Mano kūdikis alergiškas

apelsinai03

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

„Mano vaikutis alergiškas“, – taip prasideda vos ne kas antras Jūsų laiškelis. Kartais ir jo nereikia – alergiją išduoda raudoni mažylių skruostai nuotraukose. Jūsų pageidavimu, spausdiname straipsnių ciklą apie alergines vaikų ligas. Jį parašė pediatrė vaikų alergologė Audronė Giedraitienė.

Kodėl alergijų daugėja

Alerginės ligos (atopinis dermatitas, bronchinė astma, šienligė) vis dažnesnės mūsų gyvenime. Didėjantis aplinkos užterštumas, chemikalai, konservantai, dažikliai, sintetiniai kvapai, naudojami buityje, didina riziką susirgti alerginėmis ligomis. Atlikus tyrimus įvairaus išsivystymo lygio pasaulio šalyse, pastebėta, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo dažniau žmonės serga alerginėmis ligomis. Per paskutiniuosius 10 metų alerginių ligų Lietuvoje padidėjo beveik dvigubai. Nors alerginių ligų simptomų pastebima dažnai, ne visada pavyksta net ir naujausiais tyrimais patvirtinti alerginės ligos diagnozę.

Ataka prieš alergiją – dar besilaukiant vaikučio

Vieni kūdikiai gimsta alergiški, o kiti – ne. Kodėl taip yra?

Alerginių ligų atsiradimą lemia ne tik išoriniai veiksniai, socialinės, buities sąlygos, bet ir paveldimumas.

Nustatyta, kad nealergiškų tėvų vaikams tikimybė susirgti alerginėmis ligomis yra apie 10 proc., jei vienas tėvų alergiškas, tikimybė padidėja iki 20 proc., o jei abu – net iki 45-50 proc. Alerginių ligų profilaktika turėtų prasidėti dar nėštumo metu, ypač jei vienas iš tėvų turi polinkį sirgti alerginėmis ligomis. Būsimoji mama nuo pirmųjų nėštumo dienų turėtų vengti produktų, kurie dažniausiai sukelia alergines reakcijas (šokolado, riešutų, žuvies, kakavos), saikingai vartoti karvės pieno produktus, kiaušinius, paukštieną, citrusinius vaisius, kavą, vengti naudoti medikamentus, kurie gali sukelti alergiją (penicilino grupės antibiotikai, B grupės vitaminai ir kt.). Negerai, jei būsimoji mama turi vieną ar kelis „numylėtus“ produktus. Tiek būsimoji, tiek maitinanti mama turi valgyti kuo įvairesnio, šviežiai namuose pagaminto maisto, vengti įvairių konservantų, sintetinių kvapų, dažiklių.

Kartais kūdikiai jau gimsta jautrūs maisto produktams. Tai priklauso nuo nėštumo eigos. Jei besilaukiančiai mamai buvo nėštumo toksikozė, kurios metu padidėjo placentos pralaidumas, tikimybė, kad vaikas gims alergiškas, irgi padidėja.

Alergijos formos

Alergijos forma dažnai priklauso nuo vaiko amžiaus. Mažesni vaikai dažniau būna alergiški maistui. Vaikui augant, alergija maistui silpsta, bet padidėja jautrumas aplinkos alergenams. Darželinukams labiau būdinga bronchinė astma. Paaugliai būna jautrūs žiedadulkėms, jautrumas pasireiškia alergine sloga. Nuo vaiko imuninės sistemos, nuo paveldimumo, nuo aplinkos sąlygų priklauso tai, kokia forma ir kada pasireikš alergija.

