Atopiniu dermatitu sergantį sūnų Julių auginanti Jurgita sako, kad jos ir vaiko gyvenimas pasikeitė supratus, kad atopinis dermatitas nėra vien odos liga. Dėl šios priežasties ji turi būti kontroliuojama ne tik kremais, bet ir vidinėmis priemonėmis, stiprinančiomis imunitetą bei vaiko nervų sistemą.
„Atopinis dermatitas nėra nuosprendis – tai kiek kitoks gyvenimo būdas, kuomet būseną kontroliuoji arba ne. Mūsų 10-mečiui kiekvieną rugsėjį paūmėja atopinis dermatitas, nes reikia eiti į mokyklą, dėl to kyla stresas, ir prasideda šaltasis sezonas. Kiekvieną rugsėjį turime tą pačią situaciją – staiga ant visų linkių, kaklo, už ausų išryškėja atopinis dermatitas“, – sako Jurgita Šeržentienė.
Svarbiausia – nervų sistema
Pašnekovės sūnus atopiniu dermatitu susirgo, kai jam buvo vos du mėnesiai, vienintelis tuo metu medikų siūlomas gydymo metodas buvo hormoniniai tepalai, kurie labai stipriai plonina odą ir dar labiau apsunkina būklę.
„Kai sūnui suėjo metai, patekome pas gydytoją, kuris šitą ligą pristatė visiškai kitokioje šviesoje – pasakė, kad tai yra labiau centrinės nervų sistemos liga nei odos. Ji dažniausiai prasideda vaikams, kai šie patiria stresą, tuomet jiems sudirgsta žarnynas, o odos būklė tėra viso to atspindys. Todėl būtina valdyti šia liga sergančių vaikų nervų sistemą, reikia sudaryti sąlygas stabiliai gerai veikiančiai žarnyno veiklai“, – pasakoja J. Šeržentienė.
Gyvenimo būdo ritualas, pasak Jurgitos, susideda iš daug smulkių darbų kasdienybėje. Ji sako dažnai sūnų maudanti vaistažolių – valerijonų arba lakišių, taip pat druskų voniose. Vakarinis ritualas tęsiamas drėkinančio kremo, emoliento, kurį reikia sutepti per 3 minutes po maudynių, įtepimu, o užbaigiamas – maitinančio riebaus kremo įtrynimu tam, kad būtų užvertas apsauginis odos barjeras.
„Kas rytą sūnus geria vitaminą D3, omega-3 riebalų rūgštis priešuždegiminės reakcijos malšinimui ir cinko oksido preparatus, kurie skatina odos barjerinės funkcijos pagerėjimą. Taip pat jis nuolat vartoja gerąsias bakterijas vakare tam, kad žarnyno veikla tinkamai funkcionuotų. Visa tai jau 10 metų vykstantis procesas, kuris mums padeda sėkmingai kontroliuoti vaiko būklę“, – pripažįsta J. Šeržentienė.
Tėvams pataria nepanikuoti
Kremus atopinei odai kurianti moteris tėvams, susiduriantiems su vaiko ligos paūmėjimu, siūlo nepanikuoti ir vadovautis šiuo patarimu: būklei pablogėjus, tiek drėkinantį, tiek maitinantį kremą tepti ne tik vakare, bet ir ryte, o būklei pagerėjus – vėl grįžti tik prie vakarinio ritualo.
„Tėveliai daro didelę klaidą – pernelyg šildo savo vaikus, mat šia liga sergantys mažieji privalo gyventi vėsiai. Pavyzdžiui, nereikia vaiko apkamšyti stora antklode, nes jis sušyla, oda išskiria prakaitą ir jam ima niežtėti kūną. Kai niežti, vaikai kasosi ir tada žaizdos tik gilėja. Pavyzdžiui, mūsų sūnus visada gyvena vėsiame kambaryje, kuriame temperatūra neviršija 18 °C, o šildymo sezonu kambarys dar papildomai ir drėkinamas, kad oras būtų pakankamai drėgnas. Kai jis buvo mažiukas, to nesupratome – apklodavome vaiką nakčiai, o šis vėliau atsikeldavo raudonais skruostais ir visas kasydamasis. Net ir maudytis jie turi vėsioje vonioje – ne 36,6 °C, o 34 °C temperatūros vandenyje. Vaikai nesušąla, daug daugiau problemų kyla dėl perkaitimo“, – apie tėvų klaidas kalba pašnekovė.
