Auginant mažus vaikus, termometras ir vaistai nuo temperatūros yra pirmi daiktai vaistinėlėje. Plačiau apie pakilusią temperatūrą ir tai, ką svarbu žinoti, su ja susidūrus, pasakoja šeimos gydytoja Odeta Šepetienė.
Temperatūra ir ligos sunkumas
„Dažniausiai ūmus trumpalaikis karščiavimas yra savaime praeinančių virusinių susirgimų išraiška, tačiau jis gali būti ir sunkios virusinės ar bakterinės ligos, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, meningito, inkstų uždegimo, erkinio encefalito ar kitų ligų, požymis“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus, kurie gali signalizuoti apie sunkią ligą, net jeigu temperatūra ir nėra aukšta. Tai neblykštantis bėrimas, vangumas, kosulys, lydimas dusulio, ar dažnas kvėpavimas.
Aukšta temperatūra, kuri nekrinta net pavartojus vaistų, irgi gali signalizuoti apie sunkią ligą.
„Karščiavimo intensyvumas nėra vienintelis ligos sunkumą rodantis požymis, nes pavojingą infekciją gali lydėti ir neaukšta temperatūra, o virusinė infekcija gali pasireikšti atkakliu temperatūros pakilimu, todėl ligos sunkumo vertinti tik pagal karščiavimo trukmę ir temperatūros dydį nederėtų“, – teigia gydytoja.
Karščiavimas: kenkia ar ne
Padidėjusi kūno temperatūra nėra liga – tai fiziologinė organizmo reakcija, paprastai kylanti dėl į organizmą patekusios infekcijos. Susirgus, kūne esančios pirogeninės medžiagos per kraują veikia termoreguliacijos centrą, esantį pagumburyje, ir sukelia temperatūros didėjimą. Karščiavimas stabdo virusų ir bakterijų dauginimąsi, taip stiprėja imuninės sistemos atsakas. Tačiau temperatūrai artėjant prie 40°C, karščiavimo poveikis tampa atvirkštinis.
Tai ypač aktualu sergantiems lėtinėmis ligomis žmonėms ir vaikams.
„Karščiuojant greitėja medžiagų apykaita, didėja deguonies poreikis bei anglies dioksido gamyba, taip pat auga širdies ir kraujagyslių sistemos bei plaučių poreikiai, todėl žmonėms, kurie serga širdies ar plaučių ligomis, pakilusi temperatūra gali sukelti daugiau žalos organizmui, nei naudos kovojant su infekcija“, – sako gydytoja.
O vaikams nuo pusės iki 5 metų aukšta temperatūra gali vadinamuosius febrilinius traukulius. Tai – gerybinė būklė, tačiau ja irgi gali pasireikšti neuroinfekcija ar kitos nervų sistemos ligos, todėl visada būtina, kad traukulius patyrusį vaiką apžiūrėtų vaikų ligų gydytojas. Ištikus traukuliams, vaiką reikėtų paguldyti ant šono, stebėti jį, nebandyti sustabdyti traukulių, ir kviesti greitąją medicininę pagalbą.
Kaip teisingai išmatuoti temperatūrą
Temperatūra šiek tiek gali pakilti valgant, po fizinės veiklos, todėl ji turėtų būti matuojama ramybės būsenoje, po valgio praėjus kelioms valandoms. Ar kūno temperatūros padidėjimas yra laikomas karščiavimu, priklauso ne tik nuo jos dydžio, bet ir nuo sergančiojo amžiaus bei pasirinkto jos matavimo būdo.
„Vertinti reikėtų šerdinę kūno temperatūrą, kuri matuojama įvedus termometrą į kūno ertmes ir matuojant gleivinių temperatūrą – tiesiojoje žarnoje bei burnoje po liežuviu. Nors temperatūros matavimas pažastyje, ausyje ar kaktos srityje yra patogesnis, tačiau nėra toks tikslus. Pavyzdžiui, jei vaikui pažastyje išmatuojama temperatūra yra didesnė nei 37,2°C ir vaikas atrodo sergantis, tikslinti temperatūros dydį vertėtų matuojant šerdinę kūno temperatūrą“, – sako šeimos gydytoja.
Įprastai kūdikiams ir vaikams iki 3 metų karščiavimu laikomas šerdinės kūno temperatūros padidėjimas virš 37,9°C, o vyresniems vaikams – virš 37,7°C. Suaugusiems žmonėms karščiavimu dažniausiai laikomas šerdinės kūno temperatūros padidėjimas virš 38°C.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Tėvams reikėtų prisiminti tam tikrus atvejus, kai dėl vaikų karščiavimo svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą:
-
- Kai jaunesnio nei 3 mėnesių kūdikio rektalinė (išmatuota tiesiojoje žarnoje) temperatūra yra 38°C arba aukštesnė.
