Prieš rengiant šį tekstą, dėl įdomumo pervertėme žurnalo straipsnių archyvą, ką esame rašę apie antibiotikus prieš 10 ar 20 metų. Iš nuostabos plėtėsi akys – kaip pasikeitė medikų ir visuomenės požiūris, kiek atlikta naujų tyrimų, rasta įrodymų, pateikta naujų rekomendacijų.
Seną temą naujai apžvelgėme su gydytoja imunologe. Konsultuoja medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė-Kozonis, alergologė ir klinikinė imunologė, alergijos klinikos „CD8 klinika“ vadovė, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė.
Gydytoja, ar savo praktikoje pastebite, kad antibiotikais nebesišvaistoma?
Kampanija apie šalutinį antibiotikų poveikį sveikatai tikrai davė rezultatų – dabar tiek šeimos gydytojai rečiau skiria antibiotikus (jei nėra rimto pagrindo), tiek pacientai nebenori antibiotikų, kol neįsitikina, kad tai bakterijų sukelta infekcija, o ne virusinė peršalimo liga. Kaip žinote, peršalimo ligas dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai ne tik kad neveikia, o net atvirkščiai – atidaro vartus bakterinėms komplikacijoms.
Skirti antibiotikus ar neskirti – gydytojui nebėra tokia didelė dilema, kaip anksčiau, nes galime naudotis greitaisiais testais (gripo, COVID 19, kitų virusinių infekcijų), kai per kelias minutes gauname atsakymą. Turime streptokoko greituosius testus, kurie padeda sužinoti, ar gerklės uždegimas yra virusinės kilmės ar sukeltas streptokoko, kurį būtina gydyti antibiotikais. Neaiškiais atvejais gydytojas gali skirti kraujo tyrimą, iš kurio pagal leukocitų, neutrofilų kiekį gali nuspręsti, ar tai bakterinė infekcija. Daug aiškumo duoda C reaktyvaus baltymo nustatymas (CRB), šio baltymo rodikliai jau pirmomis infekcijos dienomis auga, ypač bakterinės infekcijos atveju.
Tobulėja diagnostika, tobulėja ir gydytojų supratimas, kad verta tokius testus atlikti.
Senesniuose tekstuose apie antibiotikus profesoriai rašė, kad trumpi (5–10 dienų) kursai jokio šalutinio poveikio neturi, nebent skirtas labai ilgas kursas ar keli kursai kartojasi vienas po kito. Dabar nuomonė pasikeitė?
Visiškai pasikeitė. Dabar ne manoma, o žinoma, kad net patys trumpiausi antibiotikų kursai (3 dienų), ypač jei antibiotikai yra plataus veikimo spektro, paveikia visas organizmo bakterijas ir išderina mūsų mikrobiotą.
Geriausiai žinoma komplikacija, kad antibiotikai naikina mūsų gerąsias lakto- ir bifidobakterijas. Tačiau yra kitokių komplikacijų.
Kai kurie antibiotikai gali sukelti gyvybei pavojingą būklę pseudomembraninį kolitą (sukeltą bakterijos Clostridium difficile). Liga pasireiškia labai stipriu viduriavimu, kuris gydomas ligoninėje. Kartais šiai antibiotikų sukeltai ligai gydyti prireikia net išmatų transplantacijos.
Kita antibiotikų vartojimo komplikacija – Candida grybelio išvešėjimas. Jei žmogus kaip savo mikrobiotos dalį turi Candida grybelį, pakanka poros antibiotikų tablečių, grybelis suaktyvėja ir pasireiškia pienligė.
Nusilpus gerosioms bakterijoms, gali pradėti vešėti pavojingos, sunkiai išnaikinamos bakterijų rūšys. Iš mikrobiotos tyrimo galime pasakyti, ar žmogus vartojo antibiotikus, kada vartojo ir kokius kiekius.
Kokie požymiai rodo, kad antibiotikai paveikė žarnyną? Pirma mintis – viduriavimas, o dar?
Būklė, kai gerųjų bakterijų (bifido- ir lakto-) sumažėja, o blogųjų bakterijų ir kitų mikroorganizmų (pavyzdžiui, jau minėto Candinda grybelio) padaugėja, vadinama plačiu terminu – disbiozė. Nuo to, kiek ši būsena užsitęs, gali priklausyti ir būsimas imunitetas.
Įtarti šią būklę nėra sunku: vaikui skauda ir /ar pučia pilvą, vaikas viduriuoja, išmatose kraujas, gleivės, aplink išangę ir ant lytinių organų gali būti matyti pienligės apnašų, oda paburkusi, karšta, skauda šlapinantis.