Pagrindiniai alergijos požymiai

Kaip mamos supranta, kad jų kūdikiai alergiški?Alergenai – tai organizmui svetimi baltymai, kurie į organizmą patenka per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus, akių gleivinę, odą. Alergenui patekus į organizmą, vyksta sudėtingos imuninės ir cheminės reakcijos, todėl atsiranda bėrimų, viduriavimas, dusulys ar kiti alergijos simptomai. Pirmieji požymiai, kurie verstų mamas sunerimti, būna viduriavimas, pilvuko pūtimas, atpylinėjimas, vėmimas, vėliau atsirandantys bėrimai odoje. Skruostukai pasidaro šiurkštūs, grublėti, atsiranda niežtinčių raudonų spuogelių, šašiukų. Bėrimas gali išplisti ant pilvuko, nugarytės, rankyčių ir kojyčių.

Tipiška kūdikių alergija – alergija maistui

braškės

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Kūdikėliams dažniausiai pasireiškia alergija maistui. Pirmosios bėdos atsiranda pradėjus duoti pieno mišinuką, mat kūdikiai dažnai būna alergiški karvės pieno baltymams. Vieniems pasitaiko virškinimo sutrikimų, kitus išberia, tretiems – ir tas, ir tas. Kartais gali būti ir kvėpavimo sistemos sutrikimų.

Į organizmą patekusį maistą įvairūs fermentai skaido iki smulkiausių dalelyčių, kurios patenka į kraują.

Kūdikėlių fermentinė sistema nėra visiškai susiformavusi, į kraują patenka nevisai suskaldytas baltymas, kuris ir būna alergijos priežastis. Pirmieji maisto alergijos simptomai yra atpylinėjimas, pilvuko skausmai, viduriavimas ir vėmimas, kartais neauga svoris. Alergija dažniausiai pasireiškia kūdikiams, maitinamiems mišinukais, pagamintais karvės pieno pagrindu, tačiau alergija gali kilti ir natūraliai maitinamiems kūdikiams (gerokai rečiau). Vien iš šių požymių nustatyti alergiją maistui pavyksta ne visada.

Dažniausiai diagnozuojama alergijos maistui forma – atopinis dermatitas

Pirmieji atopinio dermatito požymiai – raudoni, šerpetojantys ir niežtintys kūdikio skruostai. Vaikas niežtinčias vietas trina rankytėmis, todėl  greitai atsiranda šlapiuojantys ir infekuoti šašai ant veido ir galvos odos. Kartais raudonos dėmės, spuogeliai išplinta ant liemens, rankų ir kojų tiesiamųjų paviršių ar užpakaliuko. Bėrimo atsiradimas, jo intensyvumas labai priklauso tiek nuo kūdikio, tiek nuo žindančios mamos suvalgyto maisto.

Rečiau maisto alergija pasireiškia švokštimo ar dusulio priepuoliais. Tai gali pasitaikyti alergiškiems vaikams pirmųjų metų pabaigoje (ypač nuo žuvies, žemės riešutų).

Alergija mamos pienui

Jei kūdikis valgo tik mamos pieną, kodėl jis alergiškas? Kaip minėjau, kūdikiams alergiją maistui dažniausiai sukelia karvės pieno baltymai, kiaušiniai, kviečiai, vištiena, riešutai, soja, žuvis. Kartais alergija maistui pasireiškia ir tik krūtimi maitinamam kūdikiui. Tai būna todėl, kad alergenai per motinos pieną patenka į kūdikio organizmą. Maitinanti mama turi daug dėmesio skirti savo mitybai, vengti dažniausiai alergiją sukeliančių produktų, ypač karvės pieno, kiaušinių, riešutų, šokolado, žuvies, citrusinių vaisių ir visų produktų, kuriems jos pačios alergiškos. Jei kūdikį, maitinamą krūtimi, pradeda berti, mama turėtų atsisakyti  karvės pieno ir jo produktų, bet toliau maitinti krūtimi. Mamos pieno baltymas virškinamas geriausiai. Reikėtų stengtis kuo mažiau valgyti produktų su dažikliais, konservantais, kvapais. Geriausiai tinka įvairus, šviežiai pagamintas naminis maistas.

