – 1,5–2 l/d, gali būti ir mineralinis vanduo su daugiau magnio, ryte stiklinė šilto vandens.
- Arbatos: ramunėlių, mėtų, kmynų, pankolio, medetkų, imbiero, pelyno. Vartoti trumpais kursais, neperdozuoti!
- Linų sėmenų nuoviras – suformuoja gleives, minkština vidurius, suriša perteklinę rūgštį skrandyje. Paruošimas: sėmenis užpilti karštu vandeniu, palikti brinkti.
- Skaidulos – esant vidurių užkietėjimui, pvz., džiovintos slyvos, linų sėmenys ar šalavijo (čija) sėklos, užpiltos vandeniu ar kefyru.
- Šildyklė ar šiltas rankšluostis ant pilvo – atpalaiduoja raumenis, sumažina spazmus.
MEDIKAMENTINĖS PRIEMONĖS
- Aktyvuota anglis – suriša toksinus apsinuodijus maistu ar viduriuojant dėl apsinuodijimo maistu. Efektyviausia, jei pavartojama per pirmą valandą nuo toksino patekimo į organizmą.
- Rehidratacijos tirpalas (elektrolitai) – atkuria netektus elektrolitus vemiant ar viduriuojant.
- Smecta arba diosmektitas – suriša toksinus, apsaugo žarnos gleivinę viduriuojant.
- Probiotikai – mikroflorai atkurti.
- Švelnūs laisvinamieji (laktuliozė, makrogolis), glicerino žvakutės, mikroklizmos – tinkami esant vidurių užkietėjimui, saugūs trumpalaikiam naudojimui.
- Spazmolitikai (pvz., drotaverinas) – padės esant pilvo spazmams.
- Simetikonas – sumažina dujų kaupimąsi, pilvo pūtimą.
- Imbiero kapsulės – nuo pykinimo. Metoklopramidas, itopridas, ondansetronas (receptiniai) gali būti vartojami tik pasitarus su gydytoju.
- Antacidai, alginatai ar protonų siurblio inhibitoriai (pvz., omeprazolis, ezomeprazolis, pantoprazolis) – esant refliuksui.
- Fermentai (pvz., pankreatinas) – gali padėti esant sunkumo jausmui po valgio, persivalgius.
Svarbu: tai pirmosios pagalbos priemonės namuose. Jei simptomai kartojasi, stiprėja ar nepraeina, – būtina gydytojo konsultacija.
Jūsų patarimai jaunoms mamoms.
Nepamiršti savęs – maitintis reguliariai, skirti laiko sau.
Rūpintis miego higiena – miegas glaudžiai susijęs su virškinimu.
Bent 30 minučių kasdien pasivaikščioti.
Klausytis savo kūno – jei simptomai kartojasi, neverta kentėti ar gydytis pagal „interneto patarimus“. Geriau kreiptis į specialistą.
Sveikos mamos – laimingos mamos ir dar laimingesni vaikai.
Kokios gastrohigienos laikotės namie?
Esame trise – aš, vyras ir dukrytė. Stengiamės valgyti reguliariai, namuose gamintą maistą. Labai džiaugiamės, kad turime galimybę valgyti mano močiutės ir mamos užaugintas daržoves, uogas, kiaušinius, – jų skonis visai kitoks nei iš parduotuvės. Visada renkamės kokybišką maistą, užuot pirkę papildus.
