Dar nesibaigus 2024-iesiems Lietuvoje nustatyta virš 800 kokliušo infekcijos atvejų. Tai seniai regėtas sergančiųjų skaičius, mat prieš metus fiksuoti vos 7 atvejai. Kvėpavimo takų gleivinę pažeidžianti kokliušo bakterija Lietuvoje skiepais valdoma nuo 1956 m., tačiau pastaruosius kelerius metus epidemiologai signalizuoja apie pavojingai mažėjančias – 90 proc. nesiekiančias – vaikų skiepijimų apimtis tiek nuo kokliušo, tiek nuo kitų sugrįžtančiomis vadinamų infekcijų: tymų, raudonukės ir epideminio parotito.
Skiepijimo apimtys – pavojingai nepakankamos
Skiepais valdomoms ligoms kolektyvinis imunitetas susiformuoja, kai paskiepijama 90-95 proc. visuomenės. Skiepijimo nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito (kiaulytės) apimtys nuo pat 2010 m. rodo tendencingą mažėjimą. Per 14 m. paskiepytų vaikų procentas sumažėjo iki kolektyviniam imunitetui nepakankamų 87 proc. Skiepijimo nuo kokliušo apimtys kai kuriose Lietuvos savivaldybėse tesiekia vos 50 proc. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pabrėžia, kad dėl to šios ligos apie save primins vis dažniau.
„Kokliušo bakterija yra labai laki, o žmogaus organizmas jai itin imlus. Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo savaitės iki net 21 dienos, taigi iki susirgdamas žmogus gali pats to nežinodamas užkrėsti daugybę žmonių. Suaugusiam asmeniui ligos simptomai – tai 1-2 mėn. ar ilgiau trunkantis varginantis kosulys, iki vėmimo. Bakterija kas 5-7 m. sugrįžta, tačiau 800 atvejų per metus – senai regėti skaičiai“, – teigia NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Penkiavalente vakcina nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir haemopfilus influenzae B kūdikiai skiepijami keturis kartus – 2, 4 ir 6 mėn. ir 18 mėn.
Vėliau revakcinacija reikalinga vaikui sulaukus 6-7 m. ir 15-16 m. (ir vėliau kas 10 m.). Deja, tuomet į kvietimus pasiskiepyti nemokamai atsiliepia nedaugelis.
Pavojingiausi – kosulio priepuoliai kūdikiams
Maždaug trečdalis kokliušu šiemet sirgusių pacientų – kūdikiai. D. Razmuvienės teigimu, pavojingiausia ši liga būtent ir yra kūdikiams bei vaikams iki 5 m. „Pats pavojingiausias laikas – iki pusės metų vaikams ir jei tėvai apsisprendė neskiepyti arba imuniteto neturi patys, jie rizikuoja, kad vaikas susirgs labai sudėtingomis ligos formomis. Į kvėpavimo takų gleivinę patekusi bakterija išskiria toksiną ir kokliušas pasireiškia kosulio priepuoliais. Kūdikiams jis gali pasibaigti kvėpavimo centro sustojimu ir jei arti nėra medikų, tokios ligos pasekmės ir komplikacijos gali būti labai liūdnos“, – akcentuoja gydytoja epidemiologė.
Kokliušui imunitetas įgaunamas persirgus natūraliai arba pasiskiepijus. Visgi, natūralaus imuniteto kelią gydytojai vadina neproporcingai pavojingu.
Tymais užsikrėtė ir Tenerifėje
Dar viena grįžtanti skiepais valdoma infekcija – tymai. Šiemet jos jau užfiksuota 30 atvejų (2023 m. – vos 3). NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Jegelevičienės teigimu, tymų protrūkiu to vadinti negalima, mat atvejai – pavieniai, tačiau daugėja įvežtinių atvejų . „Europos mastu jaučiamas ženklus susirgimų tymais skaičiaus pakilimas, todėl nenuostabu, kad turime įvežtinių atvejų iš Kazachstano, Baltarusijos, Tenerifės, Jungtinės Karalystės ir kt. šalių. Labai skatiname į užsienį keliaujančius lietuvius įvertinti rizikas tiek sau, tiek savo vaikams bei būti paskiepijus savo atžalas tomis vakcinomis, kurios yra įtrauktos į vaikų profilaktinių skiepų kalendorių“, – akcentuoja E. Jegelevičienė.
Trivalente MMR vakcina, kai vienu dūriu skiepijama nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės, vaikai skiepijami 15-16 mėn. ir 6-7 m. amžiuje.