Alergiško kūdikio priežiūra ir higiena

Prižiūrint alergišką kūdikį svarbiausia prižiūrėti jo odelę. Sausą, jautrią vaiko odelę 2-3 kartus per dieną reikėtų tepti emolientais – specialiai kūdikiams pritaikytais bekvapiais, bespalviais drėkinamaisiais hidrogeliais ar tepalais (pvz., „Essex“). Kurią priemonę pasirinkti, patars gydantis gydytojas. Labai svarbu alergišką vaikutį ištepti iškart po maudymo. Kai kurie gydytojai rekomenduoja maudyti kasdien ir per tris minutes visą kūnelį ištepti hidrogeliu. Taip palaikomas odos drėgnumas ir išsaugoma barjerinė odos funkcija.

Kai kurios mamos labai mėgsta išbertas vietas tepti tepalais, kurių sudėtyje yra hormonų. Jos mano, kad jei vieną sykį gydytojas skyrė vaistą, tai ir kitą sykį jis tiks. Tiesa, hormoninis tepalas veikia greitai, bet tai neišsprendžia problemos, o kartais gali daugiau pakenkti nei padėti. Atopinį dermatitą gydyti reikia derinant dietą ir odos priežiūrą.

Visiems vaikams, ypač kūdikiams, labai svarbi aplinka, kurioje vaikelis auga. Jautrią ir gležną kūdikio odelę, kvėpavimo takus dirgina įvairios cheminės medžiagos. Kūdikio drabužėlius, patalynę reikėtų skalbti antialerginiais milteliais arba ūkiniu muilu, nenaudoti jokių minkštiklių ir kvapų. Jei mėgstate vaikelį pasiguldyti į savo lovą, tai ir savo patalynę turite skalbti tais pačiais milteliais. Antklodė, pagalvė tūrėtų būti iš sintetinio pluošto, jokių būdu ne iš plunksnų ar pūkų, čiužinys – lateksinis, iš kokoso plaušo, grikių lukštų. Drabužėliai, ypač tie, kurie liečiasi prie odelės, turėtų būti medvilniniai ir šviesių spalvų. Kambaryje, kur vaikutis miega, neturėtų būti kilimų, gėlių, grindis reikia dažnai valyti drėgna šluoste. Namuose, kur auga kūdikis, priklausantis rizikos grupei, negalima rūkyti, laikyti jokių gyvūnų, net žuvelių.

velykos10

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Primaitinimas ir alergija

Alergišką vaikutį primaitinti reikėtų ne anksčiau kaip nuo 6 mėnesių. Kuo vyresnis vaikelis, tuo brandesnė fermentinė sistema, ir mažesnė tikimybė, kad nauji baltymai bus nesuvirškinti ir, patekę į organizmą, įjautrins kūdikėlį. Iki 6 mėnesių visiškai užtenka mamos pieno arba hipoalerginio mišinuko (iš dalies ar visiškai hidrolizuoto pieno). Su mamos pienu kūdikėlis gauna visus reikalingus vitaminus ir mikroelementus, reikalingus harmoningam vystymuisi.

Kaip primaitinti alergišką kūdikį? Pasinaudokite šiais patarimais:

Nuo 6 mėnesių vaikučiui galima pabandyti duoti naujų produktų. Geriausia pradėti nuo daržovių košės. Iš pradžių pradėkite tik nuo bulvių košės, per savaitę didindami kiekį nuo šaukštelio iki 100 g. Jei neberia, nepučia pilvuko, neviduriuoja ar nesuintensyvėja esami bėrimai – tai ženklas, kad produktas tinka.

Tada prie bulvės galima pridėti kopūstą, vėliau – cukiniją, kalafiorą, brokolį. Taip po vieną naują produktą per savaitę.

Venkite raudonos spalvos daržovių.

Kai vaikutis pripras prie kelių daržovių, galima pabandyti nesaldintos kruopų košės be karvės pieno. Geriausia pradėti nuo miežinės, ryžių, avižų, sorų, kukurūzų košės.

Nereikėtų duoti kvietinių kruopų ir produktų iš jų (manų kruopų, sausainių, bandelių, blynelių, baltos duonos).

