Kasmet Lietuvoje gimsta apie 5000 vaikučių, kuriems bus nustatytas atopinis dermatitas. Patarimais dalinasi Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos profesorė gydytoja vaikų alergologė Odilija Rudzevičienė.
Liga, būklė ar gyvenimo būdas
Atopinis dermatitas vadinamas liga, nors labiau tiktų jį vadinti gyvenimo būdu. Jeigu serga vaikas, pokyčiai laukia visos šeimos. Reikės pertvarkyti buitį, koreguoti mitybą, išmokti daugybę naujų dalykų. Ne veltui steigiamos atopinio dermatito mokyklėlės, vedami kursai, konferencijos tėvams.
„Jeigu vaikučiui nustatė atopinį dermatitą, pirmiausia patariu – neišsigąskite. Liga suvaldoma, nes skiriami pažangūs vaistai, apie kokius prieš 25 metus net nesvajojome. Antras patarimas – kreiptis į gydytoją kuo anksčiau, kol liga dar neįsibėgėjo. Kai vaikas pradedamas gydyti anksti, ligos eiga būna daug lengvesnė“, – sako profesorė.
Jeigu nustatė šią ligą, nesate išskirtiniai – išsivysčiusiose šalyse AD atvejų per pastaruosius 30 metų padaugėjo 2–3 kartus, o serga apie 20 proc. vaikų.
Tai nebūtinai alergija!
Jei nesate medikas, gana sunku suvokti atopinio dermatito mechanizmą. Daugmaž aišku, kad tai lėtinis odos uždegimas, kurį lydi įvairūs pasikartojantys odos bėrimai ir nuolatinis niežulys.
„Atopinis dermatitas – nesunkiai nustatoma liga, tačiau sunkiau nustatyti, kas ją sukėlė, – alergenai ar kitos priežastys. Reikia nepamiršti, kad net trečdalis atopinio dermatito atvejų nėra susiję su alergija. Kai vaikui nustatomas atopinis dermatitas, tėvai deda lygybės ženklą su alergija – tai mitas. Taip, 60–70 proc. kūdikių, kurie serga atopiniu dermatitu, maisto alergenai gali paūminti būklę, bet likusiam trečdaliui alergenai neturės įtakos“, – sako profesorė.
Didžiulės apimties tyrimas patvirtino tai, ką žinojome ir anksčiau, – lietuvių vaikai labiausiai alergiški šiam trejetui: pienui, kiaušiniams ir kviečiams. Tačiau yra ir pokyčių – vis dažniau vaikus alergizuoja mūsų kraštams nebūdingi alergenai, pavyzdžiui, sezamo sėklos. Taigi naujų maisto produktų atsiradimas maisto rinkoje skatina naujos alergijos atsiradimą.
Kaip vaikas bus gydomas
Gydymui, pagal ligos pobūdį, gydytojas parinks priemones, ir tikrai ne visada prireiks hormoninių tepalų (jų tėvai labiausiai vengia). Jeigu tokių tepalų vis dėlto reikės, preparatas bus parenkamas pagal ligos formos sunkumą, vaiko amžių, kasdien bus tepamas trumpais kursais, vėliau tepimas retinamas. „Labiausiai gydymui trukdo chaotiškas hormoninių tepalų naudojimas, kai tėvai, pamatę staigų pagerėjimą, nustoja tepti arba tepa per retai. Tada gali įvykti vadinamoji rikošeto reakcija – staigus odos būklės pablogėjimas. Baimės, kad hormoniniai tepalai, skirti gydyti AD, pažeis endokrininę sistemą – nepagrįstos. Tepalai veikia vietiškai, į kraują nepatenka“, – sako profesorė.
Kasdieninė odos duona
Be vaistų, atopiniu dermatitu sergančio vaiko šeima turės susipažinti su emolientų pramone, nes vaikučiui odą reikės dažnai ir gausiai drėkinti.
„Mamos klausia – ar atopiškai odai drėkinti tinka, pavyzdžiui, sviestmedžio sviestas, natūralūs aliejai, šiaip riebūs kremai? Žinoma, gali tikti ir jie, tačiau visada saugiau kliautis specialiai atopinei odai pritaikytomis priemonėmis, jau vien dėl to, kad jos yra ištirtos. Be to, jose yra sudėtinių dalių, skatinančių normalią epidermio funkciją. Oda turi savybę įsijautrinti, tad ilgai naudojant vieną ir tą pačią priemonę, oda gali tapti alergiška kokiais nors jos sudėtinei daliai. Tuomet gydytojas patars priemonę pakeisti kita arba pakaitalioti kelias.
Emolientų kiekiai, kuriuos reikia sunaudoti sergant atopiniu dermatitu, priklauso nuo odos ploto, pažeidimo lygio, tepimo dažnumo, bet vidutiniškai skaičiuojama, kad kūdikiui ir mažam vaikui reikia apie 250 g emoliento savaitei, o vyresniam vaikui ar paaugliui – 400–500 g. Odą tepti reikia nuo 2 iki 4–6 kartų per dieną ir net dažniau, priklausomai nuo odos būklės.
Pasiekus remisiją, vis tiek reikia tepti odą bent 2 kartus per dieną, nors ji atrodo visiškai sveika“, – pataria gydytoja.
Ar vaikas pasveiks
Tėvai turi žinoti, kad atopinis dermatitas yra lėtinė liga. Jos neįmanoma išgydyti, tačiau galima suvaldyti: palengvinti paūmėjimus bei prailginti remisijas. Iki 7 metų net du trečdaliai vaikų, sergančių atopiniu dermatitu, ligą išauga.
„Neįmanoma tėvams pasakyti termino, kiek laiko prireiks gydymui, nes viskas priklauso nuo ligos formos, sunkumo. Tai liga, kurią gydant būtinas tėvų ir gydytojų bendravimas, nes būklė labai keičiasi. Ligai būdingos bangos ir atoslūgiai, o tą bangavimą dažnai sunku numatyti. Regis, pasiekta remisija, ir staiga be jokios priežasties – stiprus paūmėjimas. Būtent tas ligos bangavimas ir sukelia tėvų nerimą – kai paūmėjimas užsitęsia, tėvai galvoja: o gal gydytojas ne taip gydo, gal skyrė ne tuos vaistus?“ – sako vaikų alergologė.
