Laukti antrojo (ar trečiojo) kur kas paprasčiau. Kelionės maršrutas aiškus, stotelės ir nepatogios vietos sužymėtos. Mažiau išlaidų, mažiau nežinomybės, mažiau streso. Tačiau prisideda ir naujų rūpesčių. Vienas tokių – paruošti vaiką naujo šeimos nario gimimui.
5 didžiausios permainos vaiko gyvenime
Kai vaikas nejaučia pastovumo, jis nesaugus. Vaikystėje išskiriamos 5 situacijos, kai vaikai tampa pažeidžiami, dėl streso sumažėja jų imunitetas ir pasireiškia tipiški nerimo sindromo požymiai: pilvo skausmai, naktinis šlapinimasis, įkyrūs judesiai, regresas į kūdikystę, tikai, naktiniai košmarai. Laimei, nerimas anksčiau ar vėliau baigiasi, nes įvyksta adaptacija (jos ribos gana plačios – nuo 2 savaičių iki pusės metų).
Štai didžiosios permainos:
Pirma: mamai metas grįžti į darbą, vaikučiui – pradėti lankyti darželį
Antra: gyvenamosios vietos pakeitimas
Trečia: darželio ar mokyklos pakeitimas
Ketvirta: gimsta broliukas ar sesutė
Penkta: tėvų skyrybos
Kaip pristatyti vaikui jo būsimo broliuko ar sesutės gimimą? Daug ką galite atlikti dar besilaukdami, svarbiausia – pasitelkite išmonę. Vaikų ir paauglių psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė pataria:
Kai laukiatės
Naujo nėštumo nuo vaiko neslėpkite. Protingiausia jau antrąjį nėštumo trimestrą vaikui pradėti pasakoti, kad netrukus gims sesė ar brolis, koks jis tada bus laimingas, kai galės žaisti ir draugauti su mažyliu. Leiskite uždėti rankytę ant pilvo, pajusti, kaip spardosi broliukas ar sesutė. Sakykite, kad mažiukas vaikutis, dabar gyvenantis pilve, taip spardosi todėl, kad dega nekantrumu susitikti.
Pasakykite vaikui apie tai, kad laukiatės, tuomet, kai naujieną pranešate savo tėvams ir draugams. Vaikas turėtų apie tai išgirsti iš jūsų, ne iš kitų žmonių. Be to, žinokite, kad vaikai apie mamos nėštumą nujaučia kur kas anksčiau, nei galima pamatyti apvalėjantį pilvuką, nes greitai pajunta mažesnį mamos domėjimąsi jais, o didesnį susitelkimą į būsimą mažylį.
Vaiko perkėlimas į kitą lovą arba kambarį, vedimas į darželį, pratinimas prie puoduko ar tualeto neturėtų sutapti su broliuko ar sesutės gimimu, kad vyresnėliui neatrodytų, jog, atsiradus kūdikiui, jis tampa mažiau reikalingas.
Pasikalbėkite su vaiku, kas gali vykti tuomet, kai gims kūdikis. Vaikas turi žinoti, kad jūs būsite labiau pavargę, ir mažylio priežiūra užims didžiąją jūsų laiko dalį. Kūdikis iškart po gimimo negalės žaisti, nes jis tik valgys, miegos, šlapinsis ir tuštinsis bei verks, ir tik po kurio laiko pradės šypsotis bei reaguoti į aplinką. Vyresnėlis neturėtų tikėtis, kad kūdikis bus jo žaidimų draugas.
Jei artimieji susilaukė kūdikėlio, veskitės vaiką į palankynas. Tegul pamato, ko tikėtis.
Galite nusivesti vaikutį į apžiūrą pas ginekologę. Tegul mato, kaip ultragarsu apžiūrinėja vaikelį. Vyresnėlis pasijus pilnavertis šeimos narys, be kurio žinios nieko nevyksta.
Kartu su vaiku skaitykite knygas apie nėštumą, gimdymą, naujagimius ir kūdikius. Aptarkite visus vaikui kilusius klausimus ir leiskite išsakyti kylančius jausmus.
Pasižiūrėkite jūsų vyresnėlio gimimo ir kūdikystės nuotraukas ir (arba) vaizdo įrašus, papasakokite, ką jis darė kūdikystėje, kaip jūs džiaugėtės jam gimus, kaip visi norėjo jį pamatyti ir panešioti.
Duokite vaikui su lėle pasimokyti, kaip reikėtų laikyti kūdikį, prilaikant jo galvytę, kaip jį galima švelniai paglostyti.
