Kai vaikučiui nustatomas atopinis dermatitas, ne vien vaistai ir modernūs tyrimai lemia gydymo sėkmę. Pripažinta, kad lemiama dedamoji yra tėvų mokymas. Galima sakyti, kad tėvų žinios yra pirmasis vaistas nuo vaiko odos ligų.
„Atoderm&KIDS“ atopiškos odos darželis pakvietė kaunietes mamas į renginį, kur atėjusios su vaikučiais galėjo daugiau sužinoti apie atopinį dermatitą ir jo gydymo principus. Su mamomis bendravo gydytoja dermatologė Ramunė Petrosian ir gydytoja vaikų alergologė pulmonologė Rasa Abariuvienė. Dalinamės gydytojų mintimis.
Kai oda užverda
Gydytoja vaikų alergologė pulmonologė Rasa Abariuvienė
Liga su daug veidų. Atopinio dermatito sinonimų daug, jis gali būti vadinamas neurodermitu, neurodermatitu ar egzema (šis žodis kilęs iš graikiško „užverdu“). Diagnozuoti atopinį dermatitą nėra labai sunku – tai lėtinė, uždegiminė, varginanti odos liga, kuri pasižymi nuolatiniu odos sausumu, niežuliu ir pažeidimais, kurie gali būti patys įvairiausi. Kai ligos fazė ūmi, odoje atsiranda eritema, edema, papulės, plokštelės, šlapiavimas, šašai. Kai uždegimas nuslūgsta, oda būna sausa, pleiskanojanti, su nukasytomis papulėmis. Matomas odos sustorėjimas, atsiradęs nuo kasymosi, odos įtrūkimai. Deja, pagal bėrimo pobūdį neįmanoma atsakyti, kas jį sukėlė. Nėra specifinio bėrimo, kuris parodytų, koks tai alergenas.
Ligos eiga cikliška, o poveikis gyvenimo kokybei didžiulis ir turinti poveikį ne tik vaikui, bet ir visai šeimai.
Liga dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir vaikams, bet gali tęstis ir varginti visą gyvenimą. Tiesa, vaikui augant, ligos požymiai keičiasi. Lietuvoje atopiniu dermatitu serga apie 20 proc. vaikų ir 2–8 proc. suaugusiųjų.
Nors laikoma, kad ligos požymiai pasirodo apie pirmųjų metų pabaigą, į priėmimą pas odos gydytojus atvedami vis jaunesni vaikučiai, net ir mėnesio kūdikiai. Kūdikystėje atopinis dermatitas paliečia skruostų, ausų kaušelių, smakro, liemens srities, rankų ir kojų tiesiamųjų paviršių odą. Kiek vyresniems vaikučiams pažeidžiama oda akių srityje, apie burnytę, taip pat sprando, rankų ir kojų lenkiamųjų paviršių oda.
Kodėl vaikučiai suserga šia varginančia liga? Priežasčių daug – tai genetinių, imuninių ir aplinkos poveikių sąveika. Gydytojas alergologas visada paklaus, ar nėra sergančių giminaičių, tetų, dėdžių, kitų vaikų.
Sergant atopiniu dermatitu, pažeidžiama odos barjerinė funkcija, todėl aplinkoje esantys dirgikliai lengvai prasiskverbia per odą ir dar labiau stiprina uždegimą. Kadangi odą niežti, kasantis suaktyvėja citokinų, kurie dar labiau skatina niežulį, gamyba. Dėl uždegimo sutrinka odos mikrobioma, įsivyrauja auksinis stafilokokas, kuris toliau provokuoja odos problemas. Oda patenka į užburtą ratą, iš kurio išeiti nėra taip paprasta.

Veiksniai, kurie sukelia ir provokuoja atopinį dermatitą:
Maisto alergenai: pienas, kiaušinio baltymas, kviečiai, sojos produktai, žuvis, jūros gėrybės, ankštiniai, riešutai, citrusiniai vaisiai.
Aplinkos alergenai: dulkių erkės, žiedadulkės, naminių gyvūnų plaukai, plunksnos, žuvų maistas, pelėsiai.
Kontaktiniai alergenai: nikelis, lateksas, lanolinas, parfumerija, kosmetika, higienos priemonės.
Mamos dažniausiai nujaučia, kas išprovokuoja bėrimus, – tai gali būti net guminukai, vitaminai, sirupiniai vaistai. Nenuostabu, kad paūmėjimų sulaukiame per Velykas, Kalėdas, – tuomet daugiau skanėstų, vadinamojo „uždrausto“ maisto.
Kas vyksta gydytojo kabinete? Atopinis dermatitas gali būti įvairių formų, todėl pirmiausia jūsų laukia ilgas pokalbis su gydytoju. Renkama anamnezė, atrodo, dėl niekuo su odos ligomis nesusijusių dalykų, pavyzdžiu, koks buvo nėštumas, kokių kenksmingų veiksnių patyrė būsima mama, kokia odos ligų situacija giminėje. Žinoma, gydytojas apžiūri vaikučio odą, o štai tyrimai – kas labai nustebina tėvus – šiai ligai diagnozuoti nėra būtini. Tyrimų yra, tai odos dūrio ar odos ploto mėginiai, imunoglobulino E nustatymas, eliminuojanti ir provokuojanti dieta ar net odos biospija. Tačiau tyrimai bus skiriami ne visiems ir ne visi.