Kaip gerosios bakterijos atkuriamos? Logiškai mąstant, tai turėtų įvykti per tiek dienų, kiek ir buvo naikinamos (antibiotikai 10 dienų, tai ir gerosios bakterijos atsistatys per 10 dienų)?
Žinoma, kad žmogaus bakterijų rinkinys (mikrobiota) yra gana pastovus: susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais ir išlieka daugmaž panašus visą gyvenimą. Per kurį laiką po antibiotikų vartojimo mikrobiotos balansas atsistatys, tačiau prireiks ne kelių dienų, o mėnesių, gal metų. Nuo pirmos antibiotikų kurso dienos rekomenduojama vartoti probiotikus, tik reikia vartoti ne kartu (išgėrus antibiotiko, turi praeiti 2 valandos) arba rinktis antibiotikams atsparius probiotikus. Po gydymo antibiotikais tikslinga vartoti probiotikus dar kurį laiką. Na, o jeigu yra bifido- ir laktobakterijų deficitas žarnyne, verta probiotikus vartoti 1–2 kartus per savaitę nuolatos.
Ar galima atkurti mikrobiotą, vien tik koreguojant mitybą – valgant daug rauginto maisto?
Šis būdas ne visiems tiks. Jeigu vaikas ar suaugęs žmogus alergiškas, vadinasi, jis netoleruoja histamino, o būtent jo gausu raugintuose ir fermentuotuose produktuose. Histaminas gali sukelti pilvo pūtimą, refliuksą, rėmenį, pilvo ir galvos skausmus bei dar galybę simptomų, kurie imituoja alergiją. Mamos, norėdamos gero vaikui, duoda valgyti daug raugintų ir fermentuotų produktų (ypač daug histamino yra sūriuose), o būklė blogėja. Histamino tolerancijos testai atliekami alergijos klinikose, kai ant odos dedama histamino mėginys ir stebima reakcija.
Ar gerosios bakterijos išlieka gyvos, kol pasiekia mus probiotikų pavidalu?
Technologijos tobulėja. Vieni gamintojai bakterijas lifolizuoja, o paskui jos atsigauna suvartojus. Kiti gamintojai gerąsias bakterijas mikrokapsuliuoja specialiuose apvalkaluose, kurie apsaugo nuo skrandžio pH, o atsipalaiduoja žarnyne. Prieš perkant galima pasidomėti, kokia technologija panaudota, ko pasiekęs yra gamintojas, ar jis gerai žinomas, ar investuoja į tyrimus.
Kokie jūsų patarimai tėvams, kurių vaikams vis skiriami ir skiriami antibiotikai?
Pirmiausia patarčiau ieškoti infekcijos židinio, atlikti tyrimus, kurie rodo lėtinį uždegimą. Infekcijos židinys gali būti adenoiduose, tonzilėse. Kartais tėvų nenoras šalinti adenoidus ir tonziles atsisuka prieš juos pačius. Antibiotikai negali išnaikinti bakterijų, kurios tūno adenoiduose ir tonzilėse, infekcija nuolatos rusena, ir taip sekinama imuninė vaiko sistema, kuri nuolatos turi kovoti, kovoti ir kovoti.
Kitas patarimas – ieškokite alergijos, nes ji atveria vartus infekcijoms. Kai kontroliuojame alergiją, vaikas rečiau serga infekcinėmis ligomis. Tėvai pastebi, kad, pavyzdžiui, pradėjus vartoti vaistus dėl astmos, vaikas nustoja sirgti peršalimo ligomis.
Trečias dalykas, apie kurį siūlyčiau pagalvoti, – gastroezofaginis refliuksas. Dabar jį turi labai daug vaikų – dėl per ilgos savo ir tėvų darbo dienos, chaotiško valgymo, greito maisto, streso ir t.t. Tokie vaikai ryte krenkščia, naktimis kosėja, gali būti prikimęs balsas, kamuoti lėtinė sloga. Į mane kreipiasi daug mažųjų pacientų dėl nesibaigiančios slogos, o paaiškėja, kad ji – dėl refliukso. Rūgštus skrandžio turinys išdegina gleivinę ir ji nebeturi barjero prieš virusus ir bakterijas.
O ketvirtas patarimas, kurį mėgstu kartoti, – eikite su vaikais pramogauti į gamtą, o ne į akropolius.
Ačiū už patarimus.
Neila Ramoškienė