Nuo 9-10 mėnesių galima duoti mėsos. Geriausiai tinka neriebi kiauliena, triušiena, nutrijos mėsa, kalakutiena. Reikėtų vengti vištienos, veršienos.

Galima pabandyti duoti žalios spalvos naminio obuolio (geriausia virto ar kepto) ar jo sulčių, banano, gėrimo iš serbentų, spanguolių ar bruknių. Gėrimus saldinkite fruktoze.

Jei bandant naujus produktus, kuris nors netiko, iš naujo jį pabandyti rekomenduojama tik po 6 mėnesių. O jei reakcija buvo labai stipri, geriau nebebandyti 1-2 metus.

Pagrindiniai alergiją sukeliantys produktai 

pomidorai1

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Bet kuris produktas gali sukelti alerginę reakciją, tik vieni dažniau, kiti rečiau.

Dažniau sukelia alergiją

Karvės pienas, varškė, sūris

Kviečiai ir jų produktai, grikiai

Vištiena, veršiena

Pomidorai, paprika, morkos

Citrusiniai vaisiai, žemuogės, braškės, raudoni obuoliai

Kiaušiniai

Žirniai, pupelės

Žuvis ir jūros gėrybės

Šokoladas, kakava

Riešutai (žemės, lazdyno)

Alergiją sukelia rečiau

Kefyras, rūgpienis, natūralus jogurtas

Miežiai, ryžiai, avižos, rugiai, soros, kukurūzai

Kiauliena, triušiena, nutrijos mėsa

Bulvės, brokoliai, cukinijos, kopūstai, kalafiorai

Žalios spalvos obuoliai, kriaušės

Mėlynės, bruknės, spanguolės, baltieji serbentai

Retai kada vaikai būna alergiški visiems produktams, dažniausiai -keliems. Jei vaikas alergiškas vienam produktui, tai greičiausiai bus alergiškas ir kitiems tos pačios grupės produktams. Būna ir kryžminių reakcijų. Jei beria nuo obuolio, tai bers ir nuo ananaso, avokado, kriaušių, jei beria nuo žirnių, tai bers ir nuo lęšių, šparaginių pupelių.

Alergines reakcijas dažnai sukelia raudonos spalvos vaisiai ir daržovės, fermentuoti produktai (pvz. fermentinis sūris), rauginti kopūstai, produktai su dažikliais, sintetiniais kvapais, konservantais, saldikliais.

Greito ir lėto tipo alergija

Kartais iš pradžių vaikutis produktą toleruoja, o paskui jau nebetoleruoja. Kodėl taip yra? Dėl skirtingų imuninių sistemų alerginės reakcijos yra dviejų tipų: greitos ir lėtos.

Kai yra greito tipo alerginė reakcija, tai suvalgius netinkamo maisto po keliolikos minučių ar 2-4 valandų atsiranda bėrimas, sunkiais atvejais – net dusulio priepuoliai.

Esant lėto tipo alerginėms reakcijoms, bėrimai atsiranda vėliau, kartais net po savaitės. Tai vadinama maisto netoleravimu. Tad naują produktą reikia bandyti savaitę, tik tada galima sakyti, kad jis tinka. Tačiau kartais ilgai valgant tik vieną produktą, jis pradeda nebetikti. Tad vaiko racionas turi būti kuo įvairesnis.

Alergijos diagnostika kūdikiams – odos mėginiai, kraujo tyrimas

Alergija nustatoma kompleksiškai, vertinant ligos eigą, klinikinį vaizdą ir tyrimus. Pirmiausia įvertinama šeimos anamnezė, nėštumo ir gimdymo eiga, apžiūrimas kūdikėlis. Kokių tyrimų reikia, sprendžia gydytojas.

