Antibiotikai – antimikrobiniai vaistai, skirti naikinti bakterijas ir taip gydyti infekcijas, yra laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimų, pasaulyje išgelbėjusių milijonus gyvybių. Vis dėlto antibiotikai sukelia ir nemažai šalutinių poveikių: sujaukia žarnyno mikroflorą, silpnina imuninę sistemą. Specialistų teigimu, antibiotikus galima vartoti paskyrus gydytojui ir tik taip kaip jis nurodė. Gydymo metu rekomenduojama užtikrinti visavertę mitybą, gerti daug skysčių. Po antibiotikų kurso – vartoti gerąsias bakterijas bei taikyti tinkamą darbo ir poilsio režimą.
Pasak Tarandės šeimos klinikos šeimos gydytojos bei gydytojos toksikologės Renatos Ptašekaitės-Kilšauskienės, pastaraisiais metais sukurta itin daug naujų antibiotinių vaistų, tačiau sergamumas bakterinėmis infekcijomis nemažėja, nes didelė dalis bakterijų tapo atsparios antibiotikams. Dažniausios bakterijų atsparumo vaistams priežastys: nepakankama antibiotikų dozė, vartojimo intervalų nesilaikymas, per trumpas gydymo kursas.
Netaisyklingas vartojimas mažina veiksmingumą
„Antibiotikai kovoja su infekcijomis, tokiomis kaip angina, bronchitas, plaučių uždegimas ar kitos ligos – naikina infekciją sukėlusias bakterijas arba stabdo jų plitimą. Pagrindinė antibiotikų vartojimo taisyklė: gerti vaistus taip, kaip nurodė gydytojas – negalima keisti nei dozės, nei vartojimo dažnio. Vartojant šiuos medikamentus neracionaliai ir nesilaikant gydytojo rekomendacijų, gali išsivystyti atsparumas bakterijoms. Kitaip tariant, bakterijos sugebės apsiginti nuo vaisto, kuris turėtų bakterijų veiklą slopinti arba sunaikinti“, – teigia gydytoja.
Anot R. Ptašekaitės-Kilšauskienės, nors antibiotikų nauda kovojant su ligomis yra akivaizdi, jie turi ir neigiamą šalutinį poveikį. Kuomet į organizmą patekę antibiotikai puola infekciją sukėlusias bakterijas, drauge jie gali naikinti ir milijonus gerųjų žarnyno bakterijų bei mikrobų, kurie sudaro mikroflorą. Dėl šios priežasties žmonės, vartojantys antibiotikus, neretai gali stokoti apetito, juos gali kamuoti pilvo pūtimas, viduriavimas, pykinimas ir kiti virškinamojo trakto veiklos sutrikimai.
Kokių klaidų vengti vartojant antibiotikus?
Pasak vaistininkės Ingos Norkienės, tam, kad antibiotikai atliktų savo darbą, o kūnas gautų daugiau naudos nei žalos, svarbu vykdyti gydytojo rekomendacijas bei laikytis pagrindinių antibiotikų vartojimo principų. Vienas tokių – maistas, kurį vartojate antibiotikų kurso metu.
„Vartojant antibiotikus svarbu nepamiršti visavertės mitybos: rinktis šviežią, subalansuotą, lengvai virškinamą maistą, gerti pakankamai skysčių. Vandens reikia gerti, nes jis iš organizmo išplauna įvairius toksinus, leidžia ląstelėms atsinaujinti. Nors atrodo savaime suprantama, tačiau gydymo antibiotikais laikotarpiu rekomenduojama atsisakyti alkoholio, nes jis sukelia itin didelių iššūkių kepenims. Antibiotikus dažniausiai rekomenduojama vartoti po valgio arba tarp valgymų, taip sumažinama galima vietinio virškinimo trakto dirginimo rizika“, – sako I. Norkienė.
Antibiotikų kurso metu nerekomenduojama valgyti greipfrutų ar gerti jų sulčių, nes tuo metu organizme išsiskiriantis fermentas skaido ne tik greipfrutus, bet ir medikamentus, tačiau tai daro netinkamai. Geriant kai kuriuos antibiotikus taip pat vengtinas antacidinių vaistų, įvairių maisto papildų, turinčių didesnį kiekį kalcio, kuris mažina antibiotikų įsisavinimą, vartojimas.
„Svarbu atminti, kad antibiotikai naikina ne tik infekcijų sukėlėjus, bet ir natūralią mūsų žarnyno mikroflorą. Tuo tarpu mūsų imuninės sistemos stiprybė apie 80 proc. priklauso nuo žarnyno. Todėl antibiotinių preparatų vartojimo metu ir vėliau pacientai dažnai jaučia bendrą organizmo silpnumą, nuovargį. Neretai po antibiotikų vartojimo sugrįžę į darbo aplinką žmonės pakartotinai suserga virusine infekcija, nes kartu su ligą sukėlusiomis bakterijomis žūva ir bakterijos, reikalingos sveikam organizmui bei žarnynui palaikyti. O po sunkios ligos, vaistų kurso, organizmo imunitetas būna nusilpęs, greičiau „praleidžia“ įvairius virusus“, – atkreipia dėmesį I. Norkienė.
Greičiau atsistatyti – gerosios bakterijos
Anot vaistininkės, tam, kad po antibiotikų vartojimo organizmas atsistatytų greičiau, maiste turėtų būti daug skaidulinių medžiagų, taip pat produktų, praturtintų probiotikais.
„Tinka daržovės, vaisiai, kruopos. Rekomenduojama valgyti ir raugintų maisto produktų: kefyro, rūgpienio, natūralaus jogurto, raugintų daržovių, kuriuose yra gyvųjų bakterijų – probiotikų, atkuriančių žarnyno mikloflorą. Taip pat svarbu gerti daug skysčių: natūralaus ar mineralinio vandens. Jeigu po antibiotikų vartojimo žmogus jaučia virškinimo trakto disfunkciją, papildomai galima vartoti probiotikus arba vadinamąsias gerąsias bakterijas, o kartais – ir prebiotikus, t. y. „gerųjų bakterijų maistą“, – sako I. Norkienė.
Jos teigimu, mitybą taip pat galima papildyti vitaminu C, žuvų taukais (kadangi juose yra ir nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A ir D). Po antibiotikų vartojimo visų amžiaus grupių pacientams rekomenduojama susikurti ir tinkamą darbo bei poilsio režimą.
„Vengti streso, kokybiškai miegoti bent po 8 valandas, nesilankyti masinėse žmonių susibūrimo vietose, nes tai kelia papildomų iššūkių organizmui, kuris po ligos ir taip yra nualintas. Tačiau kasdieniniai pasivaikščiojimai gryname ore ir neintensyvus fizinis krūvis gali padėti greičiau atsigauti. Tereikia įsiklausyti į savo organizmą ir stebėti simptomus, kurie leistų išvengti komplikacijų“, – aiškina vaistininkė.