- 3 mėn.–3 m. vaiko rektalinė temperatūra yra 38°C ir nekrenta ilgiau nei 3 dienas arba vaikas atrodo sergantis – atsisako gerti, yra labai irzlus ar temperatūra pakyla virš 38,9°C.
- Bet kokio amžiaus vaiko temperatūra pažastyje yra 39,4°C arba aukštesnė.
- Pasikartoja temperatūros pakilimai, nors ir trunkantys keletą valandų bei nesant kitų simptomų ir tokia būklė tęsiasi 7 dienas ar ilgiau.
- Karščiuojančiam kūdikiui ar vaikui pasireiškė traukuliai.
- Karščiuojančiam kūdikiui ar vaikui ant odos atsirado naujų bėrimų.
- Karščiuojantis vaikas serga lėtinėmis plaučių, širdies, kraujo ar kitomis ligomis.
- Temperatūra nekrinta nuo ją mažinančių vaistų.
- Kai tėvams kyla klausimų, kaip gydyti sergantį vaiką, arba vaiko būklė kelia nerimą.
Kreiptis į šeimos gydytoją karščiuojantis suaugęs žmogus turėtų tada, jeigu neseniai buvo gydytas ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, yra taikoma chemoterapija arba žmogus vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus, taip pat besilaukiančioms moterims bei pacientams, kuriems yra diagnozuotos lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, širdies, kraujo ar onkologiniai susirgimai, arba neseniai buvo įsisiurbusi erkė.
„Pasitarti su savo gydytoju vertėtų ir tais atvejais, kai karščiuojant pasireiškia naujas bėrimas, dusulys, apsunkęs kvėpavimas, stiprus galvos ar kaklo skausmas, traukuliai ar sumišimas, stiprus pilvo, nugaros, šonų skausmas. Kreiptis į gydymo įstaigą visada naudinga, kai pasireiškia bet kokie pacientui nerimą keliantys simptomai ar kyla abejonių, kaip tinkamai gydytis“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Kada reikėtų mušti temperatūrą vaistais
Gretutinėmis ligomis nesergantiems ir vyresniems nei 3 mėnesių kūdikiams ir vaikams, kurių rektalinė temperatūra mažesnė nei 38,9°C, rutiniškai mušti temperatūros vaistais nebūtina. Aukštesnė kūno temperatūra reikalinga tam, kad imuninė sistema galėtų susidoroti su infekcija. Vis dėlto karščiavimas gali sekinti, mažasis pacientas gali jaustis irzlus, pavargęs, todėl vertėtų pasirūpinti, kad sergantysis galėtų ilsėtis tiek, kiek nori. Taip pat labai svarbu užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą – gerti reikia tiek, kad šlapimas būtų skaidrus.
„Tėveliams svarbu įsidėmėti, kad visi karščiuojantys kūdikiai iki 3 mėn. turėtų būti apžiūrėti gydytojo, prieš nusprendžiant mažinti jų temperatūrą vaistais. Taip pat gydytojo apžiūra naudinga ir visiems kūdikiams iki 6 mėn. Tiek vaikai, tiek suaugę pacientai karščiuodami gali jausti kūno, raumenų skausmus, vaikai gali atsisakyti gerti – tokiais atvejais galima mažinti kūno temperatūrą vaistais, siekiant pagerinti ligonio savijautą, net jeigu temperatūra nėra labai aukšta“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Paprastai vaistai temperatūrą sumažina 1–1,5 laipsnio, todėl vartoti papildomas vaistų dozes tam, kad pavyktų ją numušti iki normalios, nėra reikalinga.
„Vaistai nuo temperatūros yra saugūs, jeigu jie vartojami tinkamai, laikantis gydytojo ar vaistininko suteiktų ar informaciniame lapelyje nurodytų rekomendacijų. Temperatūrai ir skausmui mažinti turėtų būti pasirenkamas paracetamolis arba ibuprofenas. Tėvams svarbu įsidėmėti, kad iki 18 m. vaikams negalima temperatūros mažinti aspirinu, nes jis gali lemti sveikatai pavojingą Reye sindromą“, – sako šeimos gydytoja.
Naudinga atsiminti, kad, vartojant vaistus, kai temperatūra nėra aukšta, galima užmaskuoti tikrąjį jos dydį ir simptomus, kurie gali signalizuoti apie ligos priežastis ar sunkesnę eigą, todėl svarbu atidžiai stebėti savijautą, o jei kyla klausimų, – pasitarti su savo šeimos gydytoju.