Nei tyrimas, nei gydymas neturi būti didesni už pačią ligą ir sukelti vaikui diskomforto. Pavyzdžiui, kraujo tyrimai atliekami imant kraują iš venos. Odos dūrio ar lopo mėginiams reikia ramiai nulaikyti vaiką bent 20 minučių. Jeigu akivaizdu, jog paraudusiems skruostukams gydyti pakaks atkurti odos barjerinę funkciją, tyrimų nereikia. O jeigu nesiseka sveikti, nepavyksta pažaboti uždegimo, tyrimai atliekami.
Anksčiau tyrimai dėl atopinio dermatito būdavo atliekami vaikams nuo 2 metų, dabar nebeliko amžiaus ribų – tyrimus galime daryti nuo mažiausio amžiaus, jeigu tai būtina.
Atopinio dermatito pažabojimas. Atopinio dermatito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, tačiau visiems be išimties bus skiriama emolientų. Jų vartojimo tendencijos vis patikslinamos. Dar visai neseniai buvo patariama ligos paūmėjimo metu tepti odą emolientu 4–6 kartus per dieną, dabar sakoma, kad kuo dažniau, tuo geriau, tepti galima kad ir 30 kartų, tik svarbu ne mažiau nei 2 kartus. Taip pat nesvaru, koks emoliento pavidalas, – gelis, losjonas, pienelis, kremas ar tepalas, nesvarbu, ar tai emolientas, ar emolientas+. Svarbu, kad būtų tepama kuo dažniau. Emoliento gausa, dideli vienu kartu užtepami kiekiai papildomos naudos neduoda.
Kalbėdami apie maisto ribojimą sakome: alerginė dieta turi būti protinga. Išimti iš vaiko mitybos alergenus nepakenks, tačiau verčiau dar atkaklesnis odos tepimas emolientu ir odos priežiūra nei badas.
Kadangi atopinis dermatitas – uždegiminė liga, paūmėjimų metu skiriama vaistų. Jeigu kyla antrinė infekcija, ji gydoma antibiotikais ar kitokiais tam skirtais vaistais. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie atopinio dermatito gydymo komponentą – psichoterpiją, o pats svarbiausias vaistas gydant atopinį dermatitą yra tėvų mokymas apie ligą. Daug informacijos sužinosite svetainėje apie atopinį dermatitą www.atopinis.lt.
Emolientų pasaulyje
Gydytoja dermatovenerologė Ramunė Petrosian

Sumuštinio principas. Kadangi, kaip minėta, atopiniu dermatitu sergančio vaiko odą nuolatos reikia tepti emolientais, tėveliams dažniausiai ir kyla klausimų apie jų naudojimą. Vienas dažnesnių klausimų – kaip tepti emolientus ir vaistus? Patariama vadovautis sumuštinio principu. Pirma ant odos tepamas lengvos tekstūros emolientas (gelis, losjonas, pienelis ar kremas), juo padengiama visa oda. Antras sluoksnis – vaistas, kurį skyrė gydytojas, vaistu tepamos tik bėrimo pažeistos odos vietos. Trečias sluoksnis turėtų vėl būti emolientas, tik šį kartą siūloma rinktis riebesnės tekstūros emolientą. Juo nebūtina padengti viso kūno galima tepti tiktas vietas, kurios buvo tepamos vaistais, taip pat labiau pažeistas, itin sausas odos vietas. Trečiasis sluoksnis tarsi viską užtvirtina, padeda ilgiau išlaikyti drėgmę ir sustiprina vaistų poveikį.
Paspaudimų skaičius. Gamintojai apgalvojo, kaip patogiau dozuoti emolientus, todėl dauguma priemonių turi dozatorius. Emoliento kiekis, kurio reikia vienokio ar kitokio amžiaus žmogaus odai, skaičiuojamas paspaudimais. Vienam kartui kūdikiams ir vaikams iki 2 metų reikės 3 paspaudimų (1 veidui, kaklui ir krūtinei, 1 kojoms ir 1 nugarai bei rankoms), vaikams reikės 6 paspaudimų (1 paspaudimo veidui ir kaklui, po 1 paspaudimą rankoms ir kojoms ir po vieną nugarai ir krūtinei), paaugliams ir suaugusiesiems reikės 9 paspaudimų.
Vieno piršto taisyklė. Tepant vaistus galioja vieno piršto taisyklė – vaisto reikia išspausti iš tūbelės tiek, koks atstumas nuo piršto galo iki pirmojo sąnario, toks kiekis sudaro apie 5 ml ir jo pakanka 2 delnų dydžio pažeistam plotui ištepti. Žinoma, tai turi būti suaugusiojo pirštas.