Iki 1 metų. Kūdikėliams iki 1 metų dažniausia taikomas POM – provokacinis odos mėginys, kai duodama naujo maisto produkto ir stebima, kaip į jį reaguoja oda bei žarnynas. Mamos prašoma rašyti dienyną ir žymėti suvalgytą maistą ir odos būklę.

Nuo 1 iki 3 metų. Kūdikiams virš metų galima tirti bendrą imunoglobulino E (IgE) kiekį, specifinius antikūnus (IgE) prieš maisto alergenus.

Nuo 3 metų. Odos dūrio mėginius (lašinama ant odos) su maisto produktais rekomenduojama atlikti nuo 3 metų amžiaus, nors kartais jie atliekami ir mažesniems vaikams. Šie tyrimai kartojami kas 1-2 metus, nes gali atsirasti jautrumas naujiems maisto produktams, o kitiems – sumažėti.

Jei yra virškinimo sutrikimų, tiriama dėl disbakteriozės.

Kiekvieno tyrimo atskirai vertinti negalima, vertinama viskas kartu.

ALERGIJA IR MOTINOS PIENAS

Kiek laiko rekomenduojama alergišką kūdikį maitinti motinos pienu? Ar ilgiau nei sveiką vaiką, ar trumpiau?

Mamos pienas – pats geriausias maistas kūdikiui. Pieno baltymas visiškai pritaikytas kūdikiui maitinti, yra lengvai virškinamas. Mamos piene yra daug IgA, IgG, kurie didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Tyrimais nustatyta, kad maitinant kūdikį krūtimi ilgiau nei 6 mėnesius, sumažėja tikimybė iki 3 metų susirgti ne tik alerginėmis ligomis, bet ir kvėpavimo takų ligomis, ypač sunkiomis jų formomis, virškinamojo trakto ligomis. Ypač tai svarbu kūdikiams, kurių šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis. Tiesa, maitinanti mama turi laikytis hipoalerginės dietos. Tik labai retai kūdikiai būna alergiški mamos pienui.

AR GALĖS VALGYTI ŠOKOLADĄ

Ar alergiškas vaikutis jau niekada gyvenime negalės valgyti, žuvies, šokolado ir pan.?

Žuvis, šokoladas, riešutai ir kai kurie kiti produktai stipriai alergizuoja. Jie gali sukelti ir alergines odos reakcijas, ir virškinimo sutrikimus, ir astmos priepuolius. Kartais jie sukelia net anafilaksinę reakciją. Ar vaikas užaugęs galės juos vartoti, labai individualu. Viskas priklauso nuo alerginių reakcijų, kurias jie yra sukėlę, stiprumo ir pobūdžio. Jei reakcija buvo silpna, gal ir galima pabandyti po kelerių metų, tačiau, jei reakcija buvo labai stipri, jei buvo dusulio priepuolių ar tinimų, geriau nė nebandyti. Kartais net žuvies kvapas gali sukelti sunkias alergines reakcijas

KADA DINGS ATOPINIS DERMATITAS

Sūnui 1,3 metų. Gydytoja nustatė atopinį dermatitą, kita pavadino vaiką „atopiku“. Ar iš šios ligos išaugama? Jei taip, per kiek laiko?

Atopiku kartais vadiname alergišką vaiką, kuris serga keliomis alerginėmis ligomis. Jei vaikui yra lengva atopinio dermatito forma, jei šeimoje nėra alergiškų žmonių, greičiausiai augant bėrimų mažės ir jis išaugs. Jei kartu yra diagnozuota ir kitų alerginių ligų, jei tėvai alergiški, tai tikmybė, kad išaugs – labai nedidelė. Vaikui augant atopinio dermatito požymių sumažėja, bet gali prasidėti bronchinė astma ar alerginis rinitas.

SULTYS ALERGIŠKIEMS VAIKAMS

Kokias sultis duoti alergiškam vaikui? Gydytoja sako, kad alergiškus vaikus beria nuo visų sulčių, bet gal yra specialiai suderintų alergiškiems vaikams?