Geriau, jei sugalvosite dar negimusiam vaikeliui vardą ar malonybinį pavadinimą. Tai padės pirmagimiui įsivaizduoti broliuką ar sesutę. Užsimegs realus ryšys, ir naujagimio vaikas lauks – kaip seniai pažįstamo giminaičio.
Leiskite vaikui dalyvauti, renkantis drabužėlius ir kitas priemones kūdikiui, galite paklausti jo nuomonės, pavyzdžiui, kokiais drabužėliais rengti kūdikį jam gimus arba grįžtant namo iš gimdymo namų. Kartu įrenginėkite naujagimio kampelį. Vyresnėlis jausis svarbus ir atsakingas už mažiuko gerovę jau dabar.
Sudarykite galimybes vaikui vis daugiau laiko praleisti su tėčiu.
Nors patogu, bet nepatartina paskutiniais nėštumo mėnesiais ar tuoj po gimdymo išsiųsti vyresnįjį vaiką pas močiutę. Grįžęs namo ir radęs „svetimą“, kuris jau įleidęs šaknis, vaikas pasijus atstumtas ir nebereikalingas. Atrodys, tarytum kažką suorganizavote už jo nugaros. Atvirkščiai, užuot vyresnėliu kuriam laikui atsikračiusi, kuo daugiau su juo bendraukite, vaikščiokite į vaikiškus spektaklius, kavinukes, myluokitės.
Kai naujagimis jau namuose
Kai grįšite su naujagimiu iš gimdymo namų, paprašykite, kad vyras su vyresnėliu surengtų gimtadienio šventę, kartu paruoštų naujam šeimos nariui dovanėlę. Nepamirškite, kad mažasis kūdikėlis savo atvykimo proga vyresniam vaikui irgi turi kažką padovanoti. Tegul ta dieną, kai į namus „įžengia“ naujas gyventojas, būna tikra šeimos šventė. Deja, dažniausiai vyresnysis vaikas tokiomis akimirkomis pamirštamas ar varomas į kampą „tyliai pažaisti“.
Kūdikiui gimus, stenkitės kasdien rasti laiko pabūti dviese su vyresnėliu, tuo metu kūdikiu rūpinantis kam nors kitam.
Būkite pasiruošę, kad vyresnėlis gali turėti įvairių jausmų savo broliukui ar sesutei ir jums: jis gali pykti, liūdėti, pavydėti. Leiskite jam išsakyti savo jausmus, tačiau pasirūpinkite, kad jis nenuskriaustų mažylio.
Galite pasiūlyti nupiešti kūdikį arba pažaisti su lėlytėmis, kur vaikas galėtų padaryti visa tai, ką norėtų padaryti su kūdikiu (suteiksite galimybę išreikšti jausmus saugesniu būdu).
Kol kūdikis nemoka kalbėti, galite pabūti jo vertėja. Pasakokite vyresnėliui, ką broliukas jam norėjo pasakyti, ką šnibždėjo jums į ausį savo kalba. Nuolatos kartokite, kad mažylis vyresnėlį labai myli, tik dar nemoka pasakyti.
Gimus mažyliui, vyresni jo broliai ir seserys gali regresuoti: vėl pradėti šlapintis į kelnaites, „nebegalėti“ patys pavalgyti, apsirengti, gali norėti žįsti jūsų krūtį arba gultis į kūdikio lovytę ar vežimėlį. Reaguokite ramiai, tačiau pabrėžkite, kad maži vaikučiai daug ko negali daryti, pavyzdžiui, žaisti, nes jie tik guli lovytėje arba glėbyje, nemoka vaikščioti ir kalbėti, todėl negali pasakyti, ko nori. Tokiu būdu suteiksite vaikui galimybę pasirinkti brandesnį elgesį, kuris turi savų privalumų.
Lankytojams pabrėžkite, kad jie nepamirštų atnešti lauktuvių ir vyresnėliui bei skirtų jam laiko (galima pasiūlyti kur nors nusivesti vyresnėlį – pavyzdžiui, pasivaikščioti, į žaidimų kambarį, teatrą arba kiną ir panašiai).
Pasirūpinkite, kad vyresnis vaikas turėtų savo privačią erdvę ir savo daiktus, kurių jis galėtų nesidalinti su mažuoju.
Leiskite vyresnėliui dalyvauti kūdikio priežiūroje, pavyzdžiui, maudant mažylį, rengiant, stumiant vežimėlį ir panašiai.
Paprašykite vaiko jums padėti, pavyzdžiui, nunešti nešvarius kūdikio drabužėlius į skalbinių dėžę, kol jūs perrengiate mažylį, ar ką nors atnešti, jei tik jis sutinka. Neverskite, jei nenori.