Kaip atpažinti tymus?
Tymų simptomai iš pradžių neišsiskiria ir juos lengva supainioti su bet kuria viršutinių kvėpavimo takų infekcija ar peršalimu: aukšta temperatūra, kosulys, raumenų skausmas ir sloga. Skruostų gleivinėje matomos smulkios balkšvos dėmelės. Maždaug po 4 dienų atsiranda pirmieji bėrimo elementai už ausų, toliau išplinta veido srityje. Vėliau bėrimas matomas liemens srityje, išberia rankas ir kojas. Pavojinga tai, kad iki pasireiškiant simptomams sergantysis jau skleidžia infekciją ir gali užkrėsti kitus.
Mažėjant ir skiepų nuo raudonukės apimtims medikai primena, kad ši infekcija itin pavojinga nėščiosioms. Užsikrėtus pirmajame semestre, 20 proc. nėščiųjų patiria persileidimą, o nėštumui nenutrūkus, net 90 proc. atvejų fiksuojami vaisiaus apsigimimai. „Raudonukė negrįžta taip sparčiai – šiemet patvirtintas vienas raudonukės atvejis , o pernai – 2. Tačiau Europoje situacija negerėja ir daugiausia užsikrėtimų fiksuojama Lenkijoje bei Vokietijoje“, – akcentuoja E. Jegelevičienė.
Vaikų skiepijimų apimtys Lietuvos savivaldybėse MMR vakcina 2 m. amžiaus grupėje ir 7 m. amžiaus grupėje.
Lengva užsikrėsti čia pat Europoje
NVSC epidemiologai išties stebi tendenciją, kad skiepais valdomos infekcijos į šalis lengvai sugrįžta dėl intensyvaus turizmo. Daugiausia tymų atvejų per pastaruosius 12 mėnesių fiksuota Rumunijoje (net 13 817), Italijoje (959), Belgijoje (602), Austrijoje (535) ir Vokietijoje (505).
Nereikia toli keliauti ir tam, kad parsivežtum Lietuvoje senai pamirštą difteriją – šios ligos atvejų kasmet fiksuojama kaimyninėje Latvijoje. Šiemet fiksuoti 4 atvejai (3 vaikai ir 1 suaugęs), iš jų vienas sirgęs vaikas neišgyveno. „Paskutinį kartą Lietuvoje difterijos atvejis fiksuotas 2011 m. O prieš maždaug 30 metų kilo tikras difterijos protrūkis, kuris itin glumino, nes medikų bendruomenė susidūrė su šia seniai Lietuvoje matyta liga. Jos ypatingas simptomas – gerklėje atsirandanti itin tvirta plėvė, ilgainiui nebeleidžianti įkvėpti oro. Jos nepamačius, kiti simptomai neatrodo išskirtiniai – tai kosulys, aukšta temperatūra, bloga savijauta. Naujajai medikų kartai šią ligą atpažinti būtų iššūkis“, – neabejoja D. Razmuvienė.
Kada reikalinga revakcinacija?
Vakcinų nuo bakterinių infekcijų (difterijos, kokliušo, stabligės) savybė – suformuoti apsauginį imunitetą maždaug 8-12 metų, todėl suaugusiame amžiuje būtina atlikti sustiprinančią vakcinaciją kas 10 metų.
Pastaruosius 35-erius metus Lietuvoje MMR skiepui naudojama europietiška vakcina, kuri pilną vakcinacijos kursą gavusiems asmenims imunitetą suteikia visam gyvenimui. Tačiau gimusieji iki 1988 m., kuomet nuo šių ligų buvo skiepijama vieną kartą, imuniteto gali ir nebeturėti. „Nėra slenkstinės antikūnų ribos, nuo kurios reikalinga revakcinacija, todėl tikrintis antikūnų skaičiaus nėra prasmės“, – teigia D. Razmuvienė. Anot jos, 2019 m. Lietuvoje fiksavus tymų protrūkį (834 atvejai), daugiausia sirgo 30-45 m. asmenys, t.y. gimę iki 1988 m. Tai irgi sustiprino epidemiologų nuomonę, kad revakcinacija jiems aktuali.
Revakcinuotis nuo skiepais valdomos ligos nereikia tik tuo atveju, jei žmogus žino, kad konkrečia liga tikrai sirgo ir įgijo imunitetą natūraliai.
Susiję straipsniai