Alergiškam vaikui geriausiai pabandyti duoti namie spaustų ir praskiestų žalios spalvos obuolių, baltųjų serbentų sulčių, spanguolių, mėlynių gėrimų. Galima pabandyti ir pirktų parduotuvėje, pritaikytų kūdikiams, sulčių ar tyrelių. Renkantis parduotuvėje reikia vengti sulčių ar tyrelių iš kelių rūšių vaisių ar uogų. Alergiškiems vaikams nereikėtų duoti raudonos spalvos vaisių ar uogų arba jų atsargiai pabandyti.

ALERGIJA IR SKIEPAI

Kaip skiepyti alergišką vaiką? Po pirmojo KDS skiepo kūdikis ilgai karščiavo, todėl alergologė patarė daugiau nebeskiepyti. Ar alergiškiems vaikams sudaromas individualus skiepų planas? Teko girdėti, kad alergiškų vaikų visai neskiepija, bet kaip tai atsilieps jų sveikatai?

Skiepyti ar ne – priklauso nuo alerginės ligos formos, nuo reakcijos į buvusius skiepus. Skiepyti nereikėtų paūmėjimo metu, jei nepavyksta sukoreguoti gydymo, jei buvo anafilaksinė reakcija. Reakcija, kai pakyla temperatūra, po skiepo būna labai dažnai, ypač skiepijant KDS vakcina. Skiepijant alergišką kūdikį reikėtų rinktis aceliulinę kokliušo vakciną (mokamą KaDS), kuri sukelia mažiau pašalinių reakcijų. Norint išvengti temperatūrinės reakcijos, prieš skiepijimą ir po jo reikėtų duoti temperatūrą mažinančių vaistų. Kelias dienas prieš skiepą, pasitarus su gydytoju, reikėtų pradėti gerti antihistamininius vaistus.

Kartais alergines reakcijas gali sukelti sudėtinės vakcinos dalys, pvz., kiaušinio baltymas, antibiotikai, konservantai. Prieš skiepą reikia perspėti gydytoją apie esamą alergiją kuriai nors iš sudėtinių vakcinos dalių.

SERGA VIENAS. AR SIRGS IR KITAS?

Kokia tikimybė, kad antrasis vaikas sirgs alerginėmis ligomis, jei vyresnysis vaikas serga (vaikų tėvai ne tie patys)?

Polinkis sirgti alerginėmis ligomis priklauso tiek nuo paveldimumo, tiek nuo aplinkos, kurioje gyvename. Jei vaiko tėvai nėra alergiški, tai tikimybė sirgti alerginėmis ligomis yra apie 7-10 proc., jei bent vienas yra alergiškas, tikimybė padidėja kelis kartus, jei abu – net iki 45-50 proc.

KAI ALERGIZUOJA PIENAS

Kaip auginti vaiką, alergišką pieno produktams? Kuo pakeisti pienuką, juk jame tiek daug maistingųjų medžiagų? Ar sojos pienas gali pakeisti tikrą pieną?

Vienas dažniausių alergizuojančių produktų kūdikystėje yra karvės pieno baltymas. Kūdikiui geriausias mamos pienas, o jei reikia rinktis pieno mišinuką, geriau tiks hipoalerginiai, kur pieno baltymas yra suskaldytas.

Jei vyresnis vaikas alergiškas karvės pienui, galima pamėginti duoti kefyro, rūgpienio, jogurto. Karvės pieną galima bandyti pakeisti ožkos pienu, tačiau jį reikėtų skiesti. Sojos pienas irgi vertingas, tačiau literatūroje pasirodė prieštaringų nuomonių, kadangi sojos pupelėse yra natūralių fitoestrogenų. Jei vaikas ir negauna karvės pieno, nereikėtų nerimauti, nes visų maistingųjų medžiagų ir vitaminų jis gauna iš kitų maisto produktų.

BERIA NUO ANTIBIOTIKŲ

Kūdikis susirgo angina, gydytojas skyrė antibiotikų, vaikutis į juos sureagavo alergine reakcija – stipriai bėrė, viduriavo. Kaip bus ateityje? Ar visada jį bers nuo antibiotikų?