Fotografuokite abu vaikus kartu. Jei turite momentinį fotoaparatą, padarykite keletą kadrų, kuriuose abu vaikai. Leiskite nuotraukas, kuriose abu vaikai kartu, neštis į kiemą ar darželį. Tegul brolio ar sesės gimimas sukelia pasididžiavimo jausmą.
Vyresnėlis gali sakyti, kad jūs mažiuką labiau mylite. Jei atsakysite, kad tai nesąmonė, meluosite. Nepulkite teisintis, kad abu mylite vienodai. Geriau įvardinkite, dėl ko mylite vyresnėlį, – dėl sumanumo, gražių akių, nuostabios šypsenos. Pabrėžkite, kad esate labai laimingi, jog jūsų šeimoje gimė būtent jis, o ne koks kitas vaikutis.
Leiskite vaikui suprasti, kad būti dideliu – privalumas. Vyresnėlis gali pradėti pavydėti kūdikiui, nes jam viskas leidžiama: papilti, išspjauti, sudaužyti. Paaiškinkite, kad jis taip daro, nes yra mažas, bet labai nori būti didelis. Nes yra daugybė nuostabių dalykų, kurių kūdikiai negali ir nemoka daryti. Pavyzdžiui, važinėtis paspirtuku, statyti bokštus iš kaladėlių, žiūrėti televizorių. Užtat visi taip trokšta užaugti.
Sukurkite situacijų, kai vyresnėlis pasijus akivaizdžiai pranašesnis. Pavyzdžiui, per pusryčius pirma aptarnaukite vyresnįjį vaiką. Jei kūdikis pravirks, sakykite jam: „Mažiuk, dabar negaliu prieiti, nes tepu sumuštinį tavo broliui“. O juk dažniausiai pirma aprengiame, valgydiname, raminame mažąjį, o vyresnysis kantriai laukia savo eilės.
Kokius liūdesio signalus siunčia vaiko kūnas
Vaikai nemoka slėpti emocijų, ir dažnai jų kūno kalba išduoda tai, kas kunkuliuoja širdelėje. Tai pirmiausia pasireiškia virškinimo sutrikimais, pirštų čiulpimu, tikais, pablogėjusiu miegu, verksmingumu, šlapinimusi į lovą, regresuojančiu elgesiu (dažniau prašosi paimamas ant rankų ir panešiojamas). Adaptacijos laikotarpiu įvairūs sveikatos sutrikimai dažniau pasitaiko jautriems vaikams.
Naujo šeimos nario gimimas jaudina vaiką, tačiau tai truks ne amžinai. Pasiruoškite maždaug 2–12 savaičių adaptacijos periodui, per kurį reikėtų atidžiau stebėti vaiko sveikatą.
Tipiški vaiko elgesio pokyčiai per adaptaciją:
Miego sutrikimai. Dažnai sutrinka vaiko miegas. Vaikas per miegus verkšlena, šneka, šūkauja. Tai normalu, nes miego metu mūsų nervų sistema apdoroja dienos įspūdžius. Patariama vakare prieš miegą išsikalbėti su vaiku, kad papasakotų smulkiai apie savo dieną. Tai padeda vaikui išnarplioti susiraizgiusį minčių kamuolį. Jei vaikas dar nemoka kalbėti, kalbėkite jūs, pasakokite, ką vaikas veikė. Prieš miegą bent 2 valandas laikykitės ramybės. Miegą pagerina pasivaikščiojimas gryname ore, maudynės šiltoje vonioje, pasaka prieš miegą, masažas. Ir jokiu būdu nepažeiskite tų migdymo ritualų, kokie buvo prieš kūdikio gimimą.
Nervų sistema turi gauti poilsio: laikykitės miego režimo, kad vaikas miegoti eitų tuo pat metu ir pakankamai valandų išmiegotų. Mažesniems nei 4 metų vaikams būtinas poilsis dienos metu.
Šlapinimasis į lovą ar kelnes. Inkstų ir šlapimo šalinimo sistema susijusi su nerimu. Tai praeis, jokiu būdu nereikia vaiko barti.
Regresas arba grįžimas į kūdikystę. Vaikas gali prašytis ant rankų, norėti čiulptuko ir buteliuko, pradėti leliukiškai kalbėti. Tokiu elgesiu vaikas nori parodyti, kad jis dar mažas.
Pyktis ir agresija. Deja, pasiruoškite ir tokiam elgesiui.
Virškinimo sutrikimai. Mūsų smegenys tampriai susijusios su virškinimo sistema, tad stresuojančiam vaikui pasireikš viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, pykinimas. Streso sukeltus virškinimo sutrikimus gydytojai vadina „liūdnu pilvu“.
