Esate girdėję, kad kosulys – organizmo apsivalymas, kosulio nereikia bijoti, o kartais nereikia net gydyti. „Tai klaidingas požiūris, kiekvienas kosulys vertas dėmesio ir pagarbos“, – sako gydytojai. Viena pavojingiausių ligų, kurios pranašas yra kosulys, – plaučių uždegimas. Kalbamės su docentu Algimantu Vingru.
Kodėl plaučių uždegimas laikomas sunkia liga?
Plaučių uždegimu vadinamas plaučių audinio uždegimas. Tas audinys padeda organizmui iš oro pasisavinti organizmo medžiagų apykaitai būtiną deguonį. Kai nėra deguonies, neįmanoma gyvybinė veikla. Dėl to plaučių uždegimas yra sunkesnis už ausų, gerklų ar sinusų uždegimą. Beje, pastarosios ligos, kai organizmo atsparumas yra sumažėjęs, gali komplikuotis plaučių uždegimu.
Visos ligos organizmą vargina – jos gali būti įvairaus sunkumo, o tai priklauso nuo to, kaip organizmas geba kovoti su sukėlėjais. Kad ligos eiga būtų lengvesnė, svarbu laiku gydymą pradėti jos pradžioje ir neleisti sukėlėjams užimti didesnę plaučių dalį ar net išplisti po visą organizmą.
Dažniau plaučių uždegimu serga vaikai iki 5 metų, juk net 85 proc. visų šio amžiaus vaikų ligų yra kvėpavimo organų ligos. Tai lemia amžiaus ypatumai – vaikų kvėpavimo takai yra siauresni nei suaugusiųjų, jie sunkiau „apsivalo“ nuo ligos sukėlėjų, kvėpavimas yra mažiau gilus nei suaugusiųjų.
Kaip atpažinti plaučių uždegimą? Ar yra specifinių požymių?
Deja, specifinių plaučių uždegimo požymių nėra. Jeigu kiekviena liga turėtų kokius nors išskirtinius požymius, būtų labai lengva ją nustatyti. Štai kodėl ne visada pavyksta iš karto nustatyti plaučių uždegimą.
Plaučių uždegimą gali sukelti bakterijos arba virusai, taip pat – bakterijos ir virusai kartu. Nors sukėlėjai įvairūs, tačiau ligos požymiai dažnai panašūs, nes pakenkiamas vienas ir tas pats plaučių audinys ir iki jo orą atvedantys įvairaus skersmens vamzdeliai – vadinami bronchais.
Gydytojas, apžiūrėdamas ligonį, aptinka kitus požymius, kurių ligonis nejaučia, – išgirsta pašalinius garsus, vadinamus karkesiais („karkalais“) plaučiuose, susilpnėjusį kvėpavimą uždegimo apimtoje vietoje, plaučių stuksenimo garso pokyčius. Diagnozę galima patvirtinti krūtinės ląstos rentgenograma – tada matomi visi uždegiminiai pakitimai plaučiuose. Radiologiniai plaučių uždegimo požymiai dažniausiai išryškėja antrą ligos parą.
Plaučių uždegimui būdinga: kur kas padažnėjęs kvėpavimas, dusulys dažnai su stipriai išreikštu kosuliu, karščiavimas, bendra bloga savijauta, silpnumas, naktinis prakaitavimas.
Ar plaučių uždegimą būtinai turi lydėti kosulys? Esame girdėję istorijų, kad nebuvo jokių simptomų, o nustatytas plaučių uždegimas.
Kosulys – organizmo apsigynimas nuo pašalinių medžiagų, patekusių į kvėpavimo takus. Jis gali kilti, kai dirginami kosulio receptoriai (nervų galūnėlės, perduodančios signalą į smegenis, kad yra kažkas ne taip, ir smegenys per nervų kamienus atsako, kad reikia kosėti).
Kosulys, kaip ir temperatūra, yra bet kokios uždegiminės kvėpavimo takų ligos („peršalimo ligos“) požymiai, kurie ne kiekvienam vienodai išreikšti, užtrunka nevienodai ilgai. Atminkite, kad kosulys vaikus vargina dažniau ir labiau nei suaugusiuosius.