Kita dažna klaida, pasak J. Šeržentienės, yra per daug susikoncentruoti į odą, mat ji – tik vidinės būsenos atspindys, todėl reikia „tvarkyti“ visumą.
„Mums, suaugusiems, atėjimas į prekybos centrą nekelia įtampos, bet mažam vaikui, kuris retai būna tarp tiek daug žmonių, daug triukšmo ir šviesos, tai gali būti didžiulis stresas, todėl jis iš karto išrausta ir ima kasytis. Būtina stebėti savo vaikus, nuo ko jiems kyla stresas, dėti visas pastangas, kad jie gyventų kuo ramiau, apskritai kontroliuoti emocinę būseną. Atopiniu dermatitu sergantys vaikai būna jautresni, daugiau verkia, greičiau susinervina. Pavyzdžiui, savo sūnų prieš miegą bandome atpalaiduoti ant jo pagalvės užlašinę kelis lašiukus raminančio eterinių aliejų mišinio“, – atkreipia dėmesį ji.
Neriboti maisto raciono
Atopinis dermatitas taip pat gali pasireikšti dėl alergijos tam tikriems maisto produktams, todėl šia liga sergančius tėvai turėtų įvairiapusiškai ištirti.
„Labai daug informacijos apie vaiko sveikatą duoda išmatų tyrimas – jis atskleidžia, ko vaiko organizmas nevirškina. Galima pamatyti, ar kažko nefermentuoja, gal nesuskaido baltymo, o galbūt žarnyne itin daug gleivių. Taip pat patarčiau pasidaryti ir visų alergenų bei kraujo tyrimus. Pavyzdžiui, šią diagnozę turintiems vaikams labai dažnai trūksta vitamino D3 – mūsų sūnui taip pat“, – teigia J. Šeržentienė.
Moteris prisipažįsta dariusi vieną esminę klaidą – ribojusi vaiko racioną, nors nebuvo atlikti tyrimai dėl alergijos maistui. Kai vaikas buvo vienerių metų, jis buvo maitinamas vien grikiais ir triušienos dešrelėmis, nes atrodė, kad visiems kitiems produktams jis yra alergiškas.
„Anuomet mums gydytojas pasakė, kad tai yra labai didelė klaida, kad būtina perlipti šį barjerą, paruošti vaiko žarnyną jam girdant gerąsias bakterijas ir tada duoti kuo įvairesnio maisto antraip vaiko žarnyne bus disbalansas. Žinoma, jei vaikas yra alergiškas, pavyzdžiui, kiaušiniams ar riešutams, kurie yra dažniausi alergenai, šių produktų reikėtų vengti, bet viso kito – ne“, – aiškina pašnekovė.
Jau ne vienerius metus bendraujanti su atopinio dermatito kamuojamais žmonėmis, vaikų mamomis J. Šeržentienė pastebi, kad ši diagnozė yra vis dažnesnė ir pacientų kasmet tik daugėja – ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų. Ekspertai dažnai pastebi, kai tai civilizuotų šalių liga, kur aplinka yra itin švari, todėl vaikų organizmai neturi bakterijų ir ima kovoti su savimi.
„Mūsų šeimos ritualai jau 10 metų padeda kontroliuoti sūnaus ligą, tačiau sėkmingam atopinio dermatito suvaldymui būtinas paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, o tai įmanoma tik pasitikint šeimos gydytoju ir dermatovenerologu bei itin atidžiai stebint savo vaiko būsenas“, – reziumuoja moteris.
