Odos gydytojai ir alergologai žino, kad įsibėgėjus rudeniui pacientų padaugės. Kodėl? Keletą dažniausių tėvų klausimų perdavėme specialistei.
Konsultuoja gydytoja dermatovenerologė ir „Egzemos mokyklos“ lektorė Inga Kisielienė
Kodėl rudenį sulaukiame atopinio dermatito paūmėjimų?
Atvėsus orams, atėjus rudens ir žiemos sezonui, padaugėja pacientų, kurie kreipiasi dėl pablogėjusios dermatito būklės. Atopinio dermatito paūmėjimus sukelia įvairūs veiksniai – tiek aplinkos, tiek vidiniai (stresas, įvairios ligos, skiepai). Ir nors labiau svarbios vidinės priežastys, aplinkos įtaka paūmėjimams irgi pastebima.
Kodėl ruduo? Reikėtų pradėti nuo to, kad sumažėja saulės spindulių. Saulė odos būklę gerina, mažina uždegiminius procesus odoje, saulės terapija net taikoma odos ligoms gydyti. Todėl probleminės odos būklės vasarą pagerėja, o kartais bėrimai visai išnyksta.
Tuo tarpu šaltuoju metų laiku mes netenkame vieno iš odą gydančių veiksnių (saulės) ir gauname papildomų veiksnių, kurie odą sausina, – tai šaltis, vėjas, temperatūrų kaita, sausas kambario oras. Nuo šių veiksnių oda labiau linkusi sausėti, netenka daugiau vandens, sustiprėja egzemos.
Jeigu oda netenka vandens, galbūt tai galima kompensuoti duodant vaikui papildomai vandens gerti, kitaip tariant, – drėkinti odą iš vidaus?
Tai labai dažnas ir logiškas klausimas. Atsakymas būtų – deja, to negana. Taip, pakankamas skysčių kiekis reikalingas, tačiau išgertas vanduo nenukeliaus į odą. Mūsų oda yra ląstelių ir jas tarpusavyje jungiančių medžiagų visuma. Sergant atopiniu dermatitu arba turint sausą odą, joje trūksta tam tikrų sudėtinių medžiagų, kurios sulaikytų vandenį. Vanduo odoje yra sulaikomas tam tikrose molekulėse, kurios tarsi kempinė prisigeria vandens, o tada oda iš tos „kempinės“ pasiima vandens tiek, kiek jai reikia. Tų „kempinių“ sausoje odoje daug mažiau, negu sveikoje, todėl vanduo nesusilaiko. Galite gerti vandens kiek tik norite, tačiau odai to nepakaks. Be to, dermatitu sergančiųjų odoje mažiau lipidų – riebių molekulių, kurios kaip plėvelė saugo odą nuo vandens netekimo.
Kitas tėvų klausimas, jeigu negalima odos sudrėkinti iš vidaus, – gal dažniau ir ilgiau vaiką maudyti, kad oda pasiimtų vandens iš išorės?
Atopiniu dermatitu sergančių vaikų tėvai apie maudymą yra girdėję įvairių nuomonių, pavyzdžiui, kad vanduo sausina odą, todėl maudyti vaiką, kurio oda sausa, reikia trumpai ir retai. Dabar manoma, kad pagulėti vandenyje nėra blogai, pavyzdžiui, kartą per dieną po 10 minučių. Tik labai svarbu tą vandenį, kuris patenka į odą gulint vonioje, po maudymosi užrakinti. Tai padeda padaryti įvairūs drėkinantys kremai. Jeigu patekusio į odą vandens neužrakiname, jis išgaruoja. Viena vandens molekulė garuodama pasiima kitą vandens molekulę, o tada oda dar labiau sausėja, jaučiamas tempimo jausmas. Tad pagulėjus vonioje reikėtų tuoj pat odą nusausinti ir ištepti drėkinančia priemone, pageidautina, turinčia ir lipidų (riebalų).
Svarbūs keli maudymosi ypatumai:
- Vanduo turėtų būti minkštas. Jei vanduo kietas, po maudymosi bus jaučiamas tempimo jausmas.
- Svarbi vandens temperatūra. Žmonėms, turintiems sausą odą, nerekomenduojamas karštas vanduo, reikėtų rinktis drungną, šiltą. Karštas vanduo dirgina nervines galūnes ir skatina niežėjimo jausmą. Pirmas įspūdis, kad karštame vandenyje oda nurimsta, tačiau praėjus keliolikai minučių būna paradoksinis veikimas, – odą tempia ir niežti.
- Svarbu, kuo prausiamės. Prausiklius ir muilus reikia rinktis specialiai skirtus sausai odai, jų pH yra artimas odos pH (odos pH yra apie 5,5), jie turi mažiau odos lipidinę plėvelę nuplaunančių savybių.
Ar odos būklė pagerės, jeigu drėkinsime kambario orą?
Prasidėjus šildymo sezonui, santykinė drėgmė mūsų būstuose krenta. Kai sausėja aplinkos oras, automatiškai sausėja ir oda. Kambariuose reikėtų palaikyti 40–60 proc. santykinį oro drėgnumą, tačiau neperdrėkinti, nes ilgainiui gali įsiveisti pelėsis, o tada prasidės papildomos odos ir kvėpavimo takų problemos.
Vaiko lovytė ir jo veiklos zona turėtų būti ne prie radiatoriaus ar šildytuvo.
Vaikutis, kurio oda sausa ir atopiška, rudenį vedamas į lauką. Ką patartumėte?
Sausos odos priežiūrai skirtas emolientas netiks tepti vedant į lauką. Emolientai – tai baltos spalvos kreminės tekstūros preparatai, kurie, užtepti ant odos, greitai susigeria ir nepalieka riebumo jausmo, plėvelės. Tarp emoliento naudojimo ir vaiko vedimo į lauką turi praeiti bent 2 valandos. Jeigu užtepę emoliento iškart vaiką išeisime į minusinę temperatūrą, oda gali nušalti, nes emolientuose daug vandens molekulių. Vedant vaiką į lauką, kai ten minusinė temperatūra arba vėjuota, žvarbu, reikia odą apsaugoti riebiu tepalu, kuris palieka plėvelę. Tai apsauginis sluoksnis, dėl kurio oda nesudirgs.
Parengė Neila Ramoškienė