Kosulio ir temperatūros išreikštumas priklauso nuo daugelio priežasčių. Jei organizmas nusilpęs, net esant stipriam uždegimui, temperatūra arba kosulys bus mažai išreikšti. Taip, tai paradoksas. Kuo vaikas labiau kosėja ir karščiuoja, tuo jo organizmas aktyviau kovoja su liga. O kai vaikas nusilpęs, jis gali visai nekosėti, minimaliai karščiuoti. Tai nėra gerai, nes klaidina gydytojus ir nepadeda organizmui kovoti su ligos sukėlėjais, juos „iškosėti“.
Temperatūros pakilimas stabdo ligos sukėlėjų dauginimąsi, skatina organizmą intensyviau, greičiau ir geriau kovoti su ligos sukėlėjais. Todėl vos temperatūrai kilstelėjus, jei bendra vaiko būklė nėra bloga, pvz., vaikas vangus, prislopintas, nesidomi aplinka arba yra sudirgęs, blaškosi dera nepulti mažinti temperatūros arba be gydytojo paskyrimo duoti antibiotikų, ar kitų vaistų, kurie padėjo praėjusi kartą arba patarė draugė ar kaimynė.
Gydytojams visada paprasčiau nustatyti ligą ir skirti gydymą, kai vaikas karščiuoja ir kosėja, o ne tuomet, kai požymių beveik nėra, bet vaiko savijauta ir kraujo tyrimas rodo uždegimą.
Kaip ir kiek ilgai gydomas plaučių uždegimas? Ar visada reikia antibiotikų?
Gydytojas, įvertinęs ligonio būklę skiria antibiotikų, atsikosėti padedančių vaistų, vaistų nuo temperatūros (jei temperatūra virš 38,6°C), jei yra bronchų spazmo (susiaurėjimo) požymių, skiria juos atpalaiduojančių vaistų, pataria pakvėpuoti šiltų garų. Jei plaučių uždegimas sunkus, vaikas guldomas į ligoninę.
Dabar jau niekas neberizikuoja gydyti plaučių uždegimo liaudiškomis priemonėmis. Įvairios žolelės, kompresai, taurės, inhaliacijos neveikia ligos sukėlėjo. Tai tik pagalbinės plaučių uždegimo gydymo priemonės.
Diagnozė „plaučių uždegimas“ skamba bauginamai, tačiau jei vaikas jaučiasi neblogai, jam tikrai nereikia gulėti kaip lazdai. Atvirkščiai. Judėjimas skatina atsikosėjimą. Lovos režimas turi būti suprastas kaip ilgesnis miegas ir poilsis. Ir lovoje gulinčiam vaikui reikia judėti, keisti padėtį tam, kad pagerėtų atsikosėjimas. Suprantama, ligonio kambarys turi būti nuolatos vėdinamas.
Plaučių uždegimo gydymo trukmė priklauso nuo jo sunkumo – paprastai užtrunka 2–3 savaites.
Gal turite patarimų, kaip vaiką apsaugoti nuo šios ligos?
Tai bendro pobūdžio patarimai, kurie tinka visoms ligoms, – vaiką grūdinti, sveikai maitinti, leisti kuo ilgiau būti lauke, stebėti, kad gerai išsimiegotų, mylėti, sukurti jam saugią ir patogią vaikystę.
Plaučių uždegimas – dažniausia pneumokokinės infekcijos, kuri pavojingiausia vaikams iki 5 m. ir vyresniems nei 65 m. amžiaus pacientams, sukeliama liga. Pati efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo pneumokokinės infekcijos – skiepai. Jie yra įtraukti į Nacionalinės imunoprofilaktikos programą, todėl nemokamai skiriami kūdikiams.
Labai svarbu „neužleisti“ kosulio, neleisti vaikui kosėti savaitėmis ir mėnesiais, o ieškoti priežasties ir gydyti.
Ačiū už patarimus.
Neila Ramoškienė