Vieni antibiotikai dažniau, kiti – rečiau sukelia alergines reakcijas, tokias kaip bėrimai ant odos, viduriavimas. Vaistai alergines reakcijas sukelia pavartojus juos antrą kartą, arba jei buvo skirti maitinančiai ar besilaukiančiai mamai. Jei vieną kartą sureagavo – išbėrė, suviduriavo ar buvo kita reakcija į konkrečius antibiotikus, kitą sykį tos pačios grupės antibiotikų neskiriama. Parenkami antibiotikai, kurie alergines reakcijas sukelia rečiau. Jei yra buvusi alerginė reakcija, būtinai perspėkite gydytoją.

CITRUSŲ SKONIS

Ar vaikas gali valgyti apelsinų skonio ledinukus ir vartoti apelsinų skonio vitaminus, jei jis yra alergiškas citrusiniams vaisiams?

Alergiškiems vaikams netinka maisto produktai, kuriuose yra sintetinių kvapų, dažų, konservantų. Jie sukelia pseudoalergines reakcijas, paūmėja atopinio dermatito ar bronchinės astmos eiga. Kvapniosios medžiagos dažniausiai yra gaminamos iš natūralių ar natūralioms identiškų medžiagų. Taigi šiuo atveju iš citrusinių vaisių. Tad alerginės reakcijos galimos ir nuo kvapo.

VITAMINAI ALERGIŠKIEMS VAIKAMS

Kaip parinkti vitaminus alergiškam vaikui? Nuo polivitaminų jį beria. Ar yra specialių vitaminų alergiškiems vaikams?

Alergiškiems vaikams parariama vartoti riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir C. Geriausia, kad juose nebūtų dažų ir kvapų. Alergiškiems vaikams tinka žuvų taukai, bet tik ne citrinų skonio, grynas vitaminas C tabletėmis.

Dažniausai alergines reakcijas sukelia B grupės vitaminai, tad jų reikėtų vengti. Prieš pirkdami vitaminus atidžiai perskaitykite sudėtį.

GAZUOTI GĖRIMAI

Ar alergiškiems vaikams galima gerti gazuotus gėrimus?

Nepatartina. Jų sudėtyje esantys konservantai, angliarūgštė, dažai, kvapai sukelia pseudoalergines reakcijas – skatina histaminą ir kitas biologiškai aktyvias medžiagas išsiskirti iš putliųjų ląstelių, atsiranda naujų bėrimo elementų arba ima berti smarkiau, sustiprėja niežulys.

PLOVIKLIAI IR SKALBIKLIAI ALERGIŠKIEMS VAIKAMS

Auginame alergišką vaiką, ar galima jo indus plauti su įprastu indų plovikliu?

Tiek alergiškų, tiek nealergiškų vaikų organizmas yra jautrus įvairioms cheminėms medžiagoms, sintetiniams kvapams, naudojamiems buityje. Vaikučių drabužėlius, patalynę geriausia skalbti neutraliais, bekvapiais milteliais, kurie specialiai pritaikyti švelniai ir jautriai kūdikio odelei, pavyzdžiui, „Neutral“, ar ūkiniu muilu. Tie patys milteliai rekomenduojami ir vyresniems vaikams, sergantiems alerginėmis ligomis. Indus, naudojamus ruošiant maistelį kūdikiui, geriau plauti specialiais indų plovikliais (irgi iš „Neutral“ linijos), be kvapų, dažų, nes vien karštas vanduo gali gerai nepašalinti maisto ir riebalų likučių. Naudojant įprastus ploviklius, nors ir labai gerai skalautume buteliukus ar kitus kūdikėlio indus, vis tiek ant jų šiek tiek liks sintetinių dažų ar kvapų, dėl kurių gali paūmėti alerginės ligos.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

 

 

 

 

 

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


vienas + = 2

Kitos temos